- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2-2302-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00654-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- R. N., M. K.
- Atsakovas
- VĮ Turto bankas
dalyvaujant ieškovų R. N. ir M. K. atstovui advokatui A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir M. K. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai R. N. ir M. K. ieškiniu prašo:
1.1. Pripažinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 14989/20000 dalis Negyvenamosios patalpos - Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
1.2. Pripažinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 14989/20000 dalis Negyvenamosios patalpos - Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
1.3. Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 5011/20000 dalis Negyvenamosios patalpos - Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
1.4. Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 5011/20000 dalis Negyvenamosios patalpos - Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad jie buvo uždarosios akcinės bendrovės „LIUDGITA“ (toliau - UAB Liudgita arba Bendrovė) akcininkai. UAB Liudgita įstatinį kapitalą sudarė 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. R. N. nuosavybės teise priklausė 7 494 vnt. UAB Liudgita paprastųjų vardinių akcijų. Po Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo ieškovui R. N. nuosavybės teise priklausė 4 780 vnt. UAB Liudgita paprastųjų vardinių akcijų. Be to, dar 209 vnt. Bendrovės akcijų ieškovas įsigijo aukcione iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1999 m. sausio 29 d. sutarties pagrindu. Taigi, iš viso ieškovui R. N. nuosavybės teise priklausė 4 989 vnt. UAB Liudgita akcijų. Ieškovo R. N. tėvui ir ieškovės M. K. seneliui A. L. N., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė likusios Bendrovės akcijos, t. y. 5 011 vnt. Bendrovės akcijų.
3. 2505 vnt. UAB Liugita akcijų ieškovui R. N. nuosavybės teise priklausė 2011 m. kovo 26 d. Akcijų dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovo mama B. L. N. jai priklausančias akcijas padovanojo savo sūnui R. N., o akcijos mamai priklausė 2011 m. vasario 24 d. Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto po ieškovo R. N. tėvo A. L. N. mirties, pagrindu.
4. M. K. nuosavybės teise priklausė 2 505 vnt. UAB Liudgita paprastųjų vardinių akcijų. M. K. akcijos priklausė 2011 m. vasario 24 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ((duomenys neskelbtini)) pagrindu.
5. 1 vnt. UAB Liudgita akcijos ieškovui R. N. ir M. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi po R. N. tėvo ir M. K. senelio A. L. N. mirties jam priklausiusios 5 011 vnt. buvo padalintos pusiau, t.y. ½dalis liko B. L. N., kaip pergyvenusiam sutuoktiniui (vėliau šios akcijos buvo padovanotos sūnui R. N.), o ½ dalį paveldėjo ieškovė M. K..
6. Taigi, ieškovui R. N. nuosavybės teise iš viso priklausė 7 494 vnt. Bendrovės akcijų, ieškovei M. K. – 2 505 vnt. Bendrovės akcijų, o viena Bendrovės akcija R. N. ir M. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Proporcine išraiška ieškovui R. N. nuosavybės teise priklausė 74,945 proc. arba 14989/20000 dalys Bendrovės akcijų, o ieškovei M. K. - 25,055 proc. arba 5011/20000 dalys visų Bendrovės akcijų.
Šalies argumentai
7. Ieškovai nurodo, kad 2021 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą inicijuoti Bendrovės likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.70 straipsnyje numatyta tvarka, o 2022 m. balandžio 11 d. juridinių asmenų registro tvarkytojas priėmė sprendimą likviduoti UAB Liudgita. Po UAB Liudgita likvidavimo liko Bendrovei priklausęs nekilnojamasis turtas: Negyvenamoji patalpa - Parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Parduotuvė 1). Negyvenamoji patalpa - Parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Parduotuvė 2). Šiuo metu klausimas, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, atitenka jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas, tačiau įstatymas nebuvo priimtas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VĮ turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovai savo ieškinį pagal analogiją (CK 1.8 str.) grindžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio nuostatomis bei nurodo, kad buvo išregistruoto juridinio asmens UAB „Liudgita“ dalyviais (savininkais). Bendrovę išregistravus supaprastinta tvarka liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
9. Kadangi nėra priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinasis įstatymas, nėra įteisintas šio įstatymo 7 straipsnyje siūlomas reglamentavimas, jog likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir/ar nustatyti juridinį faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.
