Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-322-302/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-22
Bylos Nr.: e2A-322-302/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00620-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Egidija Tamošiūnienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-322-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00620-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omega Capital“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Omega Capital“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ ir V. G. (V. G.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statega“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Neapolis“, V. G. bei UAB „Omega“ 1 688 025,13 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti 443 552,42 Eur, esančius BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje, kaip lėšas sutaupytas ieškovės sąskaita; priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 487 117,07 Eur negautų pajamų, kurių ieškovė negavo dėl UAB „Omega Capital“ veiksmų, skundžiant 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir neleidžiant bendrovės bankroto administratoriui laiku įgyvendinti kreditorių susirinkimo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo dieną bankrutuojančios bendrovės akcininkai buvo atsakovai V. G. ir UAB „Omega Capital“. Bendrovės akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors jau 2011 m. vasario 16 d. pagrindinis kreditorius ir hipotekos turėtojas „Swedbank“, AB nutraukė paskolos sutartį dėl jos sąlygų nevykdymo ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsiradus bendrovės nemokumo būsenai ir atsakovams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo, ieškovė, kaip bendrovės kreditorė, patyrė žalą. Ieškovės teigimu, jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2014 m. vasario 25 d., o atsiskaityta buvo tik 2017 m. vasario 10 d., kadangi su ja nebuvo atsiskaityta 945 dienas, ji patyrė žalą, kurią sudaro 6 proc. metinių palūkanų nuo 10 866 475,72 Eur sumos nuo reikalavimo patvirtinimo dienos iki atsiskaitymo dienos. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nedraudžia tikslinti kreditorinius reikalavimus iki bankroto bylos užbaigimo, todėl prašė priteisti bankroto bylos eigoje patirtus minimalius nuostolius, sudarančius 1 688 025,13 Eur.

3. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad bankrutuojanti bendrovė iš savo ūkinės komercinės veiklos, kurią vykdė bankroto proceso metu, gavo 3 377 063,01 Eur pajamų. Po atsiskaitymo su kreditoriais bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitose liko 419 310,77 Eur. Ieškovės teigimu, akcininkai neturi reikalavimo teisių į pinigines lėšas, gautas bendrovės bankroto procedūros metu, nes tai būtų praturtėjimas ieškovės sąskaita. Ieškovė prašė šias lėšas priteisti jai kaip nuostolius.

4. Be to, ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti bendrovės turtą ieškovei, tačiau šį kreditorių susirinkimo sprendimą atsakovė UAB „Omega Capital“ apskundė, skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovės teigimu, UAB „Omega Capital“ sąmoningai ir tikslingai veikė prieš ieškovę ir jos interesus, bandydama užkirsti kelią bankroto administratoriui ir ieškovei sudaryti turto perleidimo sutartį, kad visos iš pastato nuomos gaunamos pajamos patektų į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą. Ieškovės teigimu, ji per tą laikotarpį negavo 487 117,07 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu būtų sudaryta turto perleidimo sutartis, todėl atsakovė UAB „Omega Capital“ privalo atlyginti ieškovei žalą dėl negautų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėto atsakovų veikimo / neveikimo, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp kaltų neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarė Mainų sutartį, pagal kurią atsakovai V. G. ir M. G. iškeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklaususius 5 000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų į atsakovei UAB „Statega“ priklausiusius 5 000 vienetų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino niekine ir negaliojančia tarp atsakovų UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarytą Mainų sutartį ir klausimą dėl restitucijos taikymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. V. G. ir UAB „Statega“ 2016 m. vasario 19 d. susitarimu „Dėl restitucijos taikymo“ susitarė, kad UAB „Statega“ grąžino, o V. G. gavo 5 000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d. ir pati ieškovė UAB „Statega“, kaip akcininkė, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

8. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į faktą, kad su kreditoriumi UAB „Statega“ bankroto byloje yra pilnai atsiskaityta, ieškovės reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti žalą, ją paskaičiuojant kaip metines palūkanas už ne laiku įvykdytą prievolę, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

9. Vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti 443 552,42 Eur, esančių BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje, kaip sutaupytus UAB „Statega“ sąskaita“, teismas nurodė, kad BUAB „Neapolis“ bankroto byla nenutraukta, bankroto procesas tęsiasi, o ieškovės teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas yra patenkintas, todėl ieškinio reikalavimas priteisti BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje sukauptas pinigines lėšas nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovai neturi teisės spręsti dėl piniginių lėšų paskirstymo bankroto byloje, kadangi visais klausimais, įskaitant ir dėl piniginių lėšų paskirstymo, sprendimus priima kreditorių susirinkimas.

10. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 487 117,07 Eur negautų pajamų vertintinas kaip reikalavimas priteisti žalą, t. y. negautas pajamas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltų neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, todėl ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d.; Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – įtraukė pareiškėją UAB ,,Omega Capital“ į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos UAB ,,Omega Capital“ atskirąjį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties (kuria buvo išspręstas 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais, panaikinimo klausimas), priėmė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės UAB „Omega Capital“ argumentą, jog ji negalėjo skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Statega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo pridėti naują rašytinį įrodymą – UAB „Neapolis“ akcininkų registro duomenis. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė bendrovės nemokumo laikotarpiu taip pat buvo jos akcininkė, todėl pati turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Statega“ UAB „Neapolis“ akcininke buvo įregistruota tik 2014 m. sausio 28 d., kai BUAB „Neapolis“ jau buvo iškelta bankroto byla, o atsakovė UAB „Omega Capital“ akcininke buvo nuo 2010 m. lapkričio 25 d. Dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos UAB „Neapolis“ iškėlimo bendrovės skolos didėjo, o tai reiškia, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir akcininkų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.

12.2. Nuo UAB „Statega“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo dienos (2014 m. vasario 25 d.) iki jo patenkinimo (2017 m. vasario 10 d.) ieškovė negavo kompensacijos minimaliems nuostoliams padengti, kurie sudaro 1 688 028,13 Eur. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas kvalifikuodamas teisinius santykius dėl reikalavimo atlyginti 1 688 028,13 Eur žalą. Ieškovė nereikalauja nei palūkanų, nei netesybų už prievoles, atsiradusias iš sutartinių įsipareigojimų, kuriais remiantis buvo pateiktas 10 866 475,72 Eur kreditorinis reikalavimas. Ieškovė šioje byloje prašė atlyginti jai padarytą žalą po UAB „Neapolis“ bankroto bylos iškėlimo. Žalos dydis buvo apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei kasacinio teismo praktika. Žala traktuojama kaip negautos pajamos už sumokėtas skolininkės skolas, palūkanas ir netesybas, kurių dydis augo, nes akcininkai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apskaičiuojant žalą, buvo taikytas minimalių nuostolių skaičiavimo principas, todėl taikant pagal analogiją 6 proc. metinių palūkanų normą, nebuvo pažeistos ĮBĮ nuostatos.

12.3. Teismas nepagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl 444 552,42 Eur, esančių BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje, priteisimo. Minėta pinigų suma buvo sukaupta iš ūkinės veiklos vykdymo bankroto proceso metu, akcininkai neprisidėjo prie šios pinigų sumos sukaupimo, todėl šių lėšų išmokėjimas akcininkams pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

12.4. Kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sąlygų ir atsiskaityta su kreditoriais, akcininkė UAB „Omega Capital“ sąmoningai neįstojo į bylą trečiuoju asmeniu. UAB „Omega Capital“ buvo suinteresuota bankroto bylos vilkinimu, nes kol įmonės nekilnojamasis turtas nebuvo perleistas trečiajam asmeniui, vyko pastovus piniginių lėšų įplaukimas į BUAB „Neapolis“ banko sąskaitą už nuomą. Dėl to, kad atsakovė UAB „Omega Capital“ skundė 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir neleido bendrovės bankroto administratoriui laikui įgyvendinti kreditorių susirinkimo sprendimus, UAB „Statega“ negavo 487 117,07 Eur pajamų.

Atsiliepimas

13. Atsakovė BUAB „Neapolis“ atsiliepime į ieškovės UAB „Statega“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. Ieškovė reikalauja minimalių nuostolių, paskaičiuotų kaip 6 proc. metinės palūkanos dėl netinkamai įvykdytos prievolės atlyginimo. Jeigu nebūtų taikomos specialiosios ĮBĮ normos, ieškovė, vadovaujantis bendrosiomis CK normomis, turėtų teisinį ir faktinį pagrindą reikalauti tokių nuostolių atlyginimo, tačiau šiuo atveju taikytinos ne bendrosios CK normos, o specialiosios ĮBĮ normos ir kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ normos nenustato, jog kreditoriams yra atlyginami nuostoliai dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Priešingai, įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad, iškėlus bankroto bylą, yra nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.

