- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2-1539-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00397-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. M., O. U., uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1366-730/2018 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms R. M., O. U. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, servitutų ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bei nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti atsakovės O. U. ir atsakovės R. M. 2012 m. sausio 1 d. nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių – pastato-kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-pavėsinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) nuomos negaliojančia ab initio; pripažinti atsakovių O. U. ir R. M. 2012 m. sausio 1 d. nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sklypo priklausiniais nuomos negaliojančia ab initio; priteisti ieškovui iš atsakovės R. M. 201 731,51 Eur kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą, taip pat priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; priteisti ieškovui iš atsakovės R. M. 53 397,52 Eur kompensaciją už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą, taip pat priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; nustatyti 201,41 kv. m ploto pastato-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, jog atsakovė R. M. naudojasi pirmame aukšte esančiomis patalpomis, žymimomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, iš viso 108,53 kv. m, o ieškovas naudojasi pastogėje esančiomis patalpomis, žymimomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, iš viso – 92,88 kv. m., patekimą į kavinę paliekant bendrą; nustatyti 47 kv. m ploto pastato-pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, jog pastatu-pavėsine naudosis atsakovė R. M.; nustatyti kito inžinerinio statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, jog krepšinio aikštele naudosis ieškovas J. M.; nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Geo vakarai“ parengtą 2018 m. balandžio 18 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nurodant, jog R. M. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta indeksu A (2234 kv. m), o J. M. asmeniškai naudojasi dalimi, plane pažymėta indeksu B (2233 kv. m); nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 387 kv. m ploto kelio servitutą, MB „Geo vakarai“ žemės sklypo servitutų nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu S1 ir koordinačių taškais 1-14-46-42-43-44-45-2, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis; įpareigoti viešpataujančio daikto savininkę atsakovę UAB „Žibosa“ mokėti ieškovui J. M. periodinę 4 218,3 Eur piniginę kompensaciją per metus, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 1 d. neterminuotai, pradedant kompensaciją skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos; nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 233 kv. m ploto statinio servitutą, MB „Geo vakarai“ žemės sklypo servitutų nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu S2 ir koordinačių taškais 26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38, suteikiantį teisę svetimam statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype; įpareigoti viešpataujančio daikto savininkę R. M. mokėti ieškovui J. M. periodinę 2 539,70 Eur piniginę kompensaciją per metus, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 1 d. neterminuotai, pradedant kompensaciją skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos; nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 188 kv. m ploto statinio servitutą, MB „Geo vakarai“ žemės sklypo servitutų nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu S3 ir koordinačių taškais 15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25, suteikiantį teisę svetimam statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype; įpareigoti viešpataujančio daikto savininkę R. M. mokėti J. M. periodinę 2 019,20 Eur piniginę kompensaciją per metus, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 1 d. neterminuotai, pradedant kompensaciją skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos; nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 523 kv. m ploto statinio servitutą, MB „Geo vakarai“ žemės sklypo servitutų nustatymo plane M1:500 pažymėta indeksu S4 ir koordinačių taškais 2-3-39-40-41-42-43-44-45, suteikiantį teisę svetimam statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype; įpareigoti viešpataujančio daikto savininkę atsakovę UAB „Žibosa“ mokėti ieškovui J. M. periodinę 5 700,70 Eur piniginę kompensaciją per metus, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 1 d. neterminuotai, pradedant kompensaciją skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės R. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, taip pat turtines teises, priklausančias atsakovei R. M. ir esančias pas atsakovę R. M. arba trečiuosius asmenis, už 255 129 Eur sumą.
4. Ieškovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas įvykdyti jam palankus teismo sprendimas. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai vengia mokėti atlyginimą už naudojimąsi ieškovui priklausančiu turtu, ieškovas atsakovę ne kartą ragino susitikti ir aptarti atlyginimo apmokėjimo klausimą, tačiau atsakovė susitikimų vengia, stengiasi atlyginimo mokėjimą vilkinti, net buvo prižadėjusi grąžinti, tačiau vėliau to nevykdė. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė, nebendradarbiaudama, siekia bet kokiu būdu išvengti savo įsipareigojimų vykdymo, skola yra didelė, atsakovė sužinojusi apie pareikštą reikalavimą teisme, gali siekti sumažintų savo turtą, kad iš jo nebūtų galima išieškoti skolą, kitaip jį apsunkinti. Grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovo nuomone, patvirtina ir tai, kad atsakovei R. M. jau yra pareikšta reikalavimų teismuose dėl nuostolių atlyginimo ir šiose bylose teismai pripažino, jog yra pagrindas atsakovės R. M. turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovei R. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę R. M. arba trečiuosius asmenis, neviršijant 255 129 Eur sumos, atsakovei R. M. uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leisdamas atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-1366-730/2018.
6. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis neturi pagrindo manyti, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą bei yra pagrindas spręsti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas.