Atsiliepimas
10. Atsakovas taip pat nurodo, kad faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose yra formuojama teismų praktika tenkinti tokius reikalavimus (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1100-804/2024; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2462-1026/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6181-1014/2023; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4707-305/2023; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-39 71-1079/2023; Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-390-314/2024 ir kt.).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą inicijuoti Bendrovės likvidavimą Lietuvos Respublikos CK 2.70 straipsnyje numatyta tvarka, o 2022 m. balandžio 11 d. juridinių asmenų registro tvarkytojas priėmė sprendimą likviduoti UAB Liudgita. Po UAB Liudgita likvidavimo liko Bendrovei priklausęs nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – Parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir negyvenamoji patalpa – Parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
12. Ieškovui R. N. nuosavybės teise iš viso priklausė 7 494 vnt. Bendrovės akcijų, ieškovei M. K. – 2 505 vnt. Bendrovės akcijų, o viena Bendrovės akcija R. N. ir M. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½dalį. Proporcine išraiška ieškovui R. N. nuosavybės teise priklausė 74,945 proc. arba 14989/20000 dalys Bendrovės akcijų, o ieškovei M. K. - 25,055 proc. arba 5011/20000 dalys visų Bendrovės akcijų.
13. Teismas susipažinęs su bylomis, kuriose yra panašios aplinkybės, nustatė, kad formuojama teismų praktika tenkinti tokius reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1100-804/2024; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2462-1026/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6181-1014/2023; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4707-305/2023; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3971-1079/2023; Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-390-314/2024 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisiniai argumentai
14. Pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas tik teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad CK 2.70 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog kreiptis į teismą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.
15. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ Turto bankas.
16. Ieškovai savo ieškinį pagal analogiją (CK 1.8 str.) grindžia ABĮ 15 straipsnio nuostatomis bei nurodo, kad buvo išregistruoto juridinio asmens UAB „Liudgita“ dalyviais (savininkais). Bendrovę išregistravus supaprastinta tvarka liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
17. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, ji išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o, pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį, išregistravus įmonę, ji laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020-06-22 buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-09-23 yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“.
18. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį. Sprendžiant klausimą, kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, reikia vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata.
19. Kaip minėta, nurodyto aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje –Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6181-1014/2023, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-148-1166/2024.
20. Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teismų praktika, darytina išvada, kad likvidavus Bendrovę, ieškovai kaip jos akcininkai, turi teisę gauti Bendrovės turto dalį, dėl šios priežasties ieškinys tenkinamas ir ieškovui R. N., kaip buvusiam UAB Liudgita akcininkui, pripažintina nuosavybės teisė į 14989/20000 dalis Parduotuvės 1 ir į 14989/20000 dalis Parduotuvės 2, o ieškovei M. K., kaip buvusiai UAB Liudgita akcininkei, pripažintina nuosavybės teise į 5011/20000 dalis Parduotuvės 1 ir į 5011/20000 dalis Parduotuvės 2.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Kaip minėta, CK 2.70 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.
22. Šiuo atveju ieškovai, būdami Bendrovės akcininkais, minėtų veiksmų neatliko, taigi jie turi prisiimti neigiamas pasekmes (patirtas bylinėjimosi išlaidas), kilusias dėl jų neveikimo, nes šiuo atveju byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų pažeidęs ieškovų teises, o dėl to, jog patys ieškovai, būdami Bedrovės akcininkais, tinkamai neatliko savo pareigų. Dėl šios priežasties yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir teismas sprendžia, kad šalims paliktinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 14989/20000 dalis Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pripažinti ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 14989/20000 dalis Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pripažinti ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 5011/20000 dalis Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pripažinti ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 5011/20000 dalis Negyvenamosios patalpos – Parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.