13.2. ĮBĮ nereglamentuoja tokių situacijų, kaip turi būti naudojamas bankrutuojančios įmonės turtas, kuris lieka, kai yra patenkinami visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, ir buvę kreditoriai papildomai reikalauja atlyginti jų nuostolius, patirtus bankroto proceso metu dėl netinkamo prievolės vykdymo iš likusio bankrutavusios įmonės turto. Nagrinėjamu atveju teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas iš likusio bankrutavusios įmonės turto papildomai atlyginti jos nuostolius, patirtus dėl paties bankroto proceso, yra teisiškai nepagrįstas.

13.3. Teismas pagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti jai BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje esančias lėšas. Klaipėdos apygardos teisme toliau yra nagrinėjama BUAB „Neapolis“ bankroto byla, bankroto procedūra galės būti užbaigta tik tada, kai paaiškės, jog yra išspręsti visi ginčai su potencialiais kreditoriais. Konstatavus, jog priimtų sprendimų pagrindu BUAB „Neapolis“ turi pareigą patenkinti kreditorių turtinius reikalavimus, siekiant nepažeisti kreditorių lygiateisiškumo principo, pirmiausia turės būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Kol nėra pasibaigęs bendrovės bankroto procesas, teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bendrovės turtu priklauso bankroto administratoriui.

2. Atsakovė UAB „Omega Capital“ atsiliepime į ieškovės UAB „Statega“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1. Tolimesnis šios bylos procesas negalimas dėl procesinės teisės pažeidimo – nei už ieškinį, nei už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Nuo žyminio mokesčio už paduodamus ieškinius yra atleidžiami tik ieškovai, pateikiantys ieškinius į bankroto bylą, o šiuo atveju ieškinys buvo paduotas ne į bankroto bylą, o inicijuojant atskirą bylą.

14.2. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo nei konkrečių teisės normų, kurias neva pažeidė ar netinkamai taikė, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, nei įrodymų, kuriais teismas nesivadovavo ar netinkamai aiškino.

14.3. Nors apeliantė nelaiko savęs UAB „Neapolis“ akcininke, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-262-798/2017, yra pripažinęs, kad nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d. apeliantė buvo UAB „Neapolis“ akcininkė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Omega Capital“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl teismo padarytos išvados, kad nepagrįstas UAB „Omega Capital“ argumentas dėl neturėjimo objektyvios galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo sprendimų, konstatuojant faktą, jog UAB „Omega Capital“ neturėjo objektyvios galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo sprendimų ir jų neskundė. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1. UAB „Omega Capital“ neturėjo galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, kadangi tuo metu BUAB „Neapolis“ bankroto byloje nebuvo proceso dalyvis. Prašymas įtraukti UAB „Omega Capital“ į procesą trečiuoju asmeniu teismui pateiktas buvo tik 2016 m. rugsėjo 9 d. Teismui prašymo netenkinus, apeliantė į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi ir tik tada įgijo procesines teises.

15.2. Minėta 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos UAB „Omega Capital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo išspręstas 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais, panaikinimo klausimas, priėmė. Teismas neatskleidė, kad apeliacinės instancijos teismas išsprendė UAB „Omega Capital“ 2016 m. rugsėjo 16 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, kuriuo UAB „Omega Capital“ skundė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje dėl neįtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu. Jokių skundų dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo UAB „Omega Capital“ objektyviai negalėjo reikšti, nes nebuvo pripažinta bylos dalyviu. Priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, UAB „Omega Capital“ tik siekė tapti proceso dalyviu, kad įgytų teisę pasisakyti dėl kitų asmenų pateiktų skundų dėl 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų. UAB „Omega Capital“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų neskundė ir po 2017 m. sausio 5 d., kai įgijo procesines teises BUAB „Neapolis“ bankroto procese.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Statega“ prašo atsakovės UAB „Omega Capital“ skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

15. Ieškovė UAB „Statega“ prašo pridėti naują rašytinį įrodymą – UAB „Neapolis“ akcininkų registro duomenis.

16. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

17. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, o jo priėmimas užvilkintų bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, kadangi būtina pateikti jį susipažinti kitoms šalims susipažinti, bei į tai, jog jis neturi esminės įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui, jį atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas ieškovės UAB „Statega“ 37 519 767,35 Lt (10 866 475,72 Eur) finansinis reikalavimas. 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą ieškovei. 2017 m. vasario 10 d. turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 1 BUAB „Neapolis“ pardavė ieškovei žemės sklypą su statiniais ir kitu turtu, esančius (duomenys neskelbtini), šiuo sandoriu su ieškovu, kaip su įmonės kreditoriumi buvo atsiskaityta. Po atsiskaitymo ir su kreditoriais, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo, bankrutavusios bendrovės banko sąskaitose liko 419 310,77 Eur.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

19. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus: 1) priteisti 1 688 025,13 Eur žalą, kuri grindžiama tuo, kad atsakovai, įmonei esant nemokiai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala; 2) priteisti ieškovei UAB „Statega“ 443 552,42 Eur, esančių BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje, kaip sutaupytus UAB „Statega“ sąskaita“; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 487 117,07 Eur negautų pajamų, kurios grindžiamos tuo, kad UAB „Statega“ dėl UAB „Omega Capital“ veiksmų, skundžiant 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, negavo 487 117,07 Eur pajamų.

20. Atsakovė UAB „Omega Capital“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą tvirtina, kad apeliacinis procesas pagal ieškovės skundą negalimas dėl procesinės teisės pažeidimo – nei už ieškinį, nei už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Atsakovės teigimu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami tik ieškovai, kurie reiškia ieškinius į bankroto bylą, o šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas ne į bankroto į bylą, o buvo inicijuojant atskirą bylą.

21. Vertinant minėto argumento pagrįstumą, pažymėtina, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2348/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999-516/2018; kt.).

22. Remiantis minėtu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išaiškinimu, vertintinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentas dėl žyminio mokesčio mokėjimo.

23. Dėl reikalavimo priteisti 1 688 025,13 Eur žalos atlyginimą. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė reikalavimą priteisti 1 688 025,13 Eur žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovai, įmonei esant nemokiai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė žalą prašo priteisti kaip minimalius kreditoriaus nuostolius, jų dydį skaičiuodama pagal tokią žalos skaičiavimo metodiką, t. y. 6 procentus metinių palūkanų nuo jos kreditorinių reikalavimų sumos 10 866 475,72 Eur, už 945 dienas.

24. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Taigi, akcininkai taip pat gali būti pripažįstami atsakingais dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti, o akcininkai tokių pareigų neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą pirmiausia kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie bendrovės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

26. Pasisakant dėl atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Neapolis“ iškėlimo, visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d. UAB „Neapolis“ akcininke buvo ir pati ieškovė UAB „Statega“. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-262-798/2017, nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarė Mainų sutartį, pagal kurią atsakovai V. G. ir M. G. iškeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklaususius 5 000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų į UAB „Statega“ priklausiusius 5 000 vienetų Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių. Lietuvos apeliacinis teismas tik 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino niekine ir negaliojančia tarp UAB „Statega“ ir V. G. bei M. G. 2009 m. spalio 2 d. sudarytą Mainų sutartį, o klausimą dėl restitucijos taikymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. V. G. ir UAB „Statega“ 2016 m. vasario 19 d. susitarimu „Dėl restitucijos taikymo“ susitarė, kad UAB „Statega“ grąžino, o V. G. gavo 5 000 vienetų UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų. 2016 m. vasario 22 d. UAB „Neapolis“ akcininkų registre buvo atliktas įrašas, patvirtinantis, kad 5 000 vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų savininkas yra V. G..

27. Taigi laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d. atsakovas V. G. nebuvo UAB „Neapolis“ akcininku, o akcininke buvo pati ieškovė UAB „Statega“, kas suponuoja išvadą, jog ir jai pačiai buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu ji mano, kad tuo metu įmonė buvo nemoki.

28. Antra, kaip minėta, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentas išimtinai priklauso nuo to, kada faktiškai akcininkas sužinojo apie įmonės nemokumą, tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė buvo nemoki anksčiau nei 2011 metais, ir kad atsakovė UAB „Omega Capital“, kaip akcininkė, apie tai žinojo, bet nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė neįrodė ir atsakovės UAB „Omega Capital“, kaip UAB „Neapolis“ akcininkės, neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti jos atsakomybę už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

29. Trečia, pažymėtina, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat ir kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto proceso metu buvo atsiskaityta su visais BUAB „Neapolis“ kreditoriais, o tai reiškia, kad iš esmės kreditoriams nebuvo padaryta žala.

30. Ketvirta, pažymėtina, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir jos kreditorių santykius reglamentuoja ĮBĮ. Vienas iš esminių klausimų, spręstinų bankroto byloje, – bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Įmonės bankroto proceso metu yra tenkinami tik tie finansiniai reikalavimai, kurie yra patvirtinti teismo ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Atsižvelgiant į faktą, kad su kreditoriumi UAB „Statega“ bankroto byloje buvo visiškai atsiskaityta, ieškovės reikalavimas priteisti žalą, ją paskaičiuojant kaip metines palūkanas už ne laiku įvykdytą prievolę, negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas.

31. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 1 688 025,13 Eur žalos atlyginimą, nepagrįsti.

32. Dėl reikalavimo priteisti 444 552,42 Eur, esančių BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje. Apeliantė tvirtina, kad minėta pinigų suma buvo sukaupta iš ūkinės veiklos vykdymo bankroto proceso metu, kai BUAB „Neapolis“ neatlygintinai naudojosi kreditorės UAB „Statega“ lėšomis ir iš to gavo atitinkamą naudą, todėl šių lėšų išmokėjimas akcininkams pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

33. Pastebėtina, kad, reikšdama minėtą reikalavimą, ieškovė teikia nuorodą į CK 6.249 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nagrinėjamu atveju remtis minėta teisės norma, kadangi neįžvelgia jokių neteisėtų BUAB „Neapolis“ veiksmų, iš kurių būtų gauta nauda. Vien apeliantės interpretacijos, jog UAB „Neapolis“, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, pati sudarė prielaidas jai pradėti bankroto procedūrą, todėl preziumuojama, kad ji veikė neteisėtai savo kreditorių atžvilgiu, ir tai, kad, tęsiant ūkinę veiklą, bendrovė gavo pajamų, negali būti pagrindas akcininkams iš to praturtėti, negali būti vertinamos kaip pagrindas minėtos teisės normos pagrindu priteisti ieškovei tariamų nuostolių atlyginimą.

34. Kadangi UAB „Neapolis“ yra bankrutavusi įmonė, tai nagrinėjamu atveju taikytinos specialiosios ĮBĮ normos. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Aiškindamas ĮBĮ normų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Šiems tikslams įgyvendinti yra naudojami įvairūs teisiniai instrumentai, kuriais kreditoriai siekia išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir patenkinti savo reikalavimus.

36. Paprastai, iškėlus įmonei bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, tačiau iš BUAB „Neapolis“ bankroto bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai nutarė leisti bankrutuojančiai įmonei vykdyti komercinę veiklą, o Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi leido BUAB „Neapolis“ sudaryti ir vykdyti jau sudarytus jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sandorius. Tokiu būdu bankrutuojanti įmonė bankroto proceso metu iš vykdytos ūkinės komercinės veiklos gavo pajamų, kurių užteko atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ĮBĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad BUAB „Neapolis“ bankroto byla iki šiol nėra nutraukta - bankroto procedūros toliau yra tęsiamos. Kaip minėta, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas ir jomis disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Kadangi apeliantės finansinis reikalavimas yra visiškai patenkintas, tai šiuo metu ji neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje sukauptų piniginių lėšų priteisimo būtent jai.

37. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte aiškiai yra reglamentuota, jog, susiklosčius tokiai situacijai, kai galutinai atsiskaičius su visai kreditoriais, vis dėl to lieka piniginių lėšų, jos turi būti grąžintos bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentas, kad šių lėšų išmokėjimas akcininkams pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vertintinas tik kaip teisiškai nepagrįstas samprotavimas.

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ir apeliantės reikalavimas i priteisti jai 444 552,42 Eur, esančių BUAB „Neapolis“ banko sąskaitoje, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.

39. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Omega Capital“ 487 117,07 Eur negautų pajamų. Kaip matyti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos, šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad UAB „Statega“ dėl UAB „Omega Capital“ veiksmų, skundžiant 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir neleidžiant bankroto administratoriui laiku įgyvendinti šį kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo nutarta parduoti BUAB „Neapolis“ turtą ieškovei, negavo 487 117,07 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jei būtų užbaigtas turto perleidimo sandoris.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

41. Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Taigi negautos pajamos yra asmens tikėtos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

42. Taigi viena iš sąlygų tam tikrus galbūt patirtus nuostolius traktuoti kaip negautas pajamas yra tai, ar šių pajamų nebuvo gauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šiuo atveju neteisėtais UAB „Omega Capital“ veiksmais yra įvardijamas 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų skundimas ir neleidimas bendrovės administratoriui laiku jų įgyvendinti. Atsakovė UAB „Omega Capital“ su tokiais ieškovės kaltinimai nesutinka, tvirtindama, kad ji nebuvo į traukta į bankroto bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų.

43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą pateikė tik 2016 m. rugsėjo 9 d., Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – įtraukė pareiškėją UAB ,,Omega Capital“ į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

44. Taip pat, remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. liepos 12 d. UAB „Strugas“ buvo pateikusi skundą dėl BUAB „Neapolis“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu ir 3-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta varžytinėse neparduotą turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį pastatą parduoti UAB „Statega“ už 9 000 000 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi skundą dėl 2016 m. liepos 8 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais atmetė. UAB „Omega Capital“ 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti UAB „Omega Capital“ atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties. Minėta 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas taip pat panaikino ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės – UAB ,,Omega Capital“ atskirąjį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo išspręstas 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais, panaikinimo klausimas, priėmė. UAB ,,Omega Capital“ atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties prašė minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas tuo, kad teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į bylos nagrinėjimą įmonės akcininkės UAB „Omega Capital“, kurios teisėms ir pareigoms turi įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB „Strugas“ skundas dėl BUAB „Neapolis“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir šią bylos dalį nutraukė, kadangi byla buvo išnagrinėta pagal byloje nedalyvaujančio asmens skundą (2016 m. rugsėjo 2 d. BUAB „Neapolis“ atsiskaitė su UAB „Strugas“, todėl ji prarado kreditoriaus ir byloje dalyvaujančio asmens statusą), o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantų UAB „Strugas“, R. G. ir UAB „Omega Capital“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, nutraukė, kadangi buvo panaikinta skundžiama nutartis.

45. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „Omega Capital“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdama užkirsti kelią iškart po 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo perimti apeliantei bankrutavusios įmonės turtą. Be to, pastebėtina, kad skundus tiesiogiai dėl minėto kreditorių susirinkimo sprendimų teikė ne atsakovė UAB „Omega Capital“, bet UAB „Strugas“ bei R. G., todėl apskritai neaišku, kodėl apeliantė laikosi pozicijos, kad jai tariamus nuostolius sąlygojo būtent UAB „Omega Capital“ veiksmai (siekis įstoti į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu).

46. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad bet kuriuo atveju apeliantė, apsiribodama tik nurodymu, kad ji negavo 487 117,07 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jei turto perleidimo sandoris būtų buvęs baigtas 2016 m. liepos mėn., net neįrodinėjo nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo bei dydžio (CPK 178 straipsnis).

47. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ir šioje dalyje pagrįstai ieškovės UAB „Statega“ reikalavimas buvo atmestas kaip neįrodytas.

Dėl atsakovės UAB „Omega Capital“ apeliacinio skundo

48. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Omega Capital“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kur teismas laikė nepagrįstu UAB „Omega Capital“ argumentą dėl neturėjimo objektyvios galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo sprendimų, konstatuojant faktą, jog UAB „Omega Capital“ neturėjo objektyvios galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo sprendimų ir jų neskundė. Atsakovė tvirtina, kad ji neturėjo galimybės skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, kadangi tuo metu BUAB „Neapolis“ bankroto byloje nebuvo proceso dalyvis.

49. Byloje jau pirmiau buvo nustatyta, kad UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą pateikė tik 2016 m. rugsėjo 9 d., Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Omega Capital“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – įtraukė pareiškėją UAB ,,Omega Capital“ į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi apeliantė į BUAB „Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi ir tik nuo 2017 m. sausio 5 d. įgijo procesines teises.

50. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Omega Capital“ argumentas, jog ji objektyviai negalėjo skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, yra nepagrįstas, iš tikrųjų nėra visiškai tiksli, kadangi, kaip minėta, UAB „Omega Capital“ iki Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo iš tikrųjų neturėjo procesinės teisės skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus. Tokią teisę ji įgijo tik po Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria UAB ,,Omega Capital“ buvo įtraukta į BUAB ,,Neapolis“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priėmimo.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

52. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padaryta išvada, kad: „...atsakovės UAB „Omega Capital“ argumentas, jog ji objektyviai negalėjo skųsti 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, atmestinas kaip nepagrįstas“, jokių teisinių padarinių už šios bylos nagrinėjimo ribų ateityje apeliantei negali sukelti. Pastebėtina, kad ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokius galimus teisinius padarinius, šioje byloje ieškinį jos atžvilgiu atmetus, ateityje jai gali sukelti minėta nevisiškai tiksli pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

54. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė neturi pagrindo apeliaciniu skundu kvestionuoti minėtos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies išvadas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėEgidija TamošiūnienėJūratė Varanauskaitė