Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I., jo atstovei advokatei Rimai Žiautienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. I. ir jo atstovės advokatės Rimos Žiautienės skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo R. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir jam skirta galutinė 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, 12 mėnesių (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 23 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C8“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,62 prom.), taip pat transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais R. I. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. R. I. paskirta galutinė 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ANK 38 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo, tačiau laiko jam paskirtą galutinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę per griežtomis ir neproporcingomis padarytai veikai, todėl prašo jas sumažinti ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismo posėdyje R. I. nurodė, kad pripažįsta pagrįsta 50 Eur dydžio nuobaudą, skirtą dėl nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka tik su nuobauda, paskirta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

6. Įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą numato minimalią 800 Eur baudą ir privalomą specialiosios teisės atėmimą, kurio minimalus terminas yra vieneri metai. Tokio dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas ir buvo paskirtas skundžiamu Institucijos nutarimu. Skundą padavusio asmens prašymas paskirti mažesnę baudą bei trumpesnį nei vienerių metų specialiosios teisės atėmimą reiškia prašymą švelnesnių, negu įstatymo numatyta, nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimą. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

7. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Nors R. I. atstovė teismo posėdyje nurodė teismų nutartis, kurios, atstovės manymu, rodo, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose keičiasi, visgi iš nurodytų teismų nutarčių, priimtų bylose 2AT-26-895/2019 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo), AN2-158-879/2019 (Panevėžio apygardos teismo) ir AN2-523-593/2019 (Kauno apygardos teismo), tokios išvados teismas negali padaryti. Pastarosiose dviejose bylose teismai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį, be kita ko, ir todėl, kad kaltininkai anksčiau nebuvo padarę teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu (R. I. asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo kitą situaciją, kas bus aptarta vėliau). O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-26-895/2019 priimtoje nutartyje nagrinėta susiklosčiusi situacija savo esme buvo visiškai kitokia nei nagrinėjamoje byloje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, apskritai nepasižymėjo administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, dėl ko bylą to asmens atžvilgiu nutraukė. Taigi R. I. atstovės nurodytomis nutartimis teismas neturi pagrindo remtis. Teismo vertinimu, R. I. išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, savo skunde nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė.

8. R. I. neteistas (LITEKO duomenys). Išrašas apie R. I. atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 5 metus rodo, kad jis Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo) ir 124¹ straipsnio 7 dalį (pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs), jam skirta 724 Eur (2 500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi šis terminas, atsižvelgus į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbe, bei preziumuojant, kad po nubaudimo jis padarė tinkamas išvadas ir papildomos nuobaudos skyrimo tikslai yra pasiekti, buvo sutrumpintas. R. I., jo prašymu, paskirta bauda buvo išdėstyta, tačiau ji neišieškota – vykdymo procesas nutrauktas suėjus senaties terminui. Teismo vertinimu, tai paneigia R. I. skunde nurodomą aplinkybę, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o atliktus veiksmus jis vertina labai kritiškai.

9. R. I. prisipažino dėl padarytų nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, tai buvo įvertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsižvelgta Institucijai skiriant nuobaudą – kaip jau minėta, R. I. nubaustas minimalia nuobauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui. R. I. nurodoma aplinkybė, kad jam teisė vairuoti automobilį yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra niekuom išskirtinė. R. I. ir nepateikė teismui duomenų, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), nes paties teismo iš SODROS gauti duomenys rodo, kad jo darbo santykiai (duomenys neskelbtini) veikusioje įmonėje (duomenys neskelbtini), UAB nutrūko dar 2019 m. gegužės 22 d., o po to jis niekur ir nebedirbo. Kaip pats teigė – remontavo savo namą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų R. I. teiginius, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), tokių duomenų nepateikė ir pats R. I., teismui suteikus papildomo laiko tai padaryti. Tačiau net ir nustačius aplinkybę, kad R. I. yra būtina teisė vairuoti automobilį darbinėms funkcijoms vykdyti, ji pati savaime nesudarytų pagrindo trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas (net kai darbinės pajamos yra pažeidėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis) siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-113-879/2019, kt.). Asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų specialiosios teisės netekimą. Tai, kad R. I. reikalingas automobilis darbinėms funkcijoms atlikti, reikalauja skirti ypač didelį dėmesį prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui. Sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip minėta aukščiau, R. I. 2013 m. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nei skirta piniginė bauda, kurios nesumokėjo, nei specialiosios teisės atėmimas nuo vairavimo neblaiviam neatgrasė, tad akivaizdu, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimu administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

10. Teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kurių atsiradimą sąlygojo būtent paties asmens pavojingas elgesys. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

11. Teismas taip pat negali sutikti su tuo, kad R. I. padaryti nusižengimai yra santykinai nepavojingi. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. I. neblaivus vairavo vidury dienos, kai būna intensyvus eismas, įvykis įvyko Molėtų miegamajame rajone, kur gyvena daug žmonių, taip pat ir vaikų. R. I. nustatytas neblaivumas nebuvo nežymus (0,62 prom.). Taigi R. I. veiksmai neabejotinai sukėlė grėsmę tiek transporto eismo saugumui, tiek eismo dalyvių interesams.

12. R. I. prašo sušvelninti ir jam paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų baudai sumokėti. Tačiau R. I. yra darbingo amžiaus, nors ir turi sveikatos problemų (serga (duomenys neskelbtini)), bet darbingumas neapribotas, kaip teigia pats – dirba. Gyvena pas tėvus, vaikų ir kitų išlaikytinių neturi. Kaip teigė posėdyje, yra neseniai įsigijęs nekilnojamojo turto, jį remontavo keturis mėnesius ir galėjo sau leisti nedirbti tuo metu, yra įsigijęs automobilį. Visos šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad R. I. turtinė padėtis yra tokia sunki, dėl kurios jam turėtų būti sumažinta ir taip jam paskirta minimali bauda. Taip pat nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nei R. I. asmenybė neleidžia teismui daryti išvados, kad paskirta minimali bauda būtų neproporcinga ar aiškiai per griežta.

13. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir R. I. sumažinti ir taip minimaliam terminui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir minimalaus dydžio baudą. Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. I. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.