Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2345-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-12-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-07-04Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
1-2345-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49229-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
T. T.
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2345-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49229-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.11; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam T. T. ir jo gynėjui advokatui Dominykui Varnui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. T. 2017-09-23, apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 219 punktų reikalavimus, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonė iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą, ir ją apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis visiškai pripažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną jis vairavo automobilį, namie turėjo stiprų konfliktą šeimoje, nes žmona išvažiavo ryte su vaikais ir jis liko vienas. Todėl nusprendė nuvažiuoti iki vietinės valgyklos, kur pavalgė ir išgėrė tris bokalus alaus. Nesijautė girtas. Niekada nėra vairavęs neblaivus. Pamanė, kad parvarys automobilį, nes namai buvo netoli. Gatvelėje T formos sankryžoje sukdamas link namų nepasirinko saugaus greičio, todėl atsitrenkė į tvorą. Kadangi namai nuo įvykio vietos buvo už 100 metrų, patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies ir nuvažiavo iki savo namų, kur paliko automobilį. Mašinoje buvo nusipirkęs stipraus alaus, kurį paliko automobilyje. Grįžęs prie namo išgėrė mašinoje dar tą alų, po to grįžo į įvykio vietą, nes neketino pabėgti iš įvykio vietos. Iškart nuėjo pas tvoros savininkus atsiprašyti ir susitarti dėl žalos atlyginimo, nes nenorėjo niekam sukelti sunkumų. Žinojo, kad policija yra iškviesta ir jos laukė, jiems atvykus, ir su vienu iš jų nuėjus į butą ieškoti dokumentų, pasidarė sau kavos, pareigūnui nematant išgėrė alkoholio, įsipylė nepilną degtinės stiklinę, tai padarė iš streso, jau po pūtimo policijai į alkotesterį. Po to jie grįžo į įvykio vietą ir vyko į ligoninę tikrintis kraujo. Jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, nes po darbo bendravo su bendradarbiais, nes buvo pakeitęs pareigas. Žinojo, kad negalima važiuoti išgėrus alkoholio. Anksčiau per TV matydavo laidas, suvokė važiavimo išgėrus pavojų ir galimas pasekmes, džiaugiasi, kad gatvelės posūkyje buvo tik tvora, o nieko daugiau. Labai džiaugiasi, kad nukentėjo tik materialūs dalykai, kas nesužalojo žmonių. Sau dabar prisiekė, kad daugiau alkoholio nevartos. Šiaip per šventės pasivaišindavo alkoholiu, bet jo netoleruodavo. Tarnauja Lietuvos kariuomenės oro pajėgose. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) specialistas, jo funkcija yra (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Išversdamas tvorą padarė žalą Lietuvos dujoms, jau žalą atlygino. Susitarė dėl žalos atlyginimo draudimui, kai paaiškės išverstos tvoros atstatymo kaina. Savo poelgį vertina blogai. Jis alkoholį vartojo dvi dienas. Tai jam bus pamoka visam laikui. Su byloje apklaustų liudytojų parodymais susipažino ir sutinka su jais. Automobilis „Mitsubishi Outlander“ yra registruotas jo vardu, bet įgytas santuokos metu ir yra šeimos automobilis. Jis vairuoja nuo 1993 metų, už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo kelios baudos už stovėjimą ne vietoje. Turi visas vairavimo kategorijas. PO eismo įvykio jis nepateikė vairuotojo pažeidimo policijos pareigūnams, bet jis yra pas jį namuose. Koks buvo automobilio greitis dabar nežino. Ten yra siaura gatvelė, atstumas nuo T formos sankryžos važiuojamosios dalies iki išverstos tvoros buvo 5 metrai. Labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto poelgio, bet ne dėl galimo turto netekimo. Prašo automobilio nekonfiskuoti. Jų šeimai automobilis yra reikalingas, rinko ir taupė tai mašinai pinigus ilgai. Dabar dar dengia banko paskolą, kurią ėmė automobilio įsigijimui, jį konfiskavus kito automobilio įsigyti negalės. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo tėvą. Jo santykis su tėčiu B. T. yra geras, bendrauja kasdien telefonu ir susitinka dažnai, važiuoja kartu visur, jis tėvui padeda. Tėvas yra tautodailininkas, laisvu metu važiuoja pas jį į dirbtuves, jam padeda. Kai nedirba, būna pas tėvą. Su tėvais šiuo metu kartu negyvena, gyveno ankščiau. Prašo jam atleisti, nutraukti bylą, supranta, kad blogai pasielgė. Teismui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str., pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 60-61) kaltinamasis paaiškino, kad jis tik vienoje vietoje nesutiktų kad jis būtų kalbėjęs, kad sieks išvengti atsakomybės. Jis sakė jai, kad reikia palaukti, nes nėra niekas įrodyta. Bet daugiau viskas yra tiesa. Jis alkoholį prieš įvykį vartojo dvi dienas.

