- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-42832-534/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26876-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinės G. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis A. P. pagal įstatymą.
Pareiškėjas procesiniame dokumente nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. P. ir suinteresuoto asmens P. P. tėvas A. P. Tėvas mirė būdamas našliu – jo žmona G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kitos sutuoktinės ir kitų vaikų A. P. neturėjo, jis testamento nepaliko, todėl po jo mirties sūnūs V. P. ir P P. priėmėme palikimą pagal įstatymą, pateikę pareiškimą notarui pagal paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tėvo A. P. vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Registro Nr.: (duomenys neskelbtini). Nors butas nuosavybės teise yra įregistruotas mirusiojo tėvo A. P. vardu, tačiau jis įgytas tėvo vardu santuokoje su motina G. P., todėl yra laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas (duomenys neskelbtini)
Po A. P. mirties paaiškėjo, kad jis nebuvo susitvarkęs paveldėjimo dokumentų po savo žmonos ir pareiškėjo mamos mirties, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tokio negavo, neįregistravo nuosavybės teisės į mirusiajai sutuoktinei priklausiusią turto – buto 1/2 dalį. Tėvas A. P. buvo priėmęs palikimą po savo žmonos G. P. mirties faktiniu valdymu, į notarą nesikreipė turbūt todėl, kad ir taip visas butas buvo įregistruotas tik jo vieno vardu, nesuprato ir nežinojo, kad būtina kreiptis į notarą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nepaisant to, kad viso buto nuosavybės teisė yra įregistruota jo vieno vardu.
Po G. P. mirties vienintelis jos nekilnojamasis daiktas, kuris liko, ir buvo pusė santuokoje įgyto buto, kuriame abu tėvai gyveno iki mamos mirties, testamento surašiusi nebuvo. Pareiškėjas V. P. ir suinteresuotas asmuo P. P. palikimo nepriėmė. A. P. iš karto po mamos mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti – tėvas toliau gyveno visame bute, toliau tvarkė visus su butu susijusius reikalus, butą prižiūrėjo, paremontuodavo, taip pat naudojosi visu bute esančiu ir po žmonos mirties likusiu kilnojamuoju turtu – baldais, namų apyvokos daiktais ir kt., tai yra valdė po žmonos mirties paveldėtą buto dalį lygiai taip pat kaip ir savo buto dalį, kaip savininkas, mokėjo visus komunalinius ir kitus mokėtinus mokesčius. Tėvui A. P. nesusitvarkius palikimo priėmimo dokumentų pas notarą, pareiškėjas negali paveldėti viso jo turto – viso buto, nes teoriškai pusė buto pagal įstatymą tebepriklauso mirusiai mamai. Tol, kol nebus nustatytas juridinis faktas, kad tėvas A. P. priėmė palikimą po žmonos G. P. mirties faktiniu valdymu, jo įpėdiniai, negali iki galo susitvarkyti palikimo po tėvo A. P. mirties.
Palikimo priėmimas po mamos G. P. mirties nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka pas notarą, todėl privalu teismo keliu nusistatyti juridinį faktą, kad A. P, priėmė palikimą po žmonos G. P. mirties faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir A. P. nuosavybės teisei į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoti, nes A. P. įpėdiniai negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į visą A. P. valdytą turtą, nors palikimą priėmė, padavę pareiškimus notarui įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nėra juridiškai sutvarkyti A. P. nuosavybės teisės dokumentai, jam nesikreipus dėl paveldėjimo dokumentų, negavus paveldėjimo liudijimo po žmonos mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. P. nurodo, kad patvirtina pareiškėjo, brolio V. P. (V. P.) pareiškime teismui nurodytas aplinkybes, nes taip ir buvo – jis su pareiškėju buvo susitarę, kad po mamos mirties visas turtas lieka tėvui A. P., o jis su broliu paveldės po tėvo mirties. Papildomai paaiškina, kad tėvas A. P. labai išgyveno mamos mirtį, todėl jam buvo labai svarbu likti gyventi tame pačiame bute, jį paveldėti, jis priėmė palikimą po mamos mirties faktiškai pradėjęs valdyti mamos turtą, tačiau matomai dėl nežinojimo nenuėjo pas notarą.
Prašo teismo patenkinti brolio V. P. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, jis neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. P. ir suinteresuoto asmens P. P. tėvas A. P. Santuokos liudijimas rodo, kad A. P. buvo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pagal pateiktą mirties liudijimą mirė (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus gimimo liudijimus suinteresuotas asmuo P. P. ir pareiškėjas V. P. yra jų vaikai, ką patvirtina ir gyventojų registro pažymą. Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad A. P. vardu nuosavybės teise yra (duomenys neskelbtini) registruotas nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Registro Nr.: (duomenys neskelbtini). Santuokinis turtas buvo įgytas A. P. ir G. P. santuokos metu, kas suponuoja abiejų sutuoktinių nuosavybės teisę į vieną antrąją buto dalį. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikimą po A. P. mirties priėmė vaikai suinteresuotas asmuo P. P. ir pareiškėjas V. P.
Pareiškėjas nurodo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir A. P. nuosavybės teisei į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoti, nes A. P. įpėdiniai negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į visą A. P. valdytą turtą, nors palikimą priėmė, padavę pareiškimus notarui įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nėra juridiškai sutvarkyti A. P. nuosavybės teisės dokumentai, jam nesikreipus dėl paveldėjimo dokumentų, negavus paveldėjimo liudijimo po žmonos G. P. mirties.
Remiantis rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, kad A. P. po sutuoktinės G. P. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu ir viešame registre registruotas kaip A. P. nuosavybė. Po sutuoktinės G. P. mirties A. P. toliau gyveno bute ir rūpinosi šiuo turtu – mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad palikėjas A. P. po sutuoktinės G. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.
Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., LR CK 5.5 str., 5.13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti.
Šis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir nuosavybės teisei įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.