Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Rolando J. K. (R.J. K.) gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. K. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. (dvi dienos) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. J. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausta dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 27d. Iš R. J. K. išieškota 6960 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo R. J. K. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo gynėjas skundu prašo taikyti laidavimo institutą ginamajam, teigdamas, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos tam sąlygos ir pagrindai. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog R. J. K. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes iš byloje esančio jo sutuoktinės N. O. laiško kopijos (b. l. 78), kuriame ji reiškia prašymą būti laiduotoja, negalima įvertinti jos tinkamumo būti laiduotoja, kadangi nebuvo pateikti duomenys apie jos teistumą, baustumą administracine tvarka, asmenybę (darbdavio charakteristika ir pan.).

6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Nuteistasis R. J. K. atitinka tris pirmąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas – nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žala nepadaryta. Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka.

8. Ne mažiau svarbu ir tinkamas laiduotojo pasirinkimas, kurį teismas įvertintų kaip galintį daryti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, teigiamą įtaką. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), į tai, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

9. Byloje nėra asmenines nuteistojo sutuoktinės N. O. savybes charakterizuojančių duomenų, nes nebuvo pateiktos charakteristikos nei iš darbovietės (iš laiško neaišku, ar ji dirba), nei iš jos gyvenamosios vietos. Taip pat nėra pateikti duomenys apie N. O. teistumą bei baustumą administracine tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio Santuokos liudijimo sertifikato Nr. M 10127936 kopijos matyti, kad R. J. K. ir N. O. susituokė tik šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus, t. y. 2016 m. kovo 16 d. (b. l. 77), o laiške, kuriame ji išreiškia prašymą būti laiduotoja, nenurodyta, kiek jie laiko yra pažįstami.

10. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog R. J. K. gynėjas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui laidavimo dokumentų kopijas originalo kalba (anglų), nurodė, jog, teismui nustačius, jog tokie dokumentai nėra pakankami, prašys daryti pertrauką jiems sutvarkyti, galimai kviestis laiduotoją, tačiau paskelbus bylos medžiagą ir teisėjos paklausus advokato dėl bylos nagrinėjimo, prašė baigti nagrinėti šią bylą (b. l. 80-87).

11. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių N. O. asmenybę laikyti ta, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, pagrįstai netaikė laidavimo R. J. K. atžvilgiu.

12. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su, anot gynėjo, nepateisinamai per ilgu šios bylos nagrinėjimu. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog R. J. K., vairuojantis neblaivus, buvo sustabdytas 2018 m. balandžio 25 d., 16.32 val. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2018 m. balandžio 25 d. ir 26 d. apklausti liudytojai, surinkta įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, 2018 m. balandžio 26 d. R.J. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis, dalyvaujant anglų kalbos vertėjai, apklaustas įtariamuoju, 2018 m. balandžio 27 d. gauta specialisto išvada, įtariamajam pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, išaiškinta galimybė bylą teisme išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų turimą bei pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui teisminiam nagrinėjimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu ir 2018 m. birželio 15 d. paskelbtas procesinis sprendimas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme eigą, nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamosios bylos tyrimas buvo vilkinamas.

13. Prieštaringi apeliacinio skundo argumentai, jog byla buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai, tačiau teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai skubino ir vertė R. J. K. duoti sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Viena vertus, tai tik patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas operatyviai, kita vertus, įtariamajam Rolandui J. K. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskelbta dalyvaujant jį ginančiam advokatui, pastabų nebuvo pareikšta.

14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. K. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą atmesti.