7. Teismas pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, jog atsakovei yra pareikšti reikalavimai kitose civilinėse bylose. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, gali kilti grėsmė sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Teismas nepagrįstai nustatė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje pabrėžiamas būtinumas vertinti atsakovo sąžiningumo teismo sprendimo vykdymo aspektu elementą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir motyvų, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar taps neįmanomu, jog atsakovė būtų nesąžininga ir ateityje vengtų vykdyti ieškovui palankų sprendimą.
8.2. Teismas neįvertino atsakovės finansinės padėties, jos turto. Atsakovės finansinė padėtis yra gera ir stabili, o ieškinio suma atsakovei nėra didelė, ji turi pakankamai turto tam, kad galėtų padengti visus ieškinio reikalavimus, jeigu jie, išnagrinėjus civilinę bylą, būtų pripažinti pagrįstais. Atsakovė valdo 50 proc. UAB „Žibosa“ akcijų, kurių vertė neabejotinai didesnė nei 820 000 Eur. Atsakovei taip pat priklauso 50 proc. UAB „Juozo alus“, kuri veikia stabiliai ir pelningai, akcijų. Šios bendrovės vertė yra ne mažesnė kaip 331 570,28 Eur. Atsakovei nuosavybės teisė priklauso 43 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė, remiantis registro duomenis, sudaro 486 913 Eur. Atsakovės metinės pajamos nuolat viršija 100 000 Eur.
8.3. Pareiga įrodyti, kad atsakovas gali vengti įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, tenka pačiam ieškovui. Iš Lietuvos apeliacinio teismo praktikos galima daryti išvadą, kad laikinosios pasaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovai siekia paslėpti turtą ar jį perleisti ir taip apsunkinti spendimo vykdymą. Ieškovas prašymą grindė tik deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės nesąžiningumą, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų, kad atsakovė blogintų savo turtinę padėtį, imtųsi konkrečių veiksmų, kuriais būtų apsunkinta ieškovo galimybė patenkinti jo galimai atsirasiančius reikalavimus iš atsakovės turto. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų apribojimų jam taikymo, nepreziumuoja. Teismas į teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus neatsižvelgė, atsakovės sąžiningumo nevertino, apsiribodamas tik Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie ieškovei pareikštus reikalavimus civilinėse bylose vertinimu. Nesant duomenų, kad atsakovė nesąžiningai ketina įkeisti, perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtą, tam, jog išvengtų jai nepalankaus sprendimo vykdymo, arešto taikymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų.
8.4. Ieškovas laikinąsias apsaugos priemones naudoja kaip spaudimo atsakovei priemonę. Ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, jų santykiai buvo konfliktiški ilgą laiką ir tokiais išliko. Manytina, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas siekia sutrikdyti atsakovės komercinę veiklą ir jos asmeninį gyvenimą.
9. Ieškovas J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie šias prielaidas paneigtų. Atsakovės tvirtinimai apie jos valdomą didelės vertės turtą nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Didžiąją atsakovės nurodyto turto dalį sudaro UAB „Žibosa“ akcijos, tačiau tai, jog buvęs kitas UAB „Žibosa“ akcininkas 2017 m. perleido akcijas už 820 000 Eur sumą, neleidžia tvirtinti, jog ir atsakovės akcijos šiuo metu yra tokios pačios vertės. Pasikeitus akcininkams, UAB „Žibosa“ akcijų vertė galėjo sumažėti, nes buvo pradėtas šio juridinio asmens veiklos tyrimas, bendrovei buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir todėl ji turėjo reikšmingų išlaidų. Atsakovė, būdama UAB „Žibosa“ vadovė, net neteikia šios bendrovės finansinės atskaitomybės, tai liudija, kad tokios atskaitomybės duomenys yra akivaizdžiai nepalankūs atsakovei.
9.2. Visas atsakovės turtas (tiek vertybiniai popieriai, tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas), kuris neva turėtų užtikrinti ieškovo reikalavimo patenkinimą, yra areštuotas, užtikrinant kitus turtinius reikalavimus pareikštus atsakovei kituose teisminiuose ginčuose. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nurodyti civiliniai ginčai būtų pasibaigę ir priimti procesiniai sprendimai būtų jai palankūs. Šiuo metu atsakovei yra pareikšta turtinių reikalavimų už 1 957 202,66 Eur, savo ruožtu atsakovės turto, pagal jos pačios nurodomas vertes, bendra vertė tik 1 471 913 Eur. Neigiamas turto ir įsipareigojimų santykis, kuris padidėtų jeigu atsakovė pateiktų visus duomenis apie įsipareigojimus kreditoriams, leidžia tvirtinti, jog atsakovė artimiausiu metu patirs rimtų mokumo problemų ir visų savo įsipareigojimų negalės įvykdyti.
9.3. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nors ši prezumpcija nėra absoliuti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie šią prezumpciją paneigtų, priešingai, atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis leidžia teigti, kad atsakovė gali tapti nemoki.
9.4. Atsakovės tvirtinimai apie jos sąžiningumą deklaratyvūs. Atsakovė nei mokestiniuose, nei turtiniuose santykiuose nesielgia sąžiningai ir stengiasi prievolių išvengti. Atsakovė, būdama UAB „Žibosa“ akcininkė ir vadovė, yra pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat atsakovė pripažinta kalta ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Tai liudija, kad atsakovė, siekdama išvengti turtinių prievolių, yra pasirengusi daryti net nusikaltimus, todėl jos sąžiningumo prezumpcija yra paneigta. Be to, atsakovės nesąžiningumą liudija ir kitos aplinkybės, kurios vis paaiškėja kituose teisiniuose procesuose su atsakove. Pavyzdžiui, 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismas skyrė atsakovei baudą dėl to, kad atsakovė antstolei teikė klaidingą informaciją vykdomosiose bylose. Kitas ieškovui žinomas atvejis, kuris liudija atsakovės nesąžiningumą, vyko išieškojimo iš ieškovo procese, kai atsakovė antstoliui nurodė pervesti gautas lėšas išieškojimo procese ne jai, o savo dukrai vien tam, kad galėtų išvengti atsakovei taikomų areštų.
9.5. Atsakovės teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra naudojamos, kaip spaudimo priemonė jai, yra niekuo nepagrįsti. Jeigu egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių priemonių taikymas negali būti laikomas spaudimu skolininkui.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo J. M. reikalavimams užtikrinti taikytas atsakovės R. M. turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai konstatavo esant grėsmei teismo sprendimo įvykdymui, nors teismų praktikoje pabrėžiamas būtinumas vertinti atsakovo sąžiningumą teismo sprendimo vykdymo aspektu, o ieškovas jokių įrodymų ir motyvų, kad atsakovė R. M. būtų nesąžininga ir ateityje vengtų vykdyti ieškovui palankų sprendimą, nepateikė, savo ruožtu teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Be to, atsakovės tvirtinimu, ieškinio suma jai nėra didelė, ji turi pakankamai turto tam, kad galėtų padengti visus ieškinio reikalavimus, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau apeliantė nesutinka, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius ieškovo prašomo turto arešto, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
15. Kaip pagrįstai savo atskirajame skunde akcentuoja atsakovė, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, savo ruožtu, kaip pasisakyta teismų praktikoje, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
17. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytų ir įrodymais (be kita ko, pateiktais ir kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu ir tikslu teisingai bei visapusiškai išspręsti bylą, priima) pagrįstų aplinkybių apie atsakovės pasirenkamus veikimo tam tikrose situacijose modelius šiuo konkrečiu atveju pakanka atsakovės sąžiningumo prezumpcijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste paneigti, t. y. pripažinti, kad yra pagrįstos prielaidos manyti, jog atsakovė gali vengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.
18. Antai, kaip teisingai akcentavo ieškovas, atsakovė, būdama UAB „Žibosa“ akcininke ir vadove, buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinta kalta organizavusi apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o taip pat, siekdama mokesčių mokėjimo išvengimo, įrašiusi į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos rūmai) 2017 m. spalio 11 d. nutartimi skyrė atsakovei baudą už tai, kad pastaroji, vykdydama antstolio patvarkymus, teikė antstoliui klaidingą informaciją. Ieškovas taip pat pateikė į bylą atsakovės antstoliui rašytą elektroninį laišką, kuriame atsakovė prašė antstolio pervesti jos naudai išieškomas sumas ne į jos pačios sąskaitas, tačiau į jos dukros banko sąskaitą, tokį prašymą motyvuodama tuo, kad jos pačios sąskaitos areštuotos. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudija, kad atsakovė, siekdama tam tikrų tikslų, ne visada pasirenka teisėtas šių tikslų įgyvendinimo priemones, be to, įvertinus pirmiau nurodyto atsakovės laiško antstoliui turinį, akivaizdu, jog atsakovė taip pat gali siekti apriboti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą iš jai priklausančio turto.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant atsakovės galimo nesąžiningumo įrodymams, pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog atsakovei yra pareikšta nemažai turtinių reikalavimų ir kitose civilinėse bylose, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo vienoje byloje gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų, savo ruožtu visų atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų, įvertinus jų objektyviai didelę bendrą sumą net ir atsakovei, įvykdymas tuo atveju, jei jie būtų patenkinti, akivaizdžiai būtų apsunkintas. Kita vertus, pripažinus, kad yra pagrįstos prielaidos manyti, jog atsakovė gali nesąžiningai vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, net ir aplinkybės, kad konkretaus ieškinio suma atsakovei iš esmės nėra didelė, konstatavimas negalėtų paneigti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo CPK 144 straipsnio prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl atsakovės skundo argumentų, susijusių su jos turtinės padėties analize, šioje nutartyje nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo sutinkantis su ieškovo atsiliepimo argumentu, kad egzistuojant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. esant abiem CPK 144 straipsnyje įtvirtintoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, tokių priemonių taikymas negali būti laikomas nesąžiningai ieškovo daromu spaudimu atsakovei.
21. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pateikęs skundžiamoje nutartyje itin lakoniškus motyvus dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, vis dėlto priėmė teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.