Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. (D. M.) patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir 2 896,00 EUR skolos priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir ieškovo V. V. priešieškinį atsakovui D. M. dėl 2017 m. sausio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Coriolanus“ akcijų pirkimo–pradavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, 1000,00 EUR bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti galiojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Coriolanus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 2 896,00 EUR už perleistą turtą. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2017 m. sausio 20 d. parduoti įmonės UAB „Coriolanus“ akcijas už 2 896,00 EUR bei ieškovui priklausančią įrangą, o atsakovas įsipareigojo nupirkti įmonės akcijas ir įrangą. Pakvitavime dėl 1 000,00 EUR avanso sumokėjimo (nors susitarimą patvirtinančiame raštelyje ši suma įvardyta kaip rankpinigiai) nurodyta – „už UAB „Coriolanus“ ir įrangos pardavimą“. 2017 m. sausio 16 d. šalys pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad ieškovas savo įsipareigojimą parduoti 100 vnt. paprastų UAB „Coriolanus“ akcijų už 2 896,00 EUR įvykdė, šią pardavimo sutartį pasirašė ir įregistravo VĮ Registrų centre. Tuo pagrindu atsakovas 2017 m. sausio 16 d. užpildė prašymą JAR-1, formą registruoti Juridinių asmenų registre vieninteliu akcininku ir akcininko sprendimu paskyrė save įmonės direktoriumi, tačiau atsakovas sutarties 4 p. sąlygos neįvykdė, likusių pinigų iki šiol nesumokėjo, inventoriaus negrąžina. Ieškovas pažymėjo, kad ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir akcijų kainos nesumokėjo. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo sumokėti 1 000,00 EUR laikytini avansu, atsisakė reikalavimo juos įskaityti kaip baudą ir savo reikalavimą sumažino iki 1 896,00 EUR.Atsakovas V. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad, skirtingai, nei nurodoma patikslintame ieškinyje, vien duomenų Registrų centre įregistravimas nereiškia, kad V. V. faktiškai pradėjo valdyti įmonę, nes įmonės dokumentai jam perduoti nebuvo. Atsakovas taip pat nurodė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes ji ne tik nepatvirtinta notaro, kaip to reikalauja įstatymas, bet ir neatitinka tikrosios šalių valios išraiškos, nes šalims nepavyko susitarti dėl sandoriu įgyjamų objektų ir jų kainos. Jis sudarė ginčo sutartį dėl apgaulės, nes nebuvo informuotas apie įmonės turtinę padėtį, įmonės įrangos perleidimo sąlygas, dėl to pasirašydamas sutartį buvo suklaidintas dėl esminių aplinkybių (CK1.90 str.).Atsakovas taip pat pateikė ieškinį, kuris laikytinas priešieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 16 d. UAB „Coriolanus“ akcijų pirkimo–pradavimo sutartį, sudarytą tarp V. V. ir D. M., ir taikyti restituciją – įpareigoti D. M. grąžinti atsakovui 1 000,00 EUR sumokėtą avansą bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu bylos dalis pagal ieškovo D. M., reikalavimą priteisti 1 000,00 EUR iš atsakovo V. V. nutraukta, ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas. Teismo motyvai:Nurodė, kad jog uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti sudaromos notarine forma. Taigi, matyti, kad šiuo atveju šalys sudarydamos UAB „Coriolanus“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos ją patvirtinti notariškai. Nurodė, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas, tačiau analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad sutarties šalys skirtingai suvokė sudaromo sandorio esmę – ieškovas manė (tvirtino), kad preliminariu susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas nupirks įmonę t. y. 100 vnt. jos akcijų, o po to iš ieškovo nupirks jam kaip fiziniam asmeniui priklausančią įrangą, kuri panaudos pagrindu perduota valdyti įmonei. Tuo tarpu atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo įsitikinęs, kad sudaromas sandoris apima ne tik įmonės akcijų, bet ir įmonės veikloje naudojamos įrangos pirkimą.Padarė išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo atsakovo vietoje panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Nurodė, kad atsakovui jokie įmonės dokumentai pateikti nebuvo, viešai skelbiamoje įmonės informacijoje duomenų apie įmonės turimą, valdomą ar nuomojamą turtą nėra, todėl pagrindo konstatuoti, kad atsakovui sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie tai, kad įmonė jokios įrangos (išskyrus kasos aparatą) nuosavybės teise neturi, ir atsakovas vis tiek norėjo sudaryti sandorį dėl įmonės UAB „Coriolanus“ akcijų, kurios iš esmės nepadengtos jokiu įmonės turimu turtu, pagrindo nėra.Nurodė, kad atskiro susitarimo dėl įrangos pirkimo nėra, o preliminariu susitarimu buvo susitarta dėl įmonės ir įrangos pirkimo, tačiau sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarta tik dėl įmonės akcijų pirkimo ir visuose dokumentuose tariamasi dėl įmonės kainos, tuo tarpu nei kokia įranga nei už kokią sumą ji bus nupirkta, atskirai tariamasi nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo veiksmais – nepateikdamas atsakovui įmonės dokumentų, nepateikdamas Registrų centrui įmonės balanso, galbūt nuslėpė nuo atsakovo aplinkybę, kad įmonė nuosavybės teise turto neturi ir kad įranga įmonei nepriklauso, todėl turės būti perkama atskiru susitarimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas D. M. (toliau – apeliantas) pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.Nurodo, jog susipažinęs su byla apeliantas suprato, kad jam atstovaujantis advokato padėjėjas jį apgavo, nes patikslintame ieškinyje nėra įrašytas reikalavimas dėl skolos ir žalos atlyginimo bei raštiški reikalavimai, kad būtų išreikalauti pagrindiniai dokumentai iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimų aktai, įmonės veiklos apskaitos pelno (nuostolių) ataskaitos, įrodančios, kad UAB „Coriolanus“ yra vykdžiusi pelningą veiklą, vadovaujant V. V.Apeliantas nurodo, kad teismo išvados, jog atsakovas buvo suklaidintas dėl perkamos įmonės, nes manė, jog perka veikiančią įmonę su visa jos veiklos vykdymui reikalinga įranga, nors kaip vėliau išaiškėjo, įmonė nuosavybės teise neturi jokio turto, o įranga, perduodama panaudos sutartimi, yra tik trumpalaikis įmonės turtas, kuris turėtų būti perkamas iš ieškovo kaip fizinio asmens už atskirą kainą, yra neteisingos ir nepagrįstos, nes atsakovas akcijas pirko kartu su įranga ir tai raštu užfiksuota rankpinigių sutartyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, jog V. V. nauja įmonė UAB „Naulera“ perėmė parduotos UAB „Corolianus“ darbo vietą, patalpų nuomą.Nurodo, kad teismui taikius restituciją ir apeliantui nepriteisus žalos atlyginimo, apelianto padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjo, o kitos šalies pagerėjo, nes apeliantas prarado verslą, verslo vietą, veiklą, nuomos sutartį, savo turtą.Nurodo, kad neaišku, kodėl turi gražinti 1 000,00 EUR užstatą, jeigu susitarimą patvirtinančiame raštelyje ši suma įvardyta kaip rankpinigiai už akcijas ir įrangą.Nurodo, kad teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą, jeigu ne advokato nesąžiningas atstovavimas ir pagrindinių įrodymų teismui nepateikimas, nes šie įrodymai įrodo, kad pardavimo sandoris buvo teisėtas, atsakovas įmonę perėmė ir ją valdė, vykdė veiklą, ir restituciją taikyti nebuvo pagrindo.Prašo pridėti naujus įrodymus, kuriuos gavo savo iniciatyva, nes šių įrodymų pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti, kadangi jie dar nebuvo gauti (LR CPK 314 str.). Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Nurodo, kad apelianto teiginiai, kad ieškinyje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl apelianto atstovo apgaulės, yra neatitinkantys tikrovės. Apelianto neišnagrinėti jo nepareikšti šioje byloje ieškinio reikalavimai nėra apeliacijos dalykas, kadangi apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimai, kurie priimti dėl pareikštų ieškinio reikalavimų.Nurodo, kad jei ieškovas mano, kad dėl akcijų perleidimo jis patyrė nuostolių, gali ginti savo teises pareikšdamas ieškinį, o ne prašydamas apeliacinės instancijos teisme pridėti naujus įrodymus ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl nepareikštų reikalavimų.Nurodo, kad apeliantas 2017 m. gegužės 4 d. pareiškė pradinį ieškinį, dėl kurio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-8876-889/2017. Šį ieškinį apeliantas surašė ir pasirašė pats, pareikštas reikalavimas aiškus, konkretus ir suprantamas, tačiau apie reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo jis