Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-528-1095/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
1-528-1095/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
M. S., V. M.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-528-1095/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37409-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2, 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.4.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorams Gražinai Petrulytei ir Giedriui Jasulaičiui,kaltinamajam K. K. ir jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir nukentėjusiojo M. S. atstovui pagal įstatymą S. S.,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir nukentėjusiosios V. M. atstovei pagal įstatymą V. M.,

nukentėjusiojo M. S. įgaliotajam atstovui advokatui G. M.,civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui E. T. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.40 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (daniškas valstybinis numeris), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimus – ties pastatu Nr. 33 sukdamas į kairę ne sankryžoje ir privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam mopedui „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. S., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. S. sveikata, – jam nustatyta plėštinės žaizdos dešinės alkūnės, dešinio kelio srityse, dešinio kelio girnelės išorinio laikiklio (raiščio) plyšimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, ir buvo nežymiai sutrikdyta mopedo „Derbi“ keleivės V. M. sveikata, – nustatyti odos nubrozdinimai dešinės pusės peties, žasto, alkūnės, dilbio srityse, dešinės pusės šlaunies, blauzdos, čiurnos srityse.

Įrodymai

Kaltinamasis K. K. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nori atsiprašyti nukentėjusiųjų ir jų tėvų dėl eismo įvykio. 2022 m. rugsėjo 30 d., penktadienį, apie 20 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tada pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o iš (duomenys neskelbtini) atliko posūkį į kairėje esančius kiemus. Prieš sukdamas į kairę jokių priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nematė, tik 4–5 mašinos stovėjo prie važiuojamosios dalies krašto. Tuo metu kitų važiuojančių transporto priemonių nei už jo, nei priešais jį nebuvo. Pajuto smūgį į galinę automobilio dalį tik pabaigęs posūkio manevrą, kai jo automobilio priekis nebuvo važiuojamojoje gatvės dalyje, o galinė dalis dar buvo važiuojamojoje gatvės dalyje. Pagal KET jis kaltas dėl eismo įvykio, nes nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavusio mopedo, bet jis nematė nei atvažiuojančio mopedo, nei jo šviesų. Mano, kad mopedas galėjo būti užlindęs už stovinčių gatvėje automobilių, dėl to jo ir nematė. Pats vairavo draugo automobilį Fiat Punto, kuris buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas, teisę vairuoti įgijo maždaug prieš pusę metų iki įvykio. Buvo tamsus paros metas, gatvėje degė tik kas antras šviestuvas. Po eismo įvykio iš karto sustojo, išlipo, pamatė, kad mopedu važiavo du vaikai, kurie buvo viduryje gatvės, dėl to pribėgo prie jų. Jam buvo šokas, todėl šaukė ant savęs, vartojo keiksmažodžius, po to iškvietė pagalbą, atnešė nukentėjusiajam vandens, padėjo vaikams atsitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, bet su jais nekalbėjo. Po susidūrimo mopedas buvo ant važiuojamosios dalies, priešingoje eismo juostoje, nei įvyko susidūrimas. Savo vairuotą automobilį patraukė metrą ar du, užvažiavo ant šaligatvio, kad netrukdytų eismui. Taip pat nuo važiuojamosios kelio dalies į šoną apie pusę metro buvo patrauktas ir mopedas, kad galėtų kiti eismo dalyviai pravažiuoti, bet nematė, kas jį patraukė. Po įvykio tardytojos klausė apie nukentėjusiuosius, prašė jų kontaktų, bet jam buvo pasakyta, kad jie nenori su juo bendrauti. Padarytos žalos neatlygino. Po įvykio jam dingo noras vairuoti. Galėjo būti viskas taip, kaip papasakojo nukentėjusysis, t. y. kad mopedo šviesos buvo įjungtos. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau pajamų negauna, o iki įvykio 15 metų gyveno užsienyje ir jo pajamos buvo apie 1500–2000 Eur. Šis įvykis sugriovė daug jo planų, nes turi būti Lietuvoje, tačiau ateityje planuoja vykti į užsienį, kur turi daug pasiūlymų dirbti.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir nukentėjusiojo M. S. atstovas pagal įstatymą S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad po eismo įvykio jo sūnus buvo operuotas dvi valandas, nes padarytos gilios žaizdos, pažeisti raiščiai, savaitę sūnus praleido ligoninėje ir nelankė mokyklos, o po to dar mėnesį sūnus negalėjo lankstyti kojos, jam buvo skirta reabilitacija, dėl kurios jis praleisdavo kažkiek pamokų, nes dalies procedūrų laikas sutapdavo su pamokų laiku. Iki šiol vaikas jaučia skausmą, kai klupi ant kelių, neaišku, kokie ateityje bus padariniai, specialistai teigia, kad randas tik didės, kels skausmą ir jo niekas niekada nepašalins. Tačiau rudenį, kai bus praėjęs pakankamas laikas po įvykio, Kaune numatomos procedūros, kurios kainuos apie 4400 Eur, tai nemaži pinigai. Su draudimo bendrovės apskaičiuotu turtinės žalos dydžiu sutinka. Draudimo bendrovei yra pateikęs duomenis apie tai, kad sūnus buvo konsultuotas specialistų, tačiau nepateikė plastikos chirurgo išvados, nes joje nurodyta, kad rando panaikinti negalima. Prašoma priteisti 1000 Eur nematerialinė žala yra tik simbolinė, nes jautė ir jaučia psichologinį stresą dėl to, kas atsitiko sūnui, negalėjo miegoti. Iki įvykio sūnus norėjo būti policininku, o po įvykio nebenori, nes ateityje dėl skausmo turės būti ribojamas fizinis krūvis, šis įvykis sužlugdė jo svajonę. Iki įvykio sūnus lankydavo treniruoklių salę, boksą, o po įvykio to daryti nebegalėjo. Anksčiau sūnus nebuvo sukėlęs jokio eismo įvykio, nepadarė nusižengimų ir turėjo vairavimo patirties. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, bet ir jis rūpinasi sūnumi. Jokių draudimo bendrovės išmokų iki šiol negavo. Už teisinę pagalbą sumokėjo 1500 Eur, todėl prašau šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir nukentėjusiosios V. M. atstovė pagal įstatymą V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad prašo priteisti žalą už sugadintą striukę, batus ir šalmą, nes buvo pateikti kvitai, duomenys, iš kur ir už kokią kainą šie daiktai buvo pirkti. Su draudimo bendrove yra suderinusi 1008 Eur žalos sumą, kurią ir prašo priteisti, t. y. mažina civilinio ieškinio sumą iki 1008 Eur.

Civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas E. T. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo argumentus išdėstė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Nukentėjusiesiems draudimo išmokos nebuvo sumokėtos, nes kaltinamasis nepripažino kaltės. Kaip matyti, su V. M. ginčų nebėra, o su S. S. ginčo nėra dėl turtinės žalos atlyginimo, tik nesutinka kompensuoti būsimos (teorinės) žalos, nes, kaip matyti iš praktikos, procedūrų kiekis ir kaina paaiškėja tik procedūrų atlikimo metu, o šiuo metu dar neaišku, kiek jų reikės ir kokia bus jų kaina. Nukentėjusysis ateityje galės teikti reikalavimą atlyginti tokią patirtą žalą tiesiogiai draudimo bendrovei, kai bus atliktos procedūros, arba draudimo bendrovė gali mokėti tiesiogiai procedūras atliksiančiai gydymo įstaigai (susiderinus mokėjimus). Nesutinka atlyginti nukentėjusiojo tėvo patirtos neturtinės žalos, nes atlyginama tik paties nukentėjusiojo patirta neturtinė žala. Yra keli išimtiniai atvejai, kai neturtinė žala priteisiama nukentėjusiojo artimiesiems: tai nutinka žmogui mirus arba tai unikalūs atvejai, ir dėl išskirtinių aplinkybių žala priteisiama artimiesiems, pavyzdžiui, kai nukentėjusiajam iki gyvenimo pabaigos reikalinga slauga, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Pripažįsta, kad nukentėjusysis M. S. patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka su prašomu priteisti jos dydžiu. Atsižvelgę į visas aplinkybes (kad nukentėjusysis yra moksleivis, kad liko randai ir kt.) ir tokiais atvejais rekomenduojamas atlyginti sumas, sutinka atlyginti maksimaliai rekomenduojamą 6MMA dydžio (4380 Eur) neturtinę žalą. Išvadoje vienoje vietoje nurodyta kita suma yra įsivėlusi gramatinė klaida. Duomenų apie tęsiamą aktyvų gydymą byloje nėra. Vertinti neturtinės žalos dydį yra gydytojo kompetencija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamajam K. K. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis K. K. parodė, jog jis automobiliu „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (padėtis schemoje Nr. 1). K. K. parodė, kad matė (duomenys neskelbtini) gatvėje jam iš kairės pusės važiuojamoje kelio dalyje stovinčius automobilius, kurie stovėjo už įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus, kur jis ketino sukti. K. K. parodė, kad važiuojamoje dalyje ((duomenys neskelbtini) gatvėje) stovėjo 3 ar 4 automobiliai (tiksliai nurodyti stovinčių automobilių kiekio negalėjo), vienas paskui kitą 28,00 m atstumu. K. K. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusio pirmo automobilio priekio iki įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus kelio bortelio, esančio dešinėje pusėje, buvo apie 7,50 m atstumas. Stovintys automobiliai (duomenys neskelbtini) gatvėje užėmė apie 1,70 m kelio pločio (padėtis schemoje Nr. 2a, 2b, 2c ir 2d). K. K. parodė, kad privažiavęs įvažiavimą į daugiabučių namų kiemus pasuko į kairę pusę. K. K. įvažiavus į daugiabučių namų kiemą jis pajuto smūgį į automobilio „Fiat Punto“ dešinės pusės galinę dalį. Susidūrimo su mopedu „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu automobilis „Fiat Punto“ buvo tokioje padėtyje: nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešinėje pusėje esančio įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus kelio bortelio ištisinės – apie 2,50 m atstumu, nuo dešinės pusės galinio rato ašies iki to paties įvažiavimo kelio bortelio ištisinės – apie 2,90 m. K. K. vairuojamo automobilio „Fiat Punto“ galinė dalis buvo išlindusi į (duomenys neskelbtini) gatvę apie 0,80 m (padėtis schemoje Nr. 3). K. K. negalėjo nurodyti, ar įsukus į daugiabučių namų kiemo įvažiavimą, jam iš dešinės pusės važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo automobiliai. Po susidūrimo automobilis „Fiat Punto“ buvo patrauktas iš įvykio vietos ir pastatytas įvažiavimo į daugiabučių namų kiemo įvažiavimo kairėje pusėje ant žalios vejos (t. 3, b. l. 1–12).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimo vieta yra ties (duomenys neskelbtini) namu, Panevėžio miete. Kelio važiuojamojoje dalyje, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, matosi plastikinės detalės 1 metro atstumu nuo šaligatvio, nuo įvažiavimo į namo kiemą gatvės bortelio 2,30 m. Mopedas stovi pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekis atsuktas pietų kryptimi. Mopedas nuo įvažiavimo į gyvenamą zoną (į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kiemus) išvestinės yra nutolęs 23 metrus. Nuo mopedo priekinio rato pietų kryptimi yra išbarstytos įvairios plastikinės detalės, kurios pavaizduotos eismo įvykio vietos plane. Įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į „gyvenamą zoną“ rytų kryptimi kelio plotis yra 6,00 m. Lengvasis automobilis yra pastatytas ant šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje, priekiu į rytus. Automobilio priekinis dešinės pusės ratas nuo dešiniojo bortelio yra nutolęs 5,80 m, galinis dešinės pusės ratas yra 5,00 m atstumu nuo įvažiavimo dešiniojo krašto, nuo automobilio galinio kairės pusės rato iki mopedo priekinio rato yra 22,00 m (t. 1, b. l. 13–19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas motociklas „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinta rankinio stabdžio rankena, akceleratoriaus rankena, priekinis sparnas, dešinės pusės galinis posūkis, apdailos plastikinės dalys (t. 1, b. l. 20–27).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės ratas, galinė dešinės pusės rato padanga (t. 1, b. l. 35–41).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. A. 2022 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. 40 min. gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, susidūrė lengvasis automobilis ir motociklininkas, vaikinas (duomenys neskelbtini) metų, kojos trauma. Kai nuvyko, juos pasitiko eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Danijos registracija), vairuotojas K. K., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) kiemą, pajuto smūgį į automobilį ir sustojo. Po susidūrimo pamatė nugriuvusį čiuožiantį motociklą ir du asmenis, sukdamas jokio motociklo jis nematė. Motociklo „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S. paaiškino, kad vairavo minėtą motociklą su įjungtomis šviesomis ir vežė keleivę V. M., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ir ties (duomenys neskelbtini) namu automobilis „Fiat“, sukdamas į kairę, nepraleido jo, važiavusio priešpriešais tiesiai, ir įvyko susidūrimas, ko pasėkoje jis su motociklu ir keleive nugriuvo, jis susižalojo koją. V. M. paaiškino, kad sužalojimų nepatyrė. Abu važiavo užsisegę saugos šalmus. GMP dėl kojos sužalojimų M. S. pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra (t. 1, b. l. 55).