Kaltinamajam T. T. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-09-23 apie 13.30 val, jis buvo pas direktorė D. V. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo metu labai dideliu greičiu iš priešais esančios gatvės atvažiavo automobilis Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą, ją išvertė. (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža yra „T“ formos kelių sankryža. Jis puolė žiūrėti kas vyks toliau, užfiksavo automobilio valstybinius numerius. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras apie 40 metų amžiaus, apsivilkęs mėlynais marškiniais. Minėtas vairuotojas atbulas išvažiavo iš įvykio vietos. Jis pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Bekalbant bendruoju pagalbos telefonu, t.y. praėjus trims minutėms laiko, matė kaip į įvykio vietą ateina (duomenys neskelbtini) g. jo matytas automobilio kuris išvertė tvorą vairuotojas. Vairuotojas ėjo svirduliuodamas į šalis, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Rankose nelaikė jokių daiktų. Minėtas vyras nuėjo iki apgadintos tvoros. Tuo metu kieme jau buvo ir sugadintos tvoros savininkė. Vėliau iki jo ir V. V. atėjo to automobilio vairuotojas, kuris jų prašė susitarti, gal būtų galima nekviesti policijos. Žadėjo atstatyti tvorą. Minėtas vyras pasisakė, kad yra kariškis ir dėl šio įvykio tikrai turės nemalonumų darbovietėje. Bendraujant su juo ir V. V., automobilio sugadinusio kaimynų tvorą vairuotojas jokių gėrimų negėrė. Bendraujant su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Eismo įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo. Buvo sugadinta tik V. V. kaimynės tvora. Pats automobilio vairuotojas vizualiai atrodė nesužalotas. Atvyko policijos darbuotojai, kurie vairuotoją patikrino dėl girtumu ir balsu jiems pasakė, kad vairuotojas įpūtė į matuoklį 2.38 promilės. Vėliau iš nepažįstamų asmenų sužinojo, kad neblaivus vairuotojas savo automobilį pastatė už kelių namų aikštelėje šalia namo. Jis tvirtina, kad jo matytas vairuotojas yra automobilio apgadinusio D. V. kaimynės namų valdos tvorą ir į įvykio vietą praėjus trims minutėms atėjęs vairuotojas yra vienas ir tas pats asmuo. Vėliau vairuotojas pasakė, kad jis bandys išvengti atsakomybės ir duos parodymus, kad jis tik dabar išgėrė alkoholį, t.y. po eismo įvykio, tuo sukėlė šalia buvusiems žmonėms „juoką“ (b. l. 63-64); liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodymais, kad 2017-09-23 apie 13.30 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), savo namų valdoje. Jo namų valda yra trečias sklypas iki (duomenys neskelbtini) g. Jam būnant kieme, matė kaip dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) g. važiuoja link (duomenys neskelbtini) g. sidabrinis automobilis, prie kurio vairo sėdi vienas vairuotojas. Kuomet automobilis važiavo, jis dėl greičio vairuotojo neįsidėmėjo, todėl jo apibūdinti negali. Po to išgirdo susidūrimo garsą. Išėjo iš sklypo ir matė, kad minėtas automobilis jau atbulas išvažiuoja iš įvykio vietos parko g. ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) g. į kairę link (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip moterys buvusios prie pat įvykio vietos šaukė, kad reikia vytis vairuotoją, kadangi jis bando šalinasi iš įvykio vietos. Jam nuėjus apie 100 metrų iki įvykio vietos, matė kaip nuo tos pusės kur nuvažiavo minėtas sidabrinės spalvos automobilis, link įvykio vietos ateina svirduliuodamas į šonus vyras. Būnant įvykio vietoje, matė kad sugadinta namų valandos tvora. Viskas vyko labai greitai, 5minučių laikotarpyje, todėl jis pagalvojo, kad tai ir yra automobilio pasišalinusio iš įvykio vietos vairuotojas, kadangi jis nuo tos pusės ir atėjo. Girdėjo, kaip vyras priėjęs prie sugadintos tvoros savininkės, jai pasakė, kad nekviestų policijos, jis viską sutvarkys. Bendraujant su minėtu vyru, akivaizdžiai matėsi, kad vyras yra labai girtas, svirduliavo į šalis, jam buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą. Vyras buvo gan nekalbus. Įvykio vietoje buvusios moterys pokalbio metu pasakė, kad vyras pasisakė, kad yra karininkas. Vėliau nuėjo Parko g. kryptimi kur nuvažiavo minėtas automobilis ir pamatė prie ten esančių "kotedžų" stovintį eismo įvykį padariusį ir iš jo pasišalinusį automobilį "Mitsubishi", valstybinis (duomenys neskelbtini). Pažvelgus į automobilių vidų, salone tarp bėgių svirties ir rankinio stabdžio liudytojas matė puodelio laikiklyje įstatytą nugertą iki 0.5 litro alaus butelį. Prie keleivio sėdynės buvo polietileninis maišelis iš kurio kyšojo neatidaryti alaus buteliai. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, liudytojas parašė paaiškinimą (b. l. 66-67); liudytojos V. H. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-09-23 apie 13.30 val. jai paskambino mama J. S. ir pasakė, kad automobilis įvažiavo į namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) tvorą, ją sugadino ir pasišalino. Ji iš karto parvažiavo namo. Namuose buvo jau po 5 minučių. Atvažiavusi pamatė, kad yra sugadinta namų valdos tvora. Paklausė kur automobilis, kur vairuotojas. Neprisimena kuris iš kaimynų pasakė, kad "va šitas". Prie jos priėjo labai girtas asmuo, kuris save pristatė vardu T. ir pasakė, kad jis vairuodamas automobilį sugadino jos namų valdos tvorą. T. prašė nerašyti policijai pareiškimo, žadėjo padengti nuostolius. Žinojo, kad kaimynai jau buvo iškvietę policijos darbuotojus. Kuomet ji bendravo su policijos darbuotojais, atvykusiais į įvykio vietą, T. bendravo su jos mama. Jos mamai pokalbio metu T. prisipažino, kad darbovietėje gavo paaukštinimą ir tą proga visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo transporto priemonę. Taip suprato, kad jis eismo įvykį padarė būdamas neblaivus. Vėliau girdėjo, kaip T. pasakė, kad aš "vartysiuosi“ ir teigs, kad alkoholį vartojau jau po eismo įvykio. Ji kreipėsi į draudimo kompaniją dėl tvoros atstatymo. Šiuo metu jam pretenzijų neturi. Jei patirtos išlaidos padengtos nebus, reikš civilinį ieškinį. Šiuo metu nukentėjusia nesijaučia. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Ji vėliau sužinojo, kad automobilis stovėjo po eismo įvykio prie T. namų (duomenys neskelbtini). Ji pati matė minimą automobilį, taip pat matė, kad prie rankinio stabdžio svirties buvo atkimštas, nugertas alaus butelis (69-70); liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-09-23 apie 13.30 val. ji buvo svečiuose pas dukrą V. H. (duomenys neskelbtini). Buvo namų valdoje, t. y. kieme. Praėjo pro namų valdos vartus tik iš vidaus ir išgirdo stiprų trenksmą. Atsisukusi matė, kad pakilusi namų valdos tvora ir matosi automobilio priekinė dalis. Automobilis buvo šviesios spalvos, valstybinių numerių ji neįsidėmėjo. Matė, kad prie vairo sėdėjo vyras. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Viskas vyko labai greitai. Vairuotojas vairuojamu automobiliu pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. esančių kotedžų link. Matė, kad įvykį matė šalia gyvenanti kaimynė. Ji kaimynės dar paklausė „ kas dabar bus, kad vairuotojas pasišalino“. Po to kaimynė jai pasakė, kad jis jau ateina atgal. Prie jos priėjo vyras, kuris pasakė, kad jis yra automobilio vairuotojas. Ji pastebėjo, kad vairuotojas labai girtas, kadangi svirduliavo, sunkiai kalbėjo. Ji jam pasakė „iš pat ryto ir jau girtas“. Į šį jos pasakymą vairuotojas atsakė, kad jis alkoholį vartojo visą naktį. Tuo metu į namus parvažiavo ir dukra V. H. Vairuotojas prašė nekviesti policijos. Kadangi ji žinojo, kad policija jau iškviesta, todėl jam apie tai pasakė. Atvyko policijos darbuotojai, užfiksavo eismo įvykį, patikrino vairuotoją dėl girtumo. Pareigūnai patvirtino, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotoją išvežė. Be tvoros buvo sugadinta ir dujų įvadas, kurį sutvarkė atvažiavusi dujotiekio avarinė tarnyba. Dujų įvadą avarinė tarnyba sutvarkė iš karto ( b. l. 72-73); liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-09-23 apie 13.45 val. iš Kauno apkr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra įvykęs eismo įvykis, vairuotojas vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino, vairuotojas neblaivus, po to pėsčiomis grįžo į eismo įvykio vietą. Atvykus nurodytu adresu, matė kad yra sugadinta namo tvora bei dujų kolonėlė. Įvykio vietoje automobilio nebuvo. Įvykio vietoje buvę žmonės nurodė, akivaizdžiai neblaivų žmogų, kuris ir buvo automobilio vairuotojas. Bendraujant su nurodytu vairuotoju, nustatė, kad tai yra T. T. Nuo T. T. sklido stiprus alkoholio kvapas. Kolegė pareigūnė M. P. patikrino T. T. alkotesteriu, jis pripūtė 2,38 promilės. Įvykio vietoje T. T. dokumentų nepateikė, paaiškino, kad dokumentus palikęs namuose, kurie yra toje pačioje gatvėje. Jis ėjo su T. T. iki jo namų. Einant iki T. T. namų jis rankose nieko neturėjo, nieko negėrė. Priėjus prie T. T. namo, matė priekiu link namo stovintį automobilį „Mitsubishi Ouitlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio buvo apgadinta priekinė dalis. T. T. atidarė vairuotojo pusės dureles, o jis tuo metu atidarė keleivio priekines dureles, apžiūrėjo daiktų dėtuvę, tačiau automobilyje dokumentų nebuvo. Ar automobilyje buvo alkoholinių gėrimų, jis neatkreipė dėmesio, bent alkoholio tara į akis "nekrito". Neradus dokumentų, T. T. nuėjo iki savo namų. Jis ėjo paskui jį, jo iš akiračio neišleido. Atrakino duris, įėjo į namo vidų. Jis T. T. stebėjo. Koridoriuje patikrino kelis kabančius rūbus, nerado dokumentų. T. T. paklausė, „kur tie dokumentai“, jis atsakė, kad neprisimena. T. T. nuėjo į virtuvės patalpą. Jis ėjo paskui. T. T. pasiūlė kavos. Jis atsisakė, tada jis kavos pasidarė sau ir vis vien jam, nors jis tos kavos ir negėrė. Visą tą laiką T. T. iš akiračio neišleido, todėl gali tiksliai pasakyti, kad T. T. jokio alkoholio nevartojo, taip pat nieko į kavą be vandens nepylė. Namuose T. T. kavos negėrė, o ją nešėsi iki įvykio vietos. Viskas užtruko tiek laiko kiek reikėjo suvaikščioti iki T. T. namų. Po to jis ir T. T. išėjo atgal į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo atvykę Kauno apskr. VPK KPV pareigūnai, todėl jis su kolege T. T. nuvežė į LSMUL Kauno klinikas paimti kraujo, girtumui nustatyti. Po patikrino T. T. atvežė į Kauno apskr. VPK KPV( b. l. 75-76); tarnybiniu pranešimu, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, 2017-09-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – nuvažiavimas nuo kelio. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, fotografuota, sudaryta fotolentelė, fiksuoti automobilio :Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai, nustatyta, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. T. yra neblaivus, jam nustatyta 2,38 prom. girtumas (b. l. 6-18);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. -A9920/2017(02), iš kurios matyti, kad T. T., gim. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio (b. l .89).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. T. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad T. T. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Jis kaltas, todėl baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, o taip pat atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Baudžiamoje byloje pateiktas kaltinamojo tėvo B. T. ikiteisminio tyrimo metu gautas prašymas atleisti kaltinamąjį T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsipareigojant laiduoti už jį, nes savo sūnumi pasitiki ir turi realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Prašyme nurodo, kad jis su žmona gyvena bute (duomenys neskelbtini), kur sūnus T. dažnai atvyksta pas juos su visa šeima, su žmona ir dviem vaikais, jie taip pat dažnai svečiuojasi sūnaus šeimoje. T. jį gerbia, visada atsižvelgia į tėvo nuomonę, dažnai tariasi dėl priimamų sprendimų įvairiais gyvenimo klausimais. Pats jis yra senatvės pensininkas, jam (duomenys neskelbtini) metai, turi nukentėjusio nuo okupacijos asmens statusą, buvo dailininkas-technologas, ir dabar kartais užsiima menu. Turi kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini), kur laisvu laiku jam T. T. padeda. Jo žmona pensininkė, dirba (duomenys neskelbtini). Neteistas, administracine tvarka baustas, žalingų įpročių neturi. Sūnumi pasitiki, jį charakterizuoja teigiamai, turi realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Laidavimą prašo skirti be užstato, tačiau teismui esant kitos nuomonės, užstatą įsipareigoja sumokėti (b. l. 118). Galimas laiduotojas B. T. teisiamajame posėdyje savo prašymą palaikė. Nurodė, kad su sūnumi santykiai yra geri. Kaip tėvas mano, kad būtent dėl alkoholio jo sūnus buvo praradęs sveiką nuovoką ir savikontrolę. Sūnus žinojo, kad jam negalima gerti, nes sūnus būdamas neblaivus jau buvo nukentėjęs po vieno incidento, todėl T, stengdavo išvengti alkoholio vartojimo, tačiau tąkart sūnui nepavyko išsisukti nuo kolegų kvietimo į pasibuvimą, kur buvo vartojamas alkoholis.

Posėdžio metu prokuroras prieštaravo kaltinamojo ir jo galimo laiduotojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą. Nurodė, kad įvertinus kaltinamojo amžių, mažai tikėtina, kad tokio amžiau asmenybei būtų galima daryti įtaką, be to, kaltinamojo gyvenamoji vieta yra kitur, nei galimo laiduotojo.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad T. T. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 82), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (b. l. 144-152). Taigi, trys pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, yra nustatytos.

Tuo tarpu BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo nuomone, sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Kaip jau nustatyta pirmiau, kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau byloje yra duomenys, kad jis tris kartus buvo teistas administracine tvarka, iš jų: 2011-03-03 nutarimu 300,00 Lt (87,00 Eur) bauda už smulkų svetimo turto pagrobimą (praėjo pro prekybos kasą nesusimokėjęs už paimtas prekes), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2011-05-31 10,00 Lt bauda už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bauda sumokėta tą pačią dieną; 2017-02-06 15,00 Eur bauda už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, paskirta bauda sumokėta 2017-02-09 (b. l. 83-84). Nors šie kaltinamojo pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau, teismo nuomone, jį visgi charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenei priimtinų moralės normų, kuris iš dalies nepaiso ir jam paskirtų sankcijų – viena iš didžiausių paskirtų baudų (87,00 Eur) taip ir likusi nesumokėta. Kaip matyti, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, yra dirbantis, juolab būdamas statutiniu pareigūnu, teismo vertinimu, privalėjo dėti pastangas ir sumokėti jam paskirtą baudą. Be to, ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių – dienos metu (apie 13.30 val.) gyvenvietėje vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumas, kas ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), po įvykio nuvažiavo iš įvykio vietos, nors privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos, taip pat įsitikinti, ar su išversta tvora nėra sužalotų asmenų, ir ar jiems nereikalinga suteikti pagalbos, atvykus policijos pareigūnams į įvykį, jo žodžiais dar į kavą įsipylė beveik pilną stiklinę degtinės, leidžia daryti išvadą, kad T. T. įvairiose gyvenimiškose situacijose yra linkęs priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis T. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo tėvas B. T., pateikęs prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, negali būti pripažintas tinkamu laiduotoju. Nors B. T. yra neteistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 131), tačiau B. T. praeityje yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 140-142), ir šie duomenys galimą laiduotoją charakterizuoja neigiamai. Teismo vertinimu, asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Priešingai, toks pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejones tokio asmens galimybėmis kaltinamajam daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju. Nors B. T. prašyme nurodo, jog turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką savo sūnui T., tačiau nei prašyme (b. l. 118), nei teisminio nagrinėjimo metu galimas laiduotojas konkrečiau ir detaliau nepaaiškino, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo suaugusiam sūnui. Be to, jie gyvena atskirai (laiduotojas B. T. gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis T. T. – (duomenys neskelbtini)) ir vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. T., būdamas tinkamai informuotas, 2017-10-09 į teisiamąjį posėdį laiku neatvyko, posėdžio dieną nuo pat ryto jam skambinusiam tėvui ir jo advokatui jis neatsiliepė, o teisiamajame posėdyje dalyvavęs tėvas teismui negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo sūnus neatvyko į teisiamąjį posėdį (b. l. 135-136). Todėl teismas daro išvadą, jog B. T. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką T. T. yra deklaratyvi, tik galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo įstatymo taikymo praktikos laikosi ir aukštesni teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas kaltinamojo T. T. atžvilgiu negali būti taikomas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Teismo pirmiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) būdamas neteistas, administracine tvarka baustas. Psichiatrijos ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 90, 92), dirbantis, šeiminė padėtis – vedęs.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. T. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį, negu šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 straipsnis).

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad T. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,47 promilių), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, - neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo esminiai, nes eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, nors gyvenamųjų namų kvartalų gatvelėse savaitgaliais vidurdienį būna intensyvus pėsčiųjų, o ypač vaikų, judėjimas, sugadinta buvo tik namo tvora ir dujų vamzdynas, į kuriuos kaltinamasis įvykio metu atsitrenkė. Dėl jo kaltų veiksmų atsiradusią žalą kaltinamasis atlygino, baudžiamojoje byloje kaltinamajam civilinių ieškinių nėra pareikšta.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, gailisi, praeityje neteistas, dirbantis, turi šeimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad T. T. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,47 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl pirmiau minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota T. T. vardu (b. l. b. l. 19), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ir jo sutuoktinei I. T..

Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-336/2008).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, T. T. kartu su sutuoktine I. T. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota T. T. vardu, konfiskuotina.

Prokuroro 2017-10-04 nutarimu T. T. nuosavybės teisė į minėtą transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra laikinai apribota šešių mėnesių laikotarpiui (nuo 2017-10-04 iki 2018-04-04), automobilį perduodant saugojimui į UAB „Šančių autoservisas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Europos pr. 109 (b. l. 101-102).

Taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei „Mitsubishi Outlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilis bus konfiskuotas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R, esantis byloje (b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti jį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąją per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti T. T. kartu su sutuoktine I. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą T. T. vardu.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam T. T. vardu, palikti galioti iki šis automobilis bus konfiskuotas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. T. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamais veiki tirti ir nagrinėti - CD-R (1 vnt.), esantį byloje, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius