- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- e2-4707-305/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00791-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),
trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. K. ieškiniu prašo pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį tarp K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės dėl buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia (e. b. l. 6).
2. Ieškovės ieškinyje nurodyta (e. b. l. 1-6):
2.1. (duomenys neskelbtini) mirė K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, kaip įstatyminis įpėdinis, palikėjo turtą paveldėjo brolis A. J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriam 2017 m. spalio 2 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 4243, kurio pagrindu A. J. K. paveldėjo mirusio brolio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir pinigines lėšas, buvusias palikėjo sąskaitose.
2.2. Tačiau į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas nekilnojamasis turtas – butas/patalpa Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurį dar 1992 metais K. K. už savo asmenines lėšas įgijo iš tuometinės Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės. Nurodytas turtas, 2023 m. balandžio 11 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuosavybės teise vis dar įregistruotas Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės vardu, nors, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 744, Vilkaviškio rajono valdyba 1993 m. liepos 8 d. potvarkiu Nr. 128 nusprendė ir šios įmonės veiklą nutraukti.
2.3. (duomenys neskelbtini), mirus A. J. K., ieškovė M. K., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, o taip pat mirusiojo dukrai J. D. padovanojus jai savo paveldėjimo teises, paveldėjo visą palikėjo A. J. K. turtą. Tai patvirtina 2022 m. sausio 24 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 353. Todėl M. K. yra tinkamas ir teisėtas subjektas, turintis teisę ginti mirusiojo K. K. pažeistas teises, kaip jo teisių perėmėja, pateikdama teismui civilinį ieškinį dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia.
2.4. 1992 m. spalio 19 d. tarp Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės, kaip pardavėjo, ir K. K., kaip pirkėjo, buvo sudarytas ir šalių pasirašytas gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojamo aktas Nr. 14 (toliau – ir Aktas), dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Akte detaliai buvo aptarta parduodamas turtas, jo kaina, mokėjimo būdas. Akte nurodyta, kad parduodamo turto bendra kaina yra 6 840 talonų – 1 112 talonų pirkėjas (K. K.) turi sumokėti grynais, o likusi suma – 5 728 talonai sumokama valstybės išmokomis.
2.5. Po Akto sudarymo, 1992 metais, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės atstovas M. M., M., veikiantis pagal šios įmonės vadovo 1992 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 15 (toliau – ir pardavėjas) ir K. K., J. (toliau – ir pirkėjas), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje buvo numatyta: 1) pagal Vartų žemės ūkio įmonės 1992 m. kovo 26 d. vadovo įsakymą Nr. 15 ir įkainojimo aktą Nr. 14 pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko gyvenamojo namo dalį, naudingas plotas 23,96 m² ir ūkinių pastatų dalį 21/p, - 19,20 m², 31/m - 19,84 m², esančius (duomenys neskelbtini); 2) nurodyto namo dalies su priklausiniais bendra kaina 6 840 talonai: a) K. K., J. į Vartų žemės ūkio įmonės kasą įmokėjo 1 112 talonų; b) valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 5 728 talonus; 3) sutarties sudarymo išlaidas moka K. K., J. Šioje Sutartyje nurodyta, kad sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – ir Butų privatizavimo įstatymas) 11 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Marijampolės valstybiniame inventorizacijos ir paslaugų biure. Be to, šioje Sutartyje nurodyta, kad Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės viršaičio pavaduotoja B. B. patvirtino sutartį, o taip pat šioje Sutartyje yra ir jos parašas bei apvalus Bartninkų seniūno antspaudas. Taip pat šią Sutartį pasirašė ir pardavėjas bei pirkėjas. Tačiau šioje Sutartyje nėra įrašyta sutarties sudarymo mėnesis, diena, nurodyta tik metai (1992), o taip pat Sutartis be notarinio registro numerio.
2.6. Todėl buvo kreiptasi į Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialą, kuris 2023 m. balandžio 18 d. rašte Nr. M7-395 nurodė, kad Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1993 metų Pastatų pirkimo - pardavimo sutarčių su priedais bylose bei 1991-1994 metų Notarinių veiksmų registravimo žurnaluose nurodytos sutarties, sudarytos 1992 metais tarp Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės ir K. K., bei žinių apie jos sudarymą ir užregistravimą nėra. Todėl akivaizdu, kad ne dėl pirkėjo K. K. kaltės sutartis (sandoris) nebuvo sudaryta bei užregistruota (įforminta) tinkamai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 patvirtintą Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 punktą pareiga organizuoti visų reikalingų pirkimo - pardavimo sutartims įforminti dokumentų rengimą, sudarytų sutarčių tvirtinimą ir teisinę registraciją buvo numatyta pardavėjui.
2.7. 1992 metais galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalis numatė, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje). Sprendžiant dėl minėtoje įstatymo normoje įtvirtintos ieškovės M. K. teisės reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina tai, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, taip pat tai, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais pardavimo privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 60/2007).
2.8. Pažymima, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizavimo objektas pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei nepapuolė į nurodyto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą. K. K. tiek iki 1989 metų, tiek ir vėliau nurodytame name esančiame bute gyveno, o jam šį būstą suteikė tuometinis Vilkaviškio rajono Taikos kolūkis, kuriame jis dirbo iki pensijos. Todėl pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas K. K. buvo tinkamas subjektas, galintis privatizuoti gyvenamąjį būstą su priklausiniais, ir jis šia teise pasinaudojo, minėtas būstas (butas) su priklausiniais buvo įkainotas, nustatyta, kad K. K. perka minėtą turtą iš Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės už 6 840 talonus, iš kurių 1 112 talonų sumokėjo grynais pinigais, o 5 728 talonai buvo sumokėta valstybinėmis išmokomis (investiciniais čekiais).
2.9. Taigi, K. K. pasinaudojo teise privatizuoti gyvenamąjį būstą (butą) su priklausiniais, kuriame faktiškai gyveno ir juo naudojosi, atlikdamas šiai teisei įgyti būtinus veiksmus, kurių pagrindu susiklostė jo ir tuometinio gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais valdytojo Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės santykiai dėl gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kt. straipsniai). Todėl nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo numatytos gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais privatizavimo sąlygos. K. K. tinkamai išreiškė savo valią pirkti jam skirtą ir jo naudojamą gyvenamąjį būstą su priklausiniais bei teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjo už perkamą turtą nustatyto dydžio kainą, t. y., įvykdė jam, kaip pirkėjui, tenkančią pagrindinę pareigą – sumokėti daikto kainą CK 6.344 straipsnis (1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendindamas savo teisę įgyti gyvenamąjį būstą su priklausiniais privačion nuosavybėn.
2.10. Atsižvelgiant į teikiamus rašytinius duomenis, akivaizdu, kad nors ir buvo surašyta minėto turto pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau ji nebuvo įregistruota Notarinių veiksmų registravimo žurnale, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo atliktas paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 punkto veiksmas - sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota. Turto pirkimo - pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t. y., jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Pareiga organizuoti visų reikalingų pirkimo - pardavimo sutartims įforminti dokumentų rengimą, sudarytų sutarčių tvirtinimą ir teisinę registraciją buvo numatyta pardavėjui. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais pirkimo - pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės (jos darbuotojų) veiksmų, nes gavus įmokas už perkamą turtą, netrukus žemės ūkio įmonės veikla buvo nutraukta, neįvykdžius šalių suderinto susitarimo dėl gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais pirkimo - pardavimo. Tokios aplinkybės atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią teismui pripažinti sandorį galiojančiu, kai viena iš šalių vengia jį įforminti notarine tvarka.
3. Ieškovė ir jos atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Akcentavo, kad ginčo tarp šalių nėra. Papildomai nurodė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (2023 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 43 sek. – 4 min. 50 sek., 13 min. 48 sek. – 16 min. 42 sek.).
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad prašo ieškovės M. K. ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant, bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas. Atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodyta (e. b. l. 41-42):
4.1. Ieškovė pateikia ne tik nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir 1993 m. liepos 16 d. mokėjimo pranešimą, kuriame ties grafa „Šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos“ yra Lietuvos taupomojo banko atsakingo darbuotojo parašas ir banko spaudas, todėl jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, VĮ „Turto bankas“ tam neprieštaraus.
4.2. Kadangi VĮ „Turto bankas“ byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota, prašo iš jos bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisti.
5. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad teismui byloje nustačius, jog ieškovė įrodė, jog pirkimo-pardavimo sandoris tarp K. K. ir Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės dėl ginčo turto buvo sudarytas ir už jį visiškai atsiskaityta, Vilkaviškio rajono savivaldybė neprieštaraus, kad ieškinys būtų patenkintas. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodyta (e. b. l. 46-47):
5.1. CK 4.47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, be kitų būdų, gali būti sandoriai. Tiek 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 1.93 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos šios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą minėtų normų taikymo praktiką yra svarbu nustatyti tai, jog vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Pirkėjui įmokėjus sutartą kainą, pirkimo–pardavimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama viešame registre. Taip pat būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas.
5.2. Informuoja, kad ginčo statiniai Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
6. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga – K. K. medicininiu mirties liudijimu Nr. 17-1481611 (e. b. l. 8-9); 2017 m. spalio 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. 4243 (e. b. l. 10-12); 2022 m. sausio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. 353 (e. b. l. 13-14); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. balandžio 11 d. išrašu (e. b. l. 15-17); 1992 m. spalio 19 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojamo aktu Nr. 14 (e. b. l. 18-20); mokėjimo pranešimu (e. b. l. 21); 1992 m. lapkričio 27 d. sutikimu (e. b. l. 22); Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo nustatymo“ (e. b. l. 23); Sutartimi (e. b. l. 24); Vilkaviškio rajono valdybos 1993 m. liepos 8 d. potvarkiu Nr. 128 „Dėl privatizuotų žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo ir laikinųjų administracijų darbuotojų atleidimo iš užimamų pareigų“ (e. b. l. 26); Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2017 m. birželio 30 d. raštu Dėl pastatų Nr. M7-500 ir jo priedais (Vartų kaimo 1986-1990 metų ir 1991-2022 metų ūkinių knygų kopijomis) (e. b. l. 27-32); Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023 m. balandžio 18 d. raštu Dėl sutarties kopijos Nr. M7-395 (e. b. l. 25); – taip pat ieškovės, jos atstovo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais bei liudytojų R. J. bei D. K. parodymais (2023 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 43 sek. – 4 min. 50 sek., 13 min. 48 sek. – 16 min. 42 sek., 5 min. 47 sek. – 10 min. 20 sek., 11 min. 16 sek. – 13 min. 32 sek.), nustatė, kad:
6.1. K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), apytiksliai nuo 1986 metų iki pat savo mirties 2017 metais gyveno Vilkaviškio rajono Taikos kolūkio (kuriame jis dirbo iki pensijos) jam suteiktame bute-patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).
6.2. Nuo 1992 m. rugsėjo 29 iki šiol ginčo statiniai – butas/patalpa-butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), – Nekilnojamojo turto registre yra registruoti Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – Miesto (rajono) valdytojo 1992 m. rugsėjo 23 d. potvarkis Nr. 575p).
6.3. Vilkaviškio rajono valdybos 1993 m. liepos 8 d. potvarkiu privatizuotos Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės veikla nutraukta.
6.4. 1992 m. spalio 19 d. tarp Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės, kaip pardavėjo, ir K. K., kaip pirkėjo, buvo sudarytas ir šalių pasirašytas gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojamo aktas Nr. 14 dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriame detalizuotas K. K. ketinamas pirkti turtas, jo kaina, mokėjimo būdas. Akte nurodyta, kad parduodamo turto bendra kaina yra 6 840 talonų – 1 112 talonų pirkėjas (K. K.) turi sumokėti grynais, o likusi suma – 5 728 talonai sumokama valstybės vienkartinėmis išmokomis. Akte fiksuota, kad K. K. su namo dalies kaina susipažino ir sutiko mokėti nurodytas sumas.
6.5. Mokėjimo pranešime esantys duomenys (banko spaudas, banko darbuotojo parašas ir kt.) patvirtina, kad K. K. sumokėjo Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonei Akte nustatytas sumas.
6.6. 1992 metais, Vartų kaime, Vilkaviškio rajone, Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės atstovas M. M., M., veikiantis pagal šios įmonės vadovo 1992 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 15, pardavėjas, ir K. K., J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pirkėjas, sudarė sutartį, kurioje buvo numatyta: 1) pagal Vartų žemės ūkio įmonės 1992 m. kovo 26 d. vadovo įsakymą Nr. 15 ir įkainojimo aktą Nr. 14 pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko gyvenamojo namo dalį, naudingas plotas 23,96 m² ir ūkinių pastatų dalį 2I/p, - 19,20 m², 3I/m - 19,84 m², esančius (duomenys neskelbtini); 2) nurodyto namo dalies su priklausiniais bendra kaina 6 840 talonai: a) K. K., J., į Vartų žemės ūkio įmonės kasą įmokėjo 1 112 talonų; b) valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 5 728 talonus; 3) sutarties sudarymo išlaidas moka K. K., J. Šioje Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad sutartis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Marijampolės valstybiniame inventorizacijos ir paslaugų biure.
6.7. Ši Sutartis tiek pardavėjo atstovo M. M., tiek pirkėjo K. K. pasirašyta, taip pat patvirtinta viršaičio pavaduotojos B. B. parašu ir antspaudu. Tačiau Sutartis be tikslios datos (nurodyti tik metai – 1992), taip pat be notarinio registro numerio. Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1993 metų Pastatų pirkimo - pardavimo sutarčių su priedais bylose bei 1991-1994 metų Notarinių veiksmų registravimo žurnaluose Sutarties, sudarytos tarp Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės ir K. K., dėl gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo bei žinių apie jos sudarymą ir užregistravimą nėra. Taigi, Sutartis nebuvo sudaryta bei užregistruota (įforminta) tinkamai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
6.8. K. K. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą priėmė ir visą turtą paveldėjo jo brolis A. J. K. A. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir visą turtą paveldėjo jo sutuoktinė M. K., taip perėmusi K. K. teises ir pareigas.
6.9. Ginčo tarp šalių dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių nėra.
Teismo sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai
7. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnio 1 dalis; iš esmės analogiška nuostata numatyta ir CK 6.305 straipsnio 1 dalyje). Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusias teisės norma – 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio, Butų privatizavimo įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatas, – tam, kad gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis galiotų, ji turėjo būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šių reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia (1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 1 dalis, 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje (kaip ir šiuo metu galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje) buvo įtvirtinta speciali norma, numatanti, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.
8. Kaip nurodoma ieškinyje, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant klausimą, ar ieškovė turi 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, be to, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms; tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007).
9. Sprendimo 6.1-6.2 pastraipose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonė turėjo teisę pagal šį įstatymą parduoti jos balanse esantį turtą (gyvenamąjį būstą su priklausiniais), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o K. K. turėjo teisę pagal šį įstatymą minėtą turtą nusipirkti, t. y., jie buvo tinkami pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymą. Minėtas turtas buvo privatizavimo objektas pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų papuolęs į Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą. Taigi, K. K. turėjo teisę privatizuoti gyvenamąjį būstą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir šia teise pasinaudojo.
10. Sprendimo 6.4-6.6 pastraipose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad K. K. ir Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonė atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama parduoti gyvenamojo namo dalį (butą) su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), K. K. privatinėn nuosavybėn: gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais valdytojas Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonė atliko namo dalies (buto) su priklausiniais įkainojimą, K. K. su nustatyta kaina sutiko, ją sumokėjo pardavėjui, šalys pasirašė Sutartį, K. K. priėmė minėtą turtą ir juo naudojosi bei valdė iki savo mirties. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad K. K. savo sutartines pareigas visiškai įvykdė.
11. Tačiau gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo iki galo įforminta, t. y., nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad taip įvyko dėl K. K. kaltės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 patvirtintą Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 punktą pareiga organizuoti visų reikalingų pirkimo - pardavimo sutartims įforminti dokumentų rengimą, sudarytų sutarčių tvirtinimą ir teisinę registraciją buvo numatyta būtent pardavėjui, šiuo atveju – Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonei. Todėl sutiktina su ieškove, kad yra pagrindas pripažinti, jog gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės (jos darbuotojų) veiksmų, nes gavus įmokas už perkamą turtą, netrukus žemės ūkio įmonės veikla buvo nutraukta, neįvykdžius šalių suderinto susitarimo dėl gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais pirkimo - pardavimo.
12. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą, ieškovės, kaip K. K. teisių ir pareigų perėmėjos, reikalavimu, taikyti 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalį ir pripažinti gyvenamojo namo dalies (buto) su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Ieškovė nereikalauja atlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra; todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
14. Byloje nėra duomenų apie valstybės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį tarp K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Vilkaviškio rajono Vartų žemės ūkio įmonės dėl buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.