Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. e2S-346-657/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
e2S-346-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20022-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno mediena“
Civilinė byla Nr. e2S-346-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20022-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno mediena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30974-1110/2019, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 7 453,50 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 4 008,61 Eur negrąžintų statybinių medžiagų vertę, 1 000,00 Eur dydžio baudą.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, lėšas. Areštavus lėšas, leisti atsakovei atsiskaityti su ieškove. Be to, prašė uždrausti atsakovės vadovui be teismo leidimo paimti atsakovės lėšas ir išmokėti jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną.

3. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, ieškovė nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškinys iš esmės grindžiamas nesąžiningais atsakovės veiksmais – ieškovei priklausančių statybinių medžiagų pasisavinimu, darbo pagal statybos rangos sutartį atlikimu su trūkumais. Atsakovės finansinė padėtis nėra aiški, todėl egzistuoja reali ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškinio suma atsakovei yra didelė. Byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis. Atsakovė turi 7 659,00 Eur nepaskirstyto pelno, todėl atsakovės vadovė gali išmokėti nepaskirstytą pelną nariams ir taip pabloginti atsakovės turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas dėl 12 462,11 Eur sumos, kurią ieškovė laiko didele, priteisimo, nepatvirtina, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6. Ieškovė konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti prievolių ieškovei vykdymo, nepateikė. Ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi ieškinio priėmimo stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

7. Ieškovės prašymas uždrausti atsakovės vadovui paimti atsakovės lėšas ir išmokėti jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalį yra nepagrįstas, nes juo siekiama riboti įstatyme įtvirtintas teises. Be to, nėra pateikta duomenų, kad egzistuoja sąlygos atsakovei išmokėti bendrijos nariams lėšas, kaip avansu mokamą pelną, ir (ar) kad yra prielaidų manyti, kad tą planuojama daryti. Ieškovės šiuo metu pateikti duomenys neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais siektų išvengti galimo būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu ribojimu ieškovė tikisi, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo nebus bloginama atsakovės turtinė padėtis, tačiau nepaskirstyto pelno turėjimas pats savaime indikuoja apie atsakovės veiklos pelningumą (gerą turtinę padėtį). Todėl tai taip pat patvirtina ieškovės prašyme nurodytų argumentų dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palakaus teismo sprendimo įvykdymui nepagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Kauno mediena“ praš4 Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodė šiuos argumentus:

8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrindė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas.

8.2. Atsakovės nuostatuose numatyta, kad bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno bendrijos narių asmeniniams poreikiams turi teisę paimti vadovas, o jas gauti – tik bendrijos nariai. Steigėjas M. K. ir direktorė D. K., ieškovės žiniomis, yra artimieji giminaičiai, nes be tapačios pavardės steigimo akte nurodytas tas pats deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pateikta duomenų, kad egzistuoja sąlygos atsakovei išmokėti bendrijos nariams lėšas, kaip avansu mokamą pelną, ir (ar) yra prielaidų manyti, jog tą planuojama daryti. Atsižvelgus į teisės aktų reglamentavimą, at­sakovės nuostatus bei jos vadovo ir nario ryšius, yra akivaizdu, kad sąlygos atsakovei išmokėti bendrijos nariams lėšas kaip avansu mokamą pelną egzistuoja. Be to, gauti duomenų apie planuojamą bendrijos lėšų išmokėjimą nariams kaip avansu mokamą pelną, nebūnant tos mažosios bendrijos nariu, yra praktiškai neįmanoma, todėl manytina, jog vertintina aplin­kybių visuma, atsakovo vadovės ir nario artimas šeimyninis ryšys, leidžia pagrįstai manyti ir daryti prielaidas dėl galimo atsakovės turto perkėlimo ir nepaskirstyto pelno išmokėjimo avansu, siekiant išvengti galimai atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovei bendrijos nariams perleidus lėšas, kaip avansu mokamą pelną, galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu.

8.3. Teismas, remdamasis su ieškiniu pateiktais atsakovės viešai skelbimais finansinės atskaitomybės dokumentais, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Į bylą pateiktas balansas už 2018 metus, ir tai yra vienintelė atsakovės viešai skelbiama finansinė ataskaita, sudaryta 2019 m. kovo 31 d. Creditinfo duomenimis atsakovės kreditavimo rizika vertintina ne kaip gera, o vidutiniška. Nors balansas yra 2018 metų, tačiau jį preliminariai vertinant matoma, kad per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę atsakovės turto. Be to, ženklią visą turto dalį sudarė per vienus metus gautinos sumos – 5 929,00 Eur iš 17 142,00 Eur. Tuo tarpu, per vienus metus gautinos sumos yra formali suma, tikėtinai gautina iš skolininkų, tačiau nenurodanti realaus šių sumų gavimo. Jei ši suma iš skolininkų nebūtų gauta, atsakovės turtas bei per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojai būtų beveik lygūs, t. y. 11 216,00 Eur ir 9 483,00 Eur. Ieškinio suma yra 12 462,11 Eur, kuri atsakovei laikytina didele. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač uždraudimas atsakovės vadovui be teismo leidimo paimti atsakovės pinigines lėšas ir jas išmokėti bendrijos nariams, kaip avansu išmokamą pelną, yra itin svarbus, siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes teismo sprendimo vykdymas didžiąja dalimi gali vykti būtent iš atsakovės nepaskirstyto pelno.

