- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2-2462-1026/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16882-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- A. J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl sandorio patvirtinimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė nupirko už 16 819 rublių butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) (bendras naudingas plotas 50,91 kv. m.).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:
2.1. Ieškovė bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1970 metų. Ieškovė su valstybės įmone (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasirašė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį, už kurį sumokėjo 16 819 rublių. Nurodė, kad buvo suformuota ir išduota buto techninės apskaitos byla. Ieškovė nurodė, kad mokėjo ir iki šiol moka visus mokesčius, todėl nebuvo abejonių, jog butas priklauso jai. Nurodė, jog ieškovė sužinojo, kad butas neregistruotas jos vardu tik tada, kai nuvyko pasirinkti elektros tiekėją. Ieškovė nurodė, kad už butą yra sumokėjusi pilną kainą, ji butą valdo, juo naudojasi, todėl yra pagrindas patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį.
3. Ieškovė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti.
II. Atsakovės pozicija
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį ir / ar nustatyti juridinį faktą, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Taip pat nurodė, kad atsakovė byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
III. Kiti klausimai
5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai į 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Atsakovė bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovės ir trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
7. Byloje buvo apklausti liudytojai E. K., G. K. ir L. G..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad 1987 m. birželio 19 d. pažymėjime nurodyta, jog ieškovė gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) priimtas Kauno miesto valdybos potvarkis dėl pastatų teisinės registracijos. Butas adresu (duomenys neskelbtini) įkainavimo aktu įkainuotas 19 155 rubliais. Ieškovė už perkamą butą sumokėjo 2 336 rublių ir 16 819 rublių investiciniais čekiais, taip pat 96 rublius už notaro paslaugas. Valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) 1993 m. rugpjūčio 23 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė neprivatizuotus butus. Pagal Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštą 2000 m. sausio 14 d. įvykusio gaisro metu valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) sudegė dalis archyvinių dokumentų. Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyrius 2022 m. liepos 4 d. raštu informavo ieškovę, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nepriklausė nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei ir jie neturi dokumentų, susijusių su buto privatizavimu. (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo ieškovę, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentų neturi. Notarė 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo ieškovę, kad dėl dokumentų ji gali kreiptis į valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno teritorinį padalinį. Byloje pateikta buto techninės apskaitos byla. Taip pat pateikti ieškovė mokėjimai už butui suteiktas paslaugas.
Dėl sandorio patvirtinimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
11. Tam, jog būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017).
12. Nustatyta, kad ieškovė bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1970 metų. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) 1987 m. birželio 19 d. pažymėjimas Nr. 102, kuriame nurodyti minėto buto gyventojai. Tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta jos nurodytu laikotarpiu buvo minėtu adresu patvirtino ir liudytojai E. K., G. K. bei L. G.. Ieškovės teigimu, privatizuojant butą buvo paskaičiuota, kad buto kaina yra 11 680 rublių, įmoka grynais pinigais sudarė 2 336 rublių, o pradinis įnašas – 1 168 rublių. Pritaikius 1,8 indeksavimo koeficientą buvo paskaičiuota 16 819 rublių likutinė buto vertė. Iš viso bendra mokama suma už butą sudarė 19 155 rublių (16 819 rublių + 2 336 rublių). Remiantis buto įkainojimo aktu, valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovei butą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys kvitai patvirtina, kad ieškovė už butą sumokėjo 2 336 rublių, investiciniais čekiais 1992 m. liepos 15 d. sumokėjo 10 000 rublių ir 1992 m. liepos 18 d. – 6 819 rublių, taip pat sumokėjo 96 rublius už notaro paslaugas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji visą laiką išlaikė butą adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo ir iki šiol moka mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimai už butui suteiktas paslaugas. Pažymima, kad ieškovei buvo išduota suformuota buto techninės apskaitos byla, todėl ieškovė sumokėjusi už butą nustatytą kainą, gavusi techninės apskaitos bylą bei visą laiką išlaikiusi butą, neabejojo, jog butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad butas jai nepriklauso, ji sužinojo tik nuvykusi sudaryti elektros pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausoma elektros tiekėja uždarąja akcine bendrove „Ignitis“. Liudytojai patvirtino, kad apie tai, jog ieškovės nuosavybė neįregistruota, ji sužinojo nuvykusi pasirinkti elektros tiekėją. Nors 1992 m. liepos 10 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 659-v gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau 2023 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas nuosavybės teise niekam nepriklauso. Pažymima, kad 1993 m. rugpjūčio 23 d. perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai neprivatizuotus butus adresu (duomenys neskelbtini), tarp kurių nebuvo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pripažino, jog butas adresu (duomenys neskelbtini) yra privatizuotas. Taigi ieškovė su valstybės įmone (duomenys neskelbtini) sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini) bei sumokėjo už jį visą paskaičiuotą sumą. Šalių valia šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta – valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą parduoti minėtą butą, o ieškovės jį įsigyti. Tretieji asmenys ieškovės prašymui neprieštaravo.
13. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad ieškovė butą valdo, juo naudojasi bei išlaiko, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareikšta, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas, patvirtinama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė nupirko už 16 819 rublių butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Ieškovei buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius 2023 m. balandžio 11 d. pateikė pažymą, kad už ieškovei suteiktas teisines paslaugas valstybė patyrė 286,67 Eur išlaidas. Atsakovė prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kadangi ji byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“. Pažymima, kad atsakovė byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, tai yra ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Šiuo atveju pati ieškovė inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Be to, atsakovė byloje yra valstybė, o bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, todėl 286,67 Eur suma valstybei iš atsakovės nepriteisiama (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1597-264/2019).
17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovė A. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nupirko už 16 819 rublių butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (bendras naudingas plotas 50,91 kv. m.).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.