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 20 valandą važiavo A1 kategorijos motociklu „Derbi“, valstybinio numerio neatsimena. Važiavo ne vienas, kartu vežėsi draugę V. M., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Abu buvo užsidėję šalmus. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės apie 50 km/h greičiu, greičio tikrai neviršijo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jo važiuojamojoje kelio pusėje buvo daug priparkuotų automobilių. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir likus keletui metrų (negali tiksliai pasakyti kiek metrų) tas automobilis, jei neklysta, nerodė posūkio ir prieš pat jį užsuko į įvažiavimą, esantį jo dešinėje pusėje. Jis, bandydamas išvengti susidūrimo, bandė apvažiuoti automobilį, bet vis tiek kliudė užsukusį automobilį ir trenkėsi į automobilio dešinės pusės galinį sparną. Nuo šio smūgio jis su motociklu krito ant dešinio šono ir, kiek atsimena, čiuožė asfaltu į kairę pusę, tai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilis, į kurį jis atsitrenkė, iš karto sustojo, bet paskui pavažiavo į priekį. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris pradėjo šaukti ant jo ir vadino įvairiais žodžiais, kurių jis neatsimena, nes jam tuo metu labai skaudėjo dešinę koją. Draugė V. M. sakė, kad vairuotojas jį vadino asilu. Jis tada vairuotojui pasakė, kad jis iškviestų greitąją pagalbą, ir vairuotojas iškvietė pagalbą. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės jis pats atsikėlė ir tada pajuto dar didesnį skausmą kojoje ir, paėjęs link šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsisėdo ir laukė medikų. Jis savo tėvams neskambino ir tėvų nekvietė, tiesiog dejavo iš skausmo, nes pamatė, kad jam mėsos išvirtę iš kojos. V., griūdama nuo motociklo, užsigavo koją ir petį, jai buvo mėlynės. Atvykusi greitoji pagalba jį ir V. išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje jam buvo nustatytos dešinės kojos plėštinės žaizdos ir dešinės rankos dilbyje esanti plėštinė žaizda. Kai buvo įvykio vietoje, buvo atėję pašaliniai asmenys, kurių jis nepažįsta, ir tas vairuotojas pasakė praeiviams, kad jie patrauktų jo motociklą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio, o gal motociklą patraukė pats vairuotojas. Praeiviai arba vairuotojas jo motociklą patraukė į (duomenys neskelbtini) gatvės pakraštį, netoli šaligatvio bortelio, ant kurio jis sėdėjo. (Duomenys neskelbtini) gatvė yra dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą į priešingas puses, įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, gatvė buvo apšviesta, važiavo įsijungęs motociklo šviesas. (Duomenys neskelbtini) gatvėje toje eismo juostoje, kuria jis važiavo, buvo priparkuota pakankamai daug automobilių. Vairavo būdamas blaivus. Teisę vairuoti motociklą turi (t. 1, b. l. 79–82).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusysis M. S. parodė, jog jis mopedu „Derbi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės apie 3,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio gatvės bortelio (mopedo padėtis schemoje Nr. 1). M. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jo dešinėje pusėje iki įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus stovėjo automobiliai. Kiek stovėjo automobilių, atsakyti negali, nes neatsimena. Stovintys automobiliai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešinės pusės bortelio užėmė apie 1,70 m kelio pločio (stovinčių automobilių padėtis schemoje Nr. 2a, 2b ir 2c). M. S. nurodė, kad matomumas iš priekio buvo geras. M. S. parodė, kad jis pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuojantį automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo sukti į kairę, t. y. į įvažiavimą į daugiabučių namų kiemus (mopedo padėtis schemoje Nr. 3 ir automobilio padėtis schemoje Nr. 4). M. S. mopedas „Derbi“ tuo metu buvo apie 3,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio gatvės bortelio, apie 8,50 m atstumu iki įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus dešinio gatvės bortelio ištęstinės linijos ir apie 11,20 m atstumu iki automobilio „Fiat Punto“ dešinės pusės priekinio kampo. Automobilio „Fiat Punto“ priekis iki (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio gatvės bortelio ištęstinės linijos (įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus) buvo apie 2 m. M. S. parodė susidūrimo vietą (automobilio padėtis schemoje Nr. 5): nuo automobilio „Fiat Punto“ galinės dalies iki (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio gatvės bortelio ištęstinės linijos (įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus) buvo apie 2,70 m, nuo automobilio galinės dalies iki įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus dešinės pusės ištęstinės linijos buvo apie 3 m atstumas. Po susidūrimo M. S. parodė, kad jo mopedą „Derbi“ sumėtė į šonus ir jis nugriuvo su mopedu ant dešinio šono (mopedo padėtis schemoje Nr. 6), atstumas nuo mopedo „Derbi“ iki dešinio (duomenys neskelbtini) gatvės bortelio buvo apie 3,30 m, o iki įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus kairio gatvės bortelio ištęstinės linijos apie 1,50 m atstumu. Automobilis „Fiat Punto“ po susidūrimo sustojo, o po kurio laiko nuvažiavo ant žalios vejos, esančios įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus kairėje pusėje (padėtis schemoje Nr. 7) (t. 1, b. l. 93–105).

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet tai buvo penktadienis ir galėjo būti rugsėjo 30 diena, apie 19 ar 20 valandą, bet tiksliai neatsimena, ji važiavo su draugu M. S. jo motociklu. Motociklą vairavo M. S.. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu gatvėje eismas nebuvo intensyvus, tik atsimena, kad matė priešais juos atvažiuojantį vieną automobilį ir šiam iš paskos važiavo kitas automobilis, kuris, nerodydamas posūkio, pasuko į jų, tai yra dešinę, pusę (ten yra įvažiavimas į kiemus). M. tada norėjo apvažiuoti tą užsukusį automobilį, bet atsitrenkė į to užsukusio automobilio dešinės pusės galinį sparną, jei neklysta. Tuo metu, kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, jų važiuojamojoje eismo juostoje buvo pristatyta automobilių, kiek tiksliai buvo tų automobilių, nepamena, bet buvo 3 ar daugiau. Kiek atsimena, M. važiavo leistinu 50 km/h greičiu, buvo įsijungęs šviesas motocikle. Po smūgio į automobilio dešinės pusės sparną ji griuvo su M. ant dešinio šono ir čiuožė asfaltu. Po griuvimo ji iš karto atsikėlė, M. taip pat pats atsikėlė. Kai atsikėlė, nejuto niekur skausmo, nes galvoja, kad jai buvo šokas, bet, praėjus valandai laiko, pajuto skausmą dešinėje rankoje, ji negalėjo jos pakelti ir ištiesti, taip pat juto skausmą dešinėje kojoje, ji šlubavo. Matė, kad M. kelnės suplyšę ir matėsi mėsos ant dešinės kojos bei sužalota dešinė alkūnė. Vairuotojas po smūgio pavažiavo į priekį, kaip baigdamas posūkį, ir tada sustojo. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pradėjo šaukti ant jų, keikė, vadino M. gaidžiu, bet tikslių žodžių neatsimena, vairuotojas elgėsi nepagarbiai jų atžvilgiu. Kai vairuotojas, kaip tarp kitko paklausė M. „kaip tu?“, pro šalį ėję nepažįstami asmenys iškvietė greitąją pagalbą, bet tikrai greitosios vairuotojas nekvietė. Tuo metu vairuotojas pasakė „traukit mocą“ ir tada ar pats vairuotojas, ar pašaliniai žmonės patraukė motociklą iš (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio prie M., kuris sėdėjo jų važiavimo kryptimi kairėje pusėje. Atvyko greitoji pagalba ir ją su M. išvežė. Nematė, kada vairuotojas patraukė toliau ant bortelio savo automobilį, arba nepastebėjo. Kol laukė greitosios, ji paskambino savo tėvams, kurie atvažiavo į eismo įvykio vietą. Kiek atsimena, tuo metu, kai atvažiavo jos tėvai, pašaliniai žmonės išsiskirstė. Policija ir greitoji pagalba atvyko beveik vienu metu. Su motociklu važiavo dėvėdama šalmą, M. taip pat dėvėjo šalmą. Ji pas gydytojus, tai yra į ligoninės priėmimo skyrių, kreipėsi sekančią dieną, jai buvo nustatyti sumušimai (t. 1, b. l. 118–121).

Liudytojas S. S. parodė, kad M. S. yra jo sūnus. Eismo įvykio metu jo sūnui buvo sužalota dešinė koja. Gydymosi įstaigose buvo nustatyta dešinės kojos kelio sąnario plėštinė žaizda, dešinio kelio raiščio plyšimas, plėštinė žaizda dešinėje alkūnėje, taip pat nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, kraujosruvos dešinėje pėdoje. Sūnus po eismo įvykio savaitę laiko gydėsi ligoninėje, tada buvo reikalingas mėnuo ramybės, t. y. buvo namuose, bet nebuvo leista vaikščioti, vėliau buvo paskirta reabilitacija, kuri truko apie 2 savaites laiko. Šiuo metu sūnus yra pasveikęs ir joks gydymas netaikomas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas mopedas „Derbi“: buvo apgadintos plastikinės dalys priekyje, tai yra priekinio rato sparnas, dešinės pusės rankena, išlaužtas dešinės pusės posūkio žibintas ir įlenktas radiatorius. Taip pat buvo sugadinti jo sūnaus M. S. drabužiai ir šalmas. Šalmas buvo nubrozdintas ir nukritęs apsauginis stiklas, jis buvo pirktas prieš metus laiko ir jo kaina apie 60 eurų, sudraskyta striukė dešinėje pusėje, ji buvo pirkta prieš 6 mėnesius, jos vertė 60 eurų, suplėšytos ir greitosios darbuotojų perkirptos kelnės, kurių vertė 20 eurų, nudraskytas dešinės kojos batas, jie pirkti prieš 6 mėnesius, jų kaina apie 100 eurų, suplėšytos pirštinės, jų kaina apie 25 eurus. Apgadinto šalmo ir bato nuotrauką turi, ją galės po apklausos atsiųsti el. paštu. Drabužiai, kiek žino, yra išmesti, bet tiksliai nežino. Dėl šio eismo įvykio jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri paskaičiavo žalą dėl mopedo sugadinimų, ir suma yra apie 800 eurų, tačiau jis dabar neatsimena tikslios sumos, jei ras draudimo bendrovės pateiktą žalos paskaičiavimą, jį atsiųs el. paštu. Dėl sugadintų drabužių ir šalmo draudimo bendrovė paskaičiavo 227,10 Eur. Dėl jo sūnaus sužalojimo draudimo bendrovė žalos nepaskaičiavo. Draudimas jokios žalos dar neatlygino. Šiuo metu jis civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje neteiks, lauks, ar draudimo bendrovė atlygins padarytą žalą, ir tada informuos papildomai apie civilinio ieškinio pateikimą (t. 1, b. l. 134–137).

Papildomai apklausiamas liudytojas S. S. parodė, kad jam sūnus M. pasakojo, jog tuo metu, kai pravažiavo gatvės dešinėje pusėje stovinčius automobilius, jis judėjimo krypties nekeitė, važiavo tiesiai. Taip pat jis žino, kad mopedo šviesos įsijungia, kai tik užvedi variklį, tą žino iš M. žodžių, nes mopedą nusipirko dieną prieš tai, pats mopedo nematė, bet pagal jo modifikaciją šviesos įsijungia užvedus variklį, todėl tikrai M. važiavo su įjungtomis šviesomis. Taip pat jam sūnus sakė, kad iškart po eismo įvykio automobilio vairuotojas šaukė ant jo, vadino asilu ir kitais panašiais žodžiais, taip pat vis šaukė sūnui, kad jis kaltas dėl eismo įvykio ir jam M. sakė, kad vienu metu tiesiog pasakė, kad taip, jis kaltas, bet tik todėl, kad tas vairuotojas nusiramintų ir pagaliau jam iškviestų greitąją pagalbą. Taip pat jam sūnus sakė, kad su pareigūnais bendravo tik tiek, kad jam tikrino blaivumą, daugiau pareigūnai sūnaus nieko neklausė. Dėl eismo įvykio metu apgadintų daiktų, tai jų pateikti negali, nes juos M. mama išmetė, liko tik šalmas. Kelnės buvo suplėšytos ir sukarpytos gydytojų. Striukė buvo suplyšusi ir dėl to išmesta. Pirštinių pateikti nėra galimybės, nes sūnus po eismo įvykio jas nusimovė ir paliko eismo įvykio vietoje ar pametė. Batai dėl to, kad buvo suplyšę, taip pat išmesti. Jis gali tik atsiųsti batų ir šalmo nuotraukas. Šalmą pateiks apžiūrai. Šio įvykio metu padaryta žala dėl sugadintų daiktų 265 Eur, dėl eismo įvykio metu apgadinto mopedo „Derbi“ padaryta 847 Eur žala. Bendra padaryta žala – 1112 Eur. Šiai sumai civilinį ieškinį reikš (t. 1, b. l. 140–148).

Liudytoja V. M. parodė, kad V. M. yra jos dukra. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.40 val. įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kad įvyko eismo įvykis, jai pranešė dukra V., paskambinusi mobiliojo ryšio telefonu. M. mopedą nusipirko tik dieną ar kelios iki šio eismo įvykio ir tą vakarą prieš eismo įvykį išvažiavo nuo jų namų. Ji matė, kaip M. užvedė variklį ir mopedo šviesos įsijungė, ir tikrai važiavo su įjungtomis šviesomis. Po dukros skambučio ji su sutuoktiniu R. M. nuo namų atvažiavo į įvykio vietą. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija. (Duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje pusėje, prie bortelio nuo įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus pamatė pastatytą M. S. mopedą. Automobilis, jei gerai pamena, „Fiat“ stovėjo įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus kairėje pusėje, ant žalios vejos. Gatvė buvo apšviesta gatvės apšvietimu, (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus buvo pristatyta automobilių, automobilių galėjo būti 2 ar 3, tiksliai nepamena. Tuo metu greitosios darbuotojai vedėsi M. į greitosios automobilį, o dukra priėjo prie jos. Automobilio „Fiat“ vairuotojas, priėjęs prie jos sutuoktinio R. M., pradėjo šaukti, kad vaikai yra kalti dėl šio eismo įvykio, kad M. pats prisipažino, kad yra kaltas. Jos sutuoktinis R. „Fiat“ vairuotojo ramiai paklausė, kodėl yra iš eismo įvykio vietos patrauktas mopedas ir automobilis, nes atvykusi policija būtų nustačiusi, kas yra tikrai kaltas. Pamena, kad tada „Fiat“ vairuotojas pradėjo šaukti, kad M. važiavo be šviesų, jos sutuoktinis vėl ramiai pasakė, kad taip negali būti, nes mopedo šviesos įsijungia tik užvedus jo variklį. Taip jos sutuoktinis R. ir „