net neužsiminė.Nurodo, kad apeliantas pats surašė ir pasirašė 2017 m. spalio 17 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma: „Mano manymu šioje byloje ginčas kilęs ne dėl UAB „Coriolanus" ūkinės finansinės veiklos rodiklių, o dėl akcijų pirkimo - pardavimo“ (t. 1, b. l. 123), kas rodo, kad apeliantas puikiai suvokė savo reikalavimų ir ginčo esmę, kas paneigia jo nurodomus teisių pažeidimus dėl nepareikštų reikalavimų, atstovo apgaulės ir pan.Nurodo, kad apelianto teiginių apie jo nurodytos įrangos įsigijimą, turėjimą, net jos egzistavimą, nekalbant apie jos perdavimą atsakovui, nepatvirtina jokie bylos duomenys, išskyrus paties apelianto surašytą fiktyvią panaudos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. gruodžio 28 d. skundą Advokatų tarybai, 2018 m. sausio 9 d. Darbo inspekcijos raštą Nr. SD-3-327, kuriuo atsakyta į 2017 m. gruodžio 18 d. apelianto pareiškimą Nr. APS-3-25161, 2018 m. sausio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) raštą Nr. (11.3)SI-218, kuriuo atsakyta į 2017 m. gruodžio 15 d. apelianto prašymą, 2017 m. gruodžio 20 d. VMI raštą, kuriuo atsakyta į 2017 m. gruodžio 18 d. apelianto prašymą. Nurodė, kad šių įrodymų pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti, nes jie dar nebuvo gauti.Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantas kartu su patikslintu apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2018 m. sausio 9 d. Darbo inspekcijos raštą Nr. SD-3-327, 2018 m. sausio 3 d. VSDFV raštą Nr. (11.3)SI-218, 2017 m. gruodžio 20 d. VMI raštą, kuriais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paklausimų ir prašymų teikimas valstybinėms institucijoms prašant pateikti duomenis ir kitus aktus, kurie jau egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tik po nepalankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimo kelia abejonių dėl ieškovo sąžiningumo ir rungtyniškumo principo pažeidimo, kadangi šiuos įrodymus ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, atsisakytina priimti šiuos naujus įrodymus ir jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.Apeliantas pateiktu 2018 m. gruodžio 28 d. skundu Advokatų tarybai grindžia aplinkybes, kad galbūt apeliantui pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas veikė priešingais atstovaujamajam interesais ir todėl buvo priimtas nepalankus apeliantui teismo sprendimas. Kadangi nėra pagrindo išvadai, jog šio įrodymo pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, ir jis nebuvo ir negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kaip įrodymas, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktą įrodymą – 2018 m. gruodžio 28 d. skundą Advokatų tarybai priima ir jį vertina.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. balandžio 5 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai (atsiliepimas į atsiliepimą su prašymu). Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji rašytiniai įrodymai: VMI 2018 m. kovo 5 d. raštas Nr. (21.25)-MPD2-286,VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo mėnesio raštas Nr. (7.2E)SI, Darbo inspekcijos raštas Nr. SD-3-3891 bei prašymai išreikalauti iš VSDFV naujus duomenis apie įmonę, atsakovui skirti 5 000,00 EUR baudą ir pavesti prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl melagingo liudijimo teisme.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teisėjų kolegija, išanalizavusi rašytinių paaiškinimų turinį, nustatė, jog šiame procesiniame dokumente nurodomos naujos ir ankstesniame ieškovo procesiniame dokumente nenurodytos faktinės aplinkybės, išplečiama teisinė argumentacija. Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų turinio, šiuo procesiniu dokumentu ieškovas atsikerta į atsakovo argumentus, išdėstytus pastarojo atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija, apelianto procesiniame dokumente (rašytiniuose paaiškinimuose) įžvelgusi aiškius apeliacinio skundo pildymo požymius, šiuos rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, kadangi terminas, per kurį galima pateikti apeliacinį skundą, taip pat jį papildyti, rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Nauji argumentai rašytiniuose paaiškinimuose grindžiami kartu su jais pateiktais įrodymais bei prašymais, todėl atsisakius priimti rašytinius paaiškinimus, atsisakoma priimti ir prie jų pridėtus įrodymus bei prašymus.