8.4. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės nesąžiningumo. Pateikti duomenys gali pagrįsti tikėtinai nesąžiningą atsakovės elgesį sutartiniuose ir po sutartiniuose santykiuose, kuris gali tęstis ir teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išvengti atsiskaitymo. Ši aplinkybė yra svarbi, nes dėl teisinio reglamentavimo, atsakovės nuostatų bei nario ir vadovo artimų šeimyninių santykių ieškovė neturi jokios galimybės įrodyti faktinės grėsmės. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog kai kuriais atvejais faktinę grėsmę įrodyti yra sudėtinga arba neįmanoma, todėl siekiant įstaty­me numatyto tikslo – išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu – teismų praktikoje yra suformuota didelės ieškinio sumos prezump­cija.

9. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Creditinfo duomenų kopiją.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

11. Nurodė, kad apeliantė atskirąjį skundą, kaip ir pirminį prašymą ieškinyje, grindžia vien prielaidomis, nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad tenkinus ieškinį būtų reali teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu. Grėsmė sprendimo įvykdymui neegzistuoja, o apeliantė tik siekia proceso metu daryti finansinį spaudimą atsakovei, nepagrįstai suvaržyti jos vykdomą veiklą ir jai pakenkti. Ieškovės su ieškiniu pateiktos atsakovės finansinės ataskaitos už 2018 finansinius metus pagrindžia, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Atsakovė, pradėjusi ekonominę veiklą nuo 2018 m. rugsėjo 26 d., per beveik tris mėnesius 2018 metais uždirbo 7 659,00 Eur grynojo pelno. Finansinių metų pabaigai atsakovė buvo sukaupusi turto už 17 142,00 Eur. Šie rodikliai rodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai gera. Atsakovė einamuoju laikotarpiu įsiskolinimų VSDFV taip pat neturi. Ieškovės su atskiruoju skundu pateikta „Creditinfo“ duomenų kopija yra niekinis dokumentas, nes vertinimo kriterijai yra pasirinkti išskirtinai UAB „Creditinfo Lietuva“ komerciniais tikslais siekiant pardavinėti informaciją, tai niekuo nesisieja su realiu ir profesionaliu bendrovės kreditavimo rizikos vertinimu. Be to, net šis grafikas rodo, kad atsakovės padėtis yra gera. Analizuodama 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir turto ir įsipareigojimų santykį, apeliantė nėra susipažinusi su Versle apskaitos standartais (VAS), kuriuose nurodyta, kad Balanso straipsnyje „2. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“ yra nurodoma ne tik bendrovės mokėtinos sumos tiekėjams, bet ir gauti avansai pagal pasirašytas sutartis iš klientų. Todėl apeliantės prielaida, kad ieškinio reikalavimų suma atsakovei yra didelė, nes atsakovė turi turto už 17 142 Eur, o įsipareigojimai siekia net 9 483 Eur, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja logikai.

12. Atsakovė kartu su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė Suvestinę apie įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

14. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – Creditinfo duomenų kopija galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo svarbą, į tai, kad atsakovė turėjo galimybę su pateiktu įrodymu susipažinti, atsisakymas jį prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą, todėl apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas prijungtinas prie nagrinėjamos bylos. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui aktualių įrodymų pateikti neturėjo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas su atsiliepimu pateiktą Suvestinę apie įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymą priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

19. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantė grindžia, jos nuomone, atsakovei didele ieškinio suma bei atsakovės nesąžiningumu.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apeliantės interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apeliantės (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).

21. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Vien Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje ir Nuostatuose numatyta mažosios bendrijos vadovo kompetencija paimti mažosios bendrijos lėšų ir išmokėti jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną šių aplinkybių nepatvirtina. Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovės lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, savo ruožtu, kaip pasisakyta teismų praktikoje, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1539-516/2018).

24. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, atsižvelgus į teismų praktiką, atsakovės turtinės padėties vertinimas neturi esminės teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ieškinio suma – 12 462,11 Eur atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė, todėl kiltų grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal byloje pateiktą atsakovės 2018 metų balansą, įvertinus atsakovės ūkinės veiklos laikotarpį, t. y. buvo įsteigta 2018 m. rugsėjo 26 d., ir veiklos rezultatus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimų suma atsakovės turtinės padėties atžvilgiu nelaikytina didele. Atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, 2020 m. sausio 3 d. neturėjo skolų VSDFV biudžetui. Ieškovės pateikti „Creditinfo“ duomenys nurodytų aplinkybių nepaneigia, jie yra komercinio pobūdžio, nėra oficialūs (CPK 197 str. 2 d.).

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Todėl, nustatęs esmines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė