- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-2048-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19316-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- R.J.K.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.J.K. (R.J.K.), gimęs (duomenys neskelbtini), Belgijos Karalystės pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. K. 2018 m. balandžio 25 d., apie 16.32 val., Justiniškių g., ties visuomeninio transporto sustojimu „Spaudos rūmai“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Pevgeot 208, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,29 promilės etilo alkoholio.
Tokiais veiksmais R. J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis buvo savo buvusios draugės sesers gimtadienyje, vyko tradicinis rusiškas vakarėlis, jie vartojo alkoholį. Jis išgėrė alaus, paskui gėrė degtinės. Jam reikėjo važiuoti kažko nusipirkti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nesijautė girtas. Jis įvykio metu vairavo išsinuomotą automobilį Pevgeot. Važiavo iš Balsių. Važiavo lėtai. Pripažįsta jam nustatytą neblaivumo laipsnį. Jis žinojo, kad Lietuvos įstatymai neleidžia vairuoti automobilio neblaiviam. Daugiau taip nedarys.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniuje automobilį Peugeot 208 išsinuomojo iki 2018 m. gegužės 5 d. 2018 m. balandžio 25 d. nuvažiavo į svečius pas pažįstamus, kurie gyvena Balsiuose. Čia išgėrė apie 5-7 skardines po 0,5 l talpos alaus. Jis alų išgėrė per 3-4 valandas, nuolat valgė. Baigęs gerti alų nutarė važiuoti link hostelio, kuriame gyveno. Su automobiliu važiavo iš Balsių link hostelio, esančio netoli traukinių stoties. Kadangi Vilniaus gerai nepažįsta, važiuodamas automobiliu pasuko ne į tą pusę ir nuvažiavo netinkama kryptimi. Jis vairuodamas automobilį Peugeot 208 važiavo kažkokia gatve mieste, važiavo labai lėtai, atsargiai. Jis nesijautė girtas, manė, kad gali vairuoti, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti neblaiviam. Jam pravažiavus kažkokią sankryžą, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems pasiteiravus, ar yra vartojęs alkoholį, jis prisipažino. Alkotesterio preitaisu jam buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko. Po to buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta ir labai gailisi. (b.l. 45,52)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. G. parodymais, kad 2018 m. balandžio 25 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu S. K., apie 16.34 val. gavo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo su automobiliu Peugeot, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuoja link Spaudos rūmų Narbuto g. Policijos pareigūnams būnat prie Liavsė pr., buvo pranešta, kad automobilis juda Laisvės pr. link prekybos centro „Mada“. 16.40 val. važiuojant Laisvės pr. Justiniškių g. – Laisvės pr. sankryžoje pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė Justiniškių g. prie viešojo transporto sustojimo „Spaudos rūmai’“. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Belgijos Karalystėje R. K. vardu. Kadangi iš salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį. Vairuotojas nurodė, kad gėrė alaus. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. R. K. buvo nuvežtas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo davimui. (b.l. 24)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad yra įmonės UAB „S.P.“ direktorius. Įmonė užsiima automobilių nuoma. 2018 m. balandžio 23 d. 18.00 val. jų įmonėje „Automobilių nuoma123“ automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) parai laiko, t.y. iki 2018 m. balandžio 24 d. 18.00 val. išsinuomojo Belgijos Karalystės pilietis R. J. K. ir dėl to buvo surašyta automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/04/23. 2018 m. balandžio 24 d. atvykęs į įmonę R. J. K. automobilio Peugeot 208, v.n. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį pratęsė iki 2018 m. gegužės 5 d. Apie tai, kad R. J. K. 2018 m. balandžio 25 d., apie 16.30 val., Justiniškių g., Vilniuje, buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis iš jų išsinuomotą automobilį, jis sužinojo tik 2018 m. balandžio 26 d. iš policijos pareigūnų. (b.l. 27)
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2018 m. balandžio 25 d. 16.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog galimai neblaivus automobilio Pevgeot, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuoja link Spaudos rūmų. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad automobilis sustabdytas, vairuotojas neblaivus. Vairuotojui nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Vairuotojas nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. (b.l. 5-9)
Vilniaus apskrities vyraisuiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kad 2018 m. balandžio 25 d., apie 16.34 val., gavo pranešimą, jog kad galimai automobilio Pevgeot, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuoja link Spaudos rūmų Narbuto g. Pranešėjas pranešė, kad minėtas automobilis važiuoja Laisvės pr. link prekybos centro „Mada“. Važiuojant Laisvės pr., policijos pareigūnai pastebėjo automobilį Justiniškių g. –Laisvės pr. sankryžoje. Automobilis buvo sustabdytas Justiniškių g. prie viešojo transporto sustojimo „Sapudos rūmai“. Kadangi iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo R. K., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą Belgijos Karalystėje, buvo paklausta, ar jis varotojo alkoholį. Vairuotojas nurodė, kad gėrė alų. Vairuotojui buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. (b.l. 10)
Automobilio nuomos sutartimi Nr. 2018/04/23, kad R. J. K. iš UAB „S. P.“ nuo 2018 m. balandžio 23 d. 18.00 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 18.00 val. išsinuomojo automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28)
Alkotesterio rodmenų kvitu, kad 2018 m. balandžio 25 d. 16.43.41 val. R. J. K. buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. (b.l. 30)
Patikros sertifikatu, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 29)
Specialisto išvada Nr. T-A 4048/2018(01), kad R. J. K. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 25 d. 17.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio. (b.l. 47)
VĮ „Regitra“ pažyma, kad automobilis Pevgeot 208, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „S. P.“. (b.l. 12)
VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kad automobilio Pevgeot 208 kaina su PVM yra 6960 Eur. (b.l. 13)
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pats R. J. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog valdė automobilį po to, kai buvo pavartojęs alkoholio. Faktą, kad R. J. K. 2018 m. balandžio 25 d., apie 16.32 val., Justiniškių g., ties visuomeninio transporto stotele „Spaudos rūmai“, Vilniuje, valdė automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojų V. G., V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Faktą, jog R. J. K. anksčiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje automobilį valdė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio rodmenų kvitas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamajam 2018 m. balandžio 25 d. 16.43.41 val. buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog R. J. K. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 25 d. 17.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio. Taigi byloje užfiksuoti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo bei patvirtina, todėl jie laikytini įrodymais. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad R. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
R. J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas R. J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nebuvo baustas administracine tvarka. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog R. J. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, turi būti skiriama bausmė – bauda, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 47 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 25 d. 16.40 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 14.20 val. (dvi dienos).
R. J. K. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė savo žmonos, žento ir marčios laiškus, iš kurių turinio matyti, kad visa šeima kritiškai vertina R. J. K. veiksmus, žmona nurodo, kad ji užsiims R. J. K. priežiūra, kad jis daugiua ateityje nebekartotų tokių klaidų.
Teismas konstatuoja, kad R. J. K. negali būti taikomas laidavimas, kadangi byloje nėra laiduotojo prašymo perduoti jį jo atsakomybėn. Iš jo žmonos laiško turinio galima suprasti, kad jo žmona reiškia prašymą būti byloje laiduotoja. Vis tik teismas privalo įvertinti, ar asmuo yra tinkamas būti laiduotoju. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Teismas konstatuoja, kad negali įvertinti R. J. K. žmonos tinkamumo būti laiduotoja, kadangi į bylą nebuvo pateikti duomenys apie jos teistumą, baustumą administracine tvarka, jos asmenybę apibūdinantys duomenys (darbdavio charakteristika ir panaši medžiaga), teismas neturi galimybės įvertinti ir R. J. K. žmonos autoriteto ir įtakos kaltinamajam dėl jo veiksmų ateityje.
R. J. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi kaltinamajam turi būti taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t.y. uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas įvertina R. J. K. nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pavojingumą (automobilis buvo valdomas dienos metu mieste, kuriame vyksta intensyvus eismas, kaltinamajam gerai nepažįstamoje šalyje, žinant, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia vairuoti neblaiviam). Teismas taip pat pažymi ir tai, kad iš promilių skirtumo, nustatytų alkotesteriu ir kraujyje, akivaizdu, kad R. J. K. valdė transporto priemonę neseniai pavartojęs alkoholio, būdamas vidutinio girtumo laipsnio nuvažiavo pakankamai nemažą atstumą (važiavo nuo Balsių). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. J. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje administracine tvarka nėra baustas, nors, kaip nurodė pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, jis anksčiau Belgijos Karalystėje yra valdęs transporto priemonę neblaivus, anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui, numatytos baudžiamajame įstatyme. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. Nr. 2K-7-144-628/2018).
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Rolandas J. K. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė valdydamas automobilį Pevgeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB „S. P.“. Automobilis buvo išnuomotas pagal nuomos sutartį, savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, tą patvirtino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojas, UAB „S. P.“ direktorius V. K., todėl ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Todėl nagrinėjamu atveju iš R. J. K. turėtų būti konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad nusikaltimui naudoto automobilio vertė su PVM yra 6960 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta automobilio vertė nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė nors ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau, kaip minėta, vairavo mieste, intensyviame eisme, nepažįstamoje vietovėje, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t.y., 6960 Eur.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas. Tokia kardomoji priemonė buvo skirta siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Pagrindo manyti, kad kardomoji priemonė parinkta netinkamai, kad jos taikymas truko neproporcingai ilgą laiką ir tuo suvaržė teisėtus kaltinamojo interesus, kad iki šiol jam nebuvo tinkamai suteikta medicinos pagalba, nenustatyta. Kitokios rūšies kardomosios priemonės taikyti nebuvo galimybės, nes R. J. K. Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, nedirba, yra užsienio valstybės – Belgijos Karalystės pilietis. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrai pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad medicinos pagalba jam buvo suteikta. Tačiau šiuo metu, kuomet baudžiamojoje byloje priimamas nuosprendis, yra pagrindas atsižvelgti į tai, kad R. J. K. yra užsienio valstybės pilietis, į Lietuvos Respubliką jis atvyko turizmo tikslais, čia neturi gyvenamosios vietos, jam reikalinga Belgijos Karalystės gydytojų pagalba, jam neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir asmens tapatybės kortelė, saugoma prie bylos, atiduotina kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R.J.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. K. galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 25 d. 16.40 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 14.20 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 27d.
Iš R. J. K. išieškoti 6960 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
R. J. K. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šį pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
R. J. K. paskirtą kardomąją priemonę –asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo, o asmens tapatybės kortelė, saugoma prie bylos, atiduodama R. J. K..
R. J. K. išaiškinti, kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį – 12 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.