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. M. ir atsakovas V. V. 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė preliminarų susitarimą dėl D. M. nuosavybės teise priklausančių 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Coriolanus“ akcijų, kurių nominali vertė buvo 2 896,00 EUR. Susitarimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį šalys patvirtino pasirašydamos pakvitavimą dėl 1000,00 EUR avanso sumokėjimo (I t., b. l. 53). 2017 m. sausio 16 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (I t., b. l. 54). Iš sutarties 1 ir 3 punktų matyti, kad D. M. pardavė V. V. 100 vnt. paprastųjų UAB „Coriolanus“ akcijų už 2 896,00 EUR. Pagal sutarties 4 punktą V. V. kainą už įgyjamas UAB „Coriolanus“ akcijas įsipareigojo sumokėti sutarties sudarymo dieną, tačiau nurodyta suma sumokėta nebuvo. Iš 2017 m. vasario 17 d. pretenzijos matyti, kad ieškovas kreipėsi į V. V. dėl skolos už UAB „Coriolanus“ akcijas sumokėjimo (I t., b. l. 6). Atsakovas atsakydamas į pretenziją nurodė, kad likusią mokėti sumą – 1 890,00 EUR sumokėtų tik gavęs iš ieškovo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri po jos sudarymo liko ieškovo žinioje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu perduoti įmonės dokumentus, kurie būtini vykdyti įmonės veiklą, tačiau dokumentai jam perduoti nebuvo ( I t., l. 4). Apeliantas nurodo, kad susipažinęs su byla suprato, kad jam atstovaujantis advokato padėjėjas apgavo, nes patikslintame ieškinyje nėra įrašytas reikalavimas dėl skolos ir žalos atlyginimo bei prašymai, kad būtų išreikalauti pagrindiniai dokumentai iš Darbo inspekcijos ir VMI, pateikė kaip įrodymą šį argumentą pagrindžiantį 2018 m. gruodžio 28 d. surašytą skundą Advokatų tarybai dėl advokato padėjėjo D. M. profesinės veiklos.Pažymėtina, kad šis apelianto surašytas skundas neįrodo, jog advokato padėjėjas veikė priešingai savo atstovaujamojo interesams ir apeliantas buvo apgautas. Tokio skundo pagrindu pradėta drausminio patikrinimo procedūra dėl advokato padėjėjo D. M. profesinės veiklos, tačiau koks šios procedūros rezultatas ir ar įrodytas profesinės veiklos pažeidimas duomenų nepateikta. Apeliantas 2017 m. gegužės 4 d. pareiškė pradinį ieškinį, dėl kurio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-8876-889/2017. Šį ieškinį apeliantas surašė ir pasirašė pats, pareikštu reikalavimu prašė teismo priteisti 2 896,00 EUR skolą iš atsakovo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu ieškiniu buvo prašoma papildomai pripažinti 2017 m. sausio 16 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia ir priteisti 2 896,00 EUR skolą iš atsakovo. Taip pat apeliantas pats surašė ir pasirašė 2017 m. spalio 17 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma: „Mano manymu šioje byloje ginčas kilęs ne dėl UAB „Coriolanus" ūkinės finansinės veiklos rodiklių, o dėl akcijų pirkimo – pardavimo <...>.“ Nė viename iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, taip pat ir paties ieškovo surašytuose ir pasirašytuose nebuvo suformuoto reikalavimo dėl žalos atlyginimo ar prašymų dėl minėtų rašytinių įrodymų išreikalavimo, tokių prašymų nebuvo pateikta ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad apeliantas suvokė savo reikalavimų ir ginčo esmę, todėl jo argumentas, kad dėl jam atstovaujančio advokato padėjėjo apgaulės buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytinas nepagrįstu.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas buvo suklaidintas dėl perkamos įmonės, nes manė, jog perka veikiančią ir su visa jos veiklos vykdymui reikalinga įranga, bet, kaip išaiškėjo vėliau, įmonė nuosavybės teise neturi jokio turto, o įranga panaudos sutartimi yra tik trumpalaikis įmonės turtas, kuris turėtų būti perkamas iš ieškovo kaip fizinio asmens už atskirą kainą, yra neteisingos ir nepagrįstos, nes atsakovas akcijas pirko kartu su įranga ir tai raštu užfiksuota rankpinigių sutartyje. Pažymėtina, kad CK 6.98 str. 1 d. nustato, jog rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tuo tarpu avanso sąvoka Civiliniame kodekse nėra tiksliai apibrėžta, tik iš Civiliniame kodekse vartojamų sąvokų galima daryti išvadą, kad avansas – tai dalis daikto kainos, sumokamos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000 išaiškino, jog rankpinigiais negalima užtikrinti preliminariosios sutarties įvykdymo. Todėl nepriklausomai nuo to, yra ar ne sutartyje nurodyta, jog šalys viena kitai duoda rankpinigius, jos negalima kvalifikuoti kaip rankpinigių sutarties. Minėta pinigų suma, kurią atsakovas sumokėjo ieškovui, laikytina avansu, kurį jį sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalių sudaryta 2016 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikytina preliminariąja sutartimi, kuria šalys ir susitarė, kad bus parduodamos įmonės akcijos ir įranga. Tačiau jau sudarant 2017 m. sausio 16 d. pagrindinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties objektas buvo tik įmonės akcijos ir nebuvo sudaryta jokio kito susitarimo tarp šalių, kad atsakovas pirks iš ieškovo, kaip fizinio asmens, įmonei reikalingą įrangą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl perkamos įmonės.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kaip įrodymo to, kad V. V. nauja įmonė UAB „Naulera“ perėmė parduotos UAB „Corolianus“ darbo vietą, patalpų nuomą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovo turimą kitą įmonę ir jos ryšį su ginčo įmonės akcijų pirkimu–pardavimu, todėl pirmosios instancijos teismas ir negalėjo vertinti įrodymų, kurie nebuvo pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu.Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismui taikius restituciją ir apeliantui nepriteisus žalos atlyginimo, apelianto padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjo, o kitos šalies pagerėjo, nes apeliantas prarado verslą, verslo vietą, veiklą, nuomos sutartį, savo turtą, jis neturi gražinti 1 000,00 EUR užstato, nes susitarimą patvirtinančiame raštelyje ši suma įvardyta kaip rankpinigiai už akcijas ir įrangą.Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, jog vien ta aplinkybė, kad taikant restituciją asmuo turės grąžinti iš kitos sandorio šalies gautą pinigų sumą, jei neįrodyta, kad dėl tokio grąžinimo jis patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų, nepatvirtina tokio nepagrįsto ir nesąžiningo jo padėties pablogėjimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti taikyti restituciją, nes, minėta, sandorį pripažinus negaliojančiu asmuo negali įgyti daugiau teisių, palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydamas sandorį. Be to, sprendžiant dėl restitucijos taikymo turi būti vertinama, ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284-219/2016). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 15 d. sudarant preliminarų susitarimą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sumokėjo ieškovui 1 000,00 EUR avansą. 2017 m. sausio 16 d. šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui UAB „Coriolanus“ akcijas. Kaip minėta anksčiau, ieškovas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nereikalavo žalos atlyginimo ir jos neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos ir jos dydžio, kurią tariamai patyrė ieškovas dėl įmonės akcijų pardavimo, todėl ir taikant restituciją šalių padėtis buvo sugrąžinta į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio, pripažinto negaliojančiu, sudarymo momento, atsakovui priteisiant 1 000,00 EUR ieškovui sumokėto avanso už įmonės akcijas, o ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į UAB „Coriolanus“ 100 vnt. akcijų. Apelianto argumentai dėl padėties pablogėjimo susiję su reikalavimais, kurie šioje byloje nepareikšti, todėl neturi įrodomosios galios. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ir atsakovo finansinė padėtis taikant restituciją nepagrįstai pagerėtų. Apelianto deklaratyvūs teiginiai apie vienos šalies nepagrįstą padėties pablogėjimą ar žalos atsiradimą, o kitos šalies padėties pagerėjimą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovo padėtis nepagrįstai pablogėjo. Įvertinusi bylos duomenis ir šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, kolegija sprendžia, kad restitucijos taikymas šiuo atveju nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ar nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo atsakovo naudai 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 300,00 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.