Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02076-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13

2024 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – Alytaus kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

2. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta nepilnamečių R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu V. M..

3. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti motinos I. M. laikiną bendravimo tvarką su vaikais R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), po 50 procentų su kiekvienu iš tėvų – motina I. M. pasiima vaikus R. M. ir R. M. kas antrą pirmadienį iš jų ugdymo įstaigų po užsiėmimų. Vaikai su motina gyvena savaitę laiko iki sekančio pirmadienio, kurį motina nuveža vaikus į ugdymo įstaigas. Sekančią savaitę vaikai gyvena su tėvu V. M., kuris po motinos su vaikais bendravimo savaitės pirmadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams. Pirmuoju motinos pirmadieniu su vaikais laikyti pirmąjį pirmadienį po teismo nutarties priėmimo. Teismo nustatytą tėvų bendravimo su vaikais tvarką vykdyti skubiai; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo, nustatant, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikus po savaitę laiko išlaiko tas iš tėvų, su kuriuo vaikai tuo metu būna (tėvas/motina). Nurodė, kad dukras nuo jų gimimo augino ir auklėjo atsakovė, tarp jų yra stiprus dvasinis ryšys, kuris nėra nutrūkęs, vaikai ir toliau nori būti globojami atsakovės, tačiau šiuo metu jų gyvenamoji vieta yra arčiau ugdymo įstaigų, dėl ko jų interesais sutiko leisti vaikams laikinai gyventi su ieškovu, jų tėvu. Abu su ieškovu dalinasi vaikų priežiūra, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau tampa atsakovei pasiimti vaikus, nes ieškovas daro kliūtis su jais bendrauti.

4. Ieškovas prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pasiūlė nustatyti tokią nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką: atsakovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, vaikus pasiimant nuo penktadienio iš vaikų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir vaikus grąžina sekmadienį iki 19 val.; vaikai su atsakove praleidžia dvi darbo dienas, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, po ugdymo pamokų vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžinant tos pačios dienos vakarą iki 19 val.; poriniais metais vaikai šv. Kalėdas praleidžia su atsakove, o šv. Velykas neporiniais metais. Vaikus atsakovė pasiima šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina šventinės dienos pabaigoje iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovė gyvena su sugyventiniu, kuris su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, daro neigiamą įtaką, elgiasi grubiai. Ieškovas nedraudžia atsakovei matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau reikalinga atsižvelgti į vaikų nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka neatitiks vaikų interesų, nes susidarys situacija, kai vaikai neturės nuolatinės gyvenamosios vietos. Tenkinus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo, susidarytų situacija, kai atsakovė galėtų piktnaudžiauti ir vaikams neskirti išlaikymo, kadangi vaikams reikia ne tik maisto, bet ir drabužių, vaistų ir kitų prekių, paslaugų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovės I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė tokią atsakovės I. M. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovė I. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. M. ir R. M. kas antrą savaitgalį, vaikus pasiimant nuo penktadienio iš vaikų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir vaikus grąžinant sekmadienį iki 19 val.

2. Nepilnamečiai vaikai su atsakove praleidžia dvi darbo dienas, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, po ugdymo pamokų vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžinant tos pačios dienos vakarą iki 19 val.

3. Nepilnamečiai vaikai su atsakove šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais, o šv. Velykas neporiniais metais. Vaikus atsakovė pasiima šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina šventinės dienos pabaigoje iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai VTAS specialistui išreiškė norą darbo dienomis būti su ieškovu, savaitgaliais su atsakove, be to, VTAS išvadoje nurodyta, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl, nustačius prašomą atsakovės bendravimo tvarką, gali būti nesureguliuota laikina ginčo situacija. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Teismas nustatė ieškovo atsiliepime siūlomą laikiną atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką, kadangi ji neapriboja atsakovės teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra aiški, konkreti ir detalizuota bei atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

7. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi iš atsakovės I. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. M. ir R. M. mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur periodines išmokas nuo ieškinio pateikimo teismui 2023 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo, nustatant, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikus po savaitę laiko išlaiko tas iš tėvų, su kuriuo vaikai tuo metu būna.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės prašoma laikina bendravimo tvarka netenkinta, bei į tai, kad nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovės prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė I. M., atstovaujama advokatės I. A., prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį dalyje, kurioje nustatyta I. M. laikina bendravimo su R. M. ir R. M. tvarka, nustatyti, kad I. M. pasiima vaikus R. M. ir R. M. kas antrą pirmadienį iš jų ugdymo įstaigų po užsiėmimų. Vaikai su motina gyvena savaitę laiko iki sekančio pirmadienio, kurį motina nuveža vaikus į ugdymo įstaigas. Sekančią savaitę vaikai gyvena su tėvu V. M., kuris po motinos su vaikais bendravimo savaitės pirmadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams. Netenkinus I. M. prašomos bendravimo tvarkos po 50 proc. laiko, taikyti alternatyvų reikalavimą: nustatyti, kad I. M. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdama juos penktadienį iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir pirmadienį nuveždama juos į ugdymo įstaigas. Tą savaitę, kai nebendrauja savaitgaliais, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų trečiadienį ir nuveža vaikus į ugdymo įstaigas ketvirtadienį. Motina su vaikais praleidžia pusę jų mokyklinių atostogų: poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais - antrą atostogų dalį. Poriniais metais su vaikais praleidžia šv. Velykas, o neporiniais metais - šv. Kalėdas, pasiimdama vaikus šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžindama paskutinės šventinės dienos pabaigoje 19 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismo nustatyta bendravimo tvarka reiškia, kad vaikai praleis su atsakove 4 nakvynes per mėnesį ir 4 dienas per mėnesį. Tuo tarpu vaikų tėvas galės bendrauti su vaikais apie 26 dienas (30-4) per mėnesį. Teismas tėvui suteikė galimybę 6,5 karto praleisti daugiau laiko su vaikais, nei jų motinai. Teismas, apribodamas atsakovės teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, tuo pačiu pažeidė ir vaikų teises būti globojamiems abiejų tėvų.

9.2. Teismo nustatyta bendravimo tvarka antradieniais ir ketvirtadieniais negalės būti vykdoma. Teismo nustatytu ribotu laiku kokybiškas bendravimas negalimas. R. M. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“ ir antradieniais bei ketvirtadieniais kaip ir kitomis darbo dienomis ugdymo įstaigoje ji būna iki 17.30 val. R. M. sporto rūmuose lanko imtynes (sporto būrelį), užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną ir baigiasi 17.30 val. Akivaizdu, kad įvertinus jų parsivežimą į namus nei pasikalbėjimui, nei pavalgymui, nei pamokų paruošimui laiko neliktų, nes 18.30 val. atsakovė dukras turėtų nuvežti į jų gyvenamąją vietą. Tokia bendravimo tvarka neatitinka nei atsakovės, nei vaikų interesų.

9.3. Nesutinka su teismo nutarties dalimi, jog artėjančios dvi svarbiausios metinės šventės iš eilės būtų paskirtos ieškovui. Pagal teismo nustatytą tvarką 2023 m. vaikai praleis su ieškovu šv. Kalėdas, o pavasarį - su ieškovu šv. Velykas. Vaikai dėl santuokos nutraukimo patiria daug neigiamų išgyvenimų, todėl šv. Velykos iš šv. Kalėdos yra tas laikas, kuris vaikams suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Būtent šiuo laiku, dabar būtų prasminga, kad paeiliui vienas šventes vaikai praleidžia su tėvu, o sekančias - su motina.

9.4. Teismas nenustatė bendravimo tvarkos vaikų mokyklinių atostogų metu.

9.5. Atmesdamas atsakovės prašymą dėl 50 proc. laiko su vaikais, teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų: apkaltinamojo nuosprendžio, kuris įrodo, kad ieškovas vaikų akivaizdoje naudojo fizinį smurtą, atsakovės asmenį charakterizuojančios charakteristikos, susirašinėjimo su ieškovu, jo aplaidaus elgesio dėl vaikų poreikių.

9.6. Atsakovė, prašydama bendravimo tvarkos, nesiekia pakeisti vaikų gyvenamosios vietos, nes pati savo noru dėl vaikų interesų sutiko, kad vaikai, kol vyksta santuokos nutraukimo procesas, gyventų savo namuose, nes taip jie patiria mažiau streso. Skyrius sutapatino vaikų nuomonę, išreikštą dėl vaikų gyvenamosios vietos, su nuomone dėl bendravimo su motina tvarkos. Skyriaus išvada, jog atsakovės reikalaujama tvarka prieštarauja vaikų interesams, nepagrįsta. Skyrius nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovės bendravimas su vaikais pakenktų vaikų interesams.

9.7. Vaikai buvo išklausyti esant namuose jų tėvui, kas įtakojo būtent tokius vaikų atsakymus. Vaikų išklausymas buvo momentinis, ne visa apimantis. Dukra R. dėl savo amžiaus negali išreikšti objektyvios nuomonės. Skyriaus specialistai atsakovės gyvenamojoje vietoje neapsilankė, buities sąlygų atitikimo vaikų interesams netyrė ir vaikų atsakovės gyvenamojoje vietoje arba neutralioje vietoje neišklausė. Vaikai jaučia lojalumą tam iš tėvų, kuris tuo metu yra arčiausiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl įrodymų prijungimo

11. Ieškovas V. M. 2024 m. kovo 18 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-6730), kuriuos prašo prijungti prie bylos.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, įvertinęs aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus prijungia prie nagrinėjamos bylos.

13. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl bendravimo tvarkos atitikties vaikų interesams

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovės I. M. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovė su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdama dukras penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir vaikus grąžindama sekmadienį iki 19 val.

15. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, prašo nustatyti maksimalią bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią dukros su atsakove gyventų kas antrą savaitę, o netenkinus prašymo, taikyti alternatyvų reikalavimą ir nustatyti, kad atsakovė su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdama jas penktadienį iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir pirmadienį nuveždama jas į ugdymo įstaigas. Apeliantė nurodo, kad teismas apribojo jos teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, tuo pačiu pažeidė ir vaikų teises būti globojamiems abiejų tėvų.

16. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

17. Vis dėl to tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

18. Nustatant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį yra sudėtinga užtikrinti vaiko nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

19. Nagrinėjamuoju atveju nėra bendro šalių sutarimo dėl bendravimo modelio „50:50 procentų laiko“. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS, Skyrius) 2023 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. 11SD-4569 nurodyta, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, vaikų nuomonę, atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka „50:50 procentų laiko“ neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus vaikų amžių (11 m. ir 6 m.), natūralu, kad tokio amžiaus vaikai turi laikytis atitinkamo režimo, todėl nepilnamečių šalių vaikų interesus labiau atitiktų viena nuolatinė jų gyvenamoji vieta, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaikų poreikio turėti stabilią ir vaikams pažįstamą namų aplinką. Be to, pati atsakovė yra nurodžiusi, jog vaikai šiuo metu gyvena šalių gyvenamojoje vietoje, kurioje šalys gyveno kartu su vaikais, jog vaikų gyvenamoji vieta yra arčiau ugdymo įstaigų, dėl ko jų interesais atsakovė sutiko leisti vaikams laikinai gyventi su ieškovu, jų tėvu. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog nustatyta bendravimo tvarka ieškovui suteikta galimybė 6,5 karto praleisti daugiau laiko su vaikais, nei jų motinai. Pažymėtina, kad bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančia motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamuoju atveju laikina bendravimo tvarka nustatyta kas antrą savaitgalį ir dvi dienas savaitėje po keletą valandų pasibaigus vaikų ugdymui įstaigoje. Taigi, įvertinus tai, jog savaitės dienomis vaikai yra ugdymo įstaigoje, pagal nustatytą bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė su vaikais bendraus savaitgaliais vienodą laiką, bei įvertinus, jog vaikams bus užtikrinta stabili ir pažįstama namų aplinka, įprastas ir stabilus dienos režimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl maksimalios bendravimo tvarkos (kas savaitę) su dukromis nustatymo, o atsakovės argumentai, jog nustatyta jos ir dukrų bendravimo tvarka pažeidžia jos ir vaikų teises būti globojamiems abiejų tėvų, yra nepagrįsti.

21. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog vaikų nuomonei įtakos turėjo, tai, jog vaikai išklausyti namuose kartu dalyvaujant jų tėvui. Iš VTAS pateiktos išvados matyti, kad nepilnametės išklausytos jų gyvenamojoje vietoje, nepilnametės nurodė, jog šiokiadieniais nori gyventi su tėčiu, o savaitgaliais su mama, nurodė, kad bendrauja su abiem tėvais, R. M., kuri yra 6 metų amžiaus, nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių dukros yra pakankamo amžiaus (11 m. ir 6 m.) pareikšti savo nuomones, jų išsakyta nuomonė yra aiški, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nepilnamečių nuomonė išreikšta darant joms įtaką.

Dėl bendravimo tvarkos švenčių ir vaikų atostogų laikotarpiu

22. Atsakovė prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais švenčių ir vaikų atostogų laikotarpiu. Motina su vaikais praleidžia pusę jų mokyklinių atostogų: poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais - antrą atostogų dalį. Poriniais metais su vaikais praleidžia šv. Velykas, o neporiniais metais - šv. Kalėdas, pasiimdama vaikus šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžindama paskutinės šventinės dienos pabaigoje 19 val.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką švenčių dienomis skundžiama nutartimi nustatė, t. y. nustatė, kad „Nepilnamečiai vaikai su atsakove šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais, o šv. Velykas neporiniais metais. Vaikus atsakovė pasiima šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina šventinės dienos pabaigoje iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą.“ Apeliantė siekia, kad tvarka būtų pakeista taip, jog 2024 m. šv. Velykas vaikai sutiktų su ja, kadangi vaikai dėl santuokos nutraukimo patiria daug neigiamų išgyvenimų, todėl šv. Velykos iš šv. Kalėdos yra tas laikas, kuris vaikams suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų. Ieškovas su atsakovės siūloma tvarka nesutinka, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šiuo metu atsakovė bando vaikus palenkti į savo pusę, kad jie išreikštų norą gyventi su ja.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta atsakovės ir dukrų bendravimo tvarka švenčių dienomis nepažeidžia šalių ir nepilnamečių dukrų teisių ir teisėtų interesų, todėl paliktina nepakeista.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė prašo nustatyti jos ir vaikų bendravimo tvarką atostogų laikotarpiu, pagal kurią motina su vaikais praleidžia pusę jų mokyklinių atostogų: poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais - antrą atostogų dalį, sprendžia, kad yra pagrindas papildyti skundžiamos nutarties dalį laikina atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu, kadangi R. M. lanko progimnazijos 5 klasę.

26. Pažymėtina, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina tik papildant ją bendravimo tvarka vaikų atostogų laikotarpiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją sekančiai:

„Nustatyti tokią atsakovės I. M. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovė I. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. M. ir R. M. kas antrą savaitgalį, vaikus pasiimant nuo penktadienio iš vaikų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir vaikus grąžinant sekmadienį iki 19 val.

2. Nepilnamečiai vaikai su atsakove praleidžia dvi darbo dienas, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, po ugdymo pamokų vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžinant tos pačios dienos vakarą iki 19 val.

3. Nepilnamečiai vaikai su atsakove šv. Kalėdas praleidžia poriniais metais, o šv. Velykas neporiniais metais. Vaikus atsakovė pasiima šventinės dienos išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina šventinės dienos pabaigoje iki 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

4. Motina su vaikais praleidžia pusę jų mokyklinių atostogų: poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais - antrą atostogų dalį.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.