Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-12-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-07-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1A-213-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49229-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
T. T.
Advokatai
Vincas Pacevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49229-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam T. T. ir jos gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. skirta galutinė bausmė – 50 MGL (1 883,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti T. T. kartu su sutuoktine I. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą T. T. vardu.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam T. T. vardu, palikti galioti iki šis automobilis bus konfiskuotas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. T. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 219 punktų reikalavimus, t. y. tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonė iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą, ir ją apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, byloje ištirtais ir aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis T. T. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netenkino nuteistojo T. T. prašymo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas kaltinamojo T. T. atžvilgiu negali būti taikomas.Nuteistasis T. T., nesutikdamas su priimtu jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu atiduodant jį pagal laidavimą B. T.. Taip pat panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą nuteistojo vardu, konfiskavimą. Skunde nurodė, jog teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamo procesinio sprendimo objektyvumą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, nevertino visų tam reikšmingų aplinkybių, taip esmingai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taip pat nepagrįstai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nusprendė konfiskuoti jam kartu su sutuoktine I. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįsta išvadą, kad nuteistasis nepaiso jam paskirtų sankcijų, nes yra nesumokėjęs vienos iš didžiausių jam paskirtų baudų. Tačiau tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo tėvas B. T. yra netinkamas laiduotojas, o T. T. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo įsitikinimu, ši išvada pagrįsta tik manymu, prielaidomis ir abejonėmis, todėl padaryta neteisinga, nemotyvuota ir nepagrįsta išvada, jog T. T. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis iš dalies nepaiso jam paskirtų sankcijų, kadangi viena iš didžiausių paskirtų baudų (87,00 Eur) taip ir likusi nesumokėta, yra neteisinga, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš VMI prie LRFM rašto Nr. (20.21-06) RMA-17204, bauda, t.y. 300 Lt už minėtą 2011 m. kovo 3 d. pažeidimą yra sumokėta tą pačią dieną, t.y. 2011 m. kovo 3 d. Ši aplinkybė, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir įrodo, kad nuteistasis pilnai atsakingas už savo veiksmus, kuriuos vertina itin griežtai ir kritiškai, visiškai nevengia atsakomybės būdamas suklydęs. Ši aplinkybė negali T. T. charakterizuoti neigiamai tiek, kad jo atžvilgiu nebūtų galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.Nuteistasis skunde pažymi, kad jis yra statutinis pareigūnas ir per visą savo tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, priešingai, buvo eilę kartų skatintas už nepriekaištingą tarnybą, sumanų pareigų vykdymą ir profesionalumą. Tiek savo viršininko, tiek Karmėlavos seniūnijos yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, į ką pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir tokių duomenų apie jį net nerinko ir jų nevertino. Kadangi nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, itin kritiškai vertindamas savo tokį elgesį ir siekdamas eliminuoti bet kokį alkoholio vartojimą ateityje, jis savo iniciatyva kreipėsi ir išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą Kauno Šančių poliklinikoje. Nusikaltimu padarytą visokeriopą turtinę žalą savanoriškai atlygino. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Byloje nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Praeityje nėra teistas ar baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Šios aplinkybės nesuteikia jokio teisinio pagrindo išvadai ar manymui, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.Apeliaciniame skunde akcentuotina ir tai, kad T. T. yra vedęs ir augina du mažamečius vaikučius. Žmonos gaunamos pajamos yra artimos minimaliam atlyginimui. Jis su žmona turi pakankamai didelius ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bankams, kadangi yra paėmę ilgalaikius kreditus gyvenamojo būsto ir automobilio įsigijimui. Esant apkaltinamajam nuosprendžiui jis neabejotinai bus atleistas iš tarnybos Lietuvos Kariuomenėje bei praras nuolatinį ir pastovų pajamų šaltinį ir neišgalės vykdyti finansinių įsipareigojimų bankams, dėl ko teks parduoti gyvenamąjį būstą, o naujam įsigyti lėšų neturi. Tokiu būdu bus nubaustas ne tik jis, bet ir visa jo šeima. Be to, jis aktyviai dalyvauja įvairiose šaudymo varžybose, turi šaunamųjų ginklų, kurie šiuo metu iš jo paimti. Jis taip pat neteks leidimo šaunamiesiems ginklams laikyti ir galimybės dalyvauti šaudymo varžybose. Apelianto teigimu, negalima sutikti ir su teismo išvada, kad B. T. - jo tėvas, yra netinkamas būti laiduotoju, kadangi priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, B. T. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis juvelyru, nuo 1992 m. priklausantis (duomenys neskelbtini) ir esantis ilgametis jos narys. T. S. vertinamas kaip kūrybingas, dalyvaujantis kasmetėse žanrinėse, respublikinėse ir Kauno parodose, Kauno ir respublikinėse tautodailininkų mugėse, rengiantis autorines parodas (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, yra atsakingas ir nuolatinis kūrybinės sąjungos rėmėjas ir pagalbininkas. Taip pat B. T. išskirtinai teigiamai charakterizuojamas ir DNSB (duomenys neskelbtini)“ narių. Be kita ko, su savo tėvu B. T. nuteistasis bendrauja kiekvieną dieną visais gyvenimo klausimais, abu gyvena praktiškai viename mieste, jis jam yra didelis autoritetas ir jo klauso, labai atsižvelgia į jo nuomonę bei patarimus, todėl neabejotinai jis gali daryti ir daro nuteistajam teigiamą įtaką. Nuteistojo įsitikinimu, esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad B. T. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą ir gali daryti T. T. teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, kaip nusikaltimo priemonę, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nusprendė konfiskuoti nuteistajam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, tačiau nuteistojo įsitikinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Skunde pažymima, kad transporto priemonė yra nuteistojo ir jo žmonos jungtinė nuosavybė, įsigyta paėmus vartojimo kreditą iš banko. Ši transporto priemonė jų šeimai yra būtina, kadangi jų mažamečiai vaikučiai lanko Kauno lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini) ‘, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o jie gyvena (duomenys neskelbtini).Todėl, vaikučius kiekvieną rytą reikia nuvežti į darželį ir iš jo pasiimti, o atstumas nuo jų gyvenamosios vietos iki lopšelio-darželio yra pakankamai didelis. Nors nuteistojo žmona I. T. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jie neturi transporto priemonės, taip pat neturi ir lėšų naujai transporto priemonei įsigyti. Be to, apelianto žmona dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra viešuoju transportu nepasiekiamoje vietoje, todėl nesant automobilio, tapo itin sudėtinga ir keblu spėti kiekvieną dieną vaikučius pristatyti į lopšelį-darželį, nuvykti į darbą, bei po to juos pasiimti. Nuteistojo įsitikinimu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų ir akivaizdžiai yra perteklinė.

Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis T. T. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisi jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis T. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgė į tai, jog nors kaltinamasis praeityje ir neteistas, tačiau byloje yra duomenys, kad jis tris kartus buvo baustas administracine tvarka, ir iš jam paskirtų sankcijų viena iš didžiausių paskirtų baudų (87,00 Eur) taip ir likusi nesumokėta, kas teismo nuomone, T. T. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenei priimtinų moralės normų. Be to, teismas įvertino ir įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kad T. T. dienos metu gyvenvietėje vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, po įvykio nuvažiavo iš įvykio vietos, neįsitikino, ar su išversta tvora nėra sužalotų asmenų, ir ar jiems nereikalinga suteikti pagalbos, atvykus policijos pareigūnams į įvykį, jo žodžiais dar į kavą įsipylė beveik pilną stiklinę degtinės, kas teismui leido daryti išvadą, kad T. T. įvairiose gyvenimiškose situacijose yra linkęs priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, ko apylinkės teismas nesilaikė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. T., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apelianto pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo, buvo pripažinta T. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis, T. T. neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (t. 1 b. l. 82). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad T. T. tris kartus buvo baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padaryti pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1 b. l. 83 - 84). Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, vertindamas T. T. asmenybę, ypatingai sureikšmino 2011 m. kovo 3 d. nutarimu T. T. paskirtos 300 Lt (87,00 Eur) baudos už smulkų svetimo turto pagrobimą nesumokėjimą, kas teismo vertinimu nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenį nepaisantį jam paskirtų sankcijų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip matyti iš, su apeliaciniu nuteistojo skundu, pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto, T. T. 2011 m. kovo 3 d. (t.y. tą pačią dieną kai buvo priimtas nutarimas jį nubausti) į mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 300 Lt (86,89 Eur) (t. 2 b. l. 27). Baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, tačiau ji apelianto buvo visiškai atlyginta, ką pirmosios instancijos teismas pripažino T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog T. T. dirba (duomenys neskelbtini), pareigas vykdo nuo 2016 m. gruodžio 12 d., charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b. l. 10). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyviai dalyvaujantis seniūnijos bendruomeninėje veikloje (t. 2 b. l. 17). Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. tik du kartus buvo baustas administracine tvarka už atsitiktinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo teistas nei už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nei už kitas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės, leidžia vertinti, kad T. T. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nebesėsti prie vairo esant neblaiviam. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas B. T. prašymas paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą T. T. (t. b. l. 118). Atlikus įrodymų tyrimą, B. T. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kuriame jis aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už T. T. bei nurodė, jog sūnus padarė didelę klaidą, po įvykio visiškai atsisakė alkoholio, su sūnumi bendrauja beveik kiekvieną dieną, jis gali laiduoti už sūnų, juo pasitiki, gali daryti jam įtaką. Supranta, kad jis yra vertas bausmės, tačiau pasekmės būtų nepataisomos. Jis pats nėra teistas, baustas keletą kartų administracine tvarka už greičio viršijimą (t. 2 b. l. 87). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad B. T. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju aptariamoje baudžiamojoje byloje.Aptariamos BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. B. T. yra nuteistojo tėvas. Jis yra neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus viršijant greitį, nuobaudos negaliojančios (t. 2 b. l. 55; t. 1 b. l. 140- 142). Su apeliaciniu skundu pateikta (duomenys neskelbtini) bendrijos charakteristika, patvirtina, jog B. T. yra aktyvus (duomenys neskelbtini) bendrijos narys – kūrybingas, dalyvaujantis kasmetinėse žanrinėse, respublikinėse ir Kauno regioninėse parodose. Yra atsakingas ir nuolatinis kūrybinės sąjungos rėmėjas ir pagalbininkas (t. 2 b. l. 52). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta charakteristika patvirtina, jog B. T. yra nekonfliktiškas ir patikimas bendrijos narys, turintis didelį autoritetą aplinkinių tarpe ir gerbiamas bendrijos narių, drausmingas ir pareigingas, patikimas gyventojas (t. 2 b. l. 53). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu duotų B. T. paaiškinimų, jam rūpi sūnaus ateitis, nori, kad jis būtų kariškis, juo pasitiki, sūnus po įvykio atsisakė alkoholio ir daugiau jo nevartos, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nevartos alkoholio. Teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad B. T. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką apelianto elgesiui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad T. T. nuo nusikalstamos veikos padarymo jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, T. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo B. T. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato, bus pakankama poveikio priemonė T. T..

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

Skundžiamu nuosprendžiu T. T. taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.Aukštesnysis teismas pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, automobilio konfiskavimo klausimas spręstinas iš naujo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. T. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas T. T. vardu ir jungtinės nuosavybės teise priklauso T. T. ir jo sutuoktinei I. T. ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone (t. 1 b. l. 19). Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. T. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skyrė jam 1 883 Eur dydžio baudą, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei transporto priemonės konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Nagrinėjamu atveju, T. T. kraujyje buvo nustatytos 2,47 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį bei ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgtina į tai, jog kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, po įvykio T. T. pasišalino iš įvykio vietos, nors privalėjo likti įvykio vietos, taip pat įsitikinti, ar su išversta tvora nėra sužalotų asmenų, ir ar jiems nereikalinga suteikti pagalbos. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, automobilio palikimas apelianto nuosavybėn neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu. Teisėjų kolegijos nuomone, T. T. esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoju paskirti B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą T. T. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti T. T., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui B. T., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį – dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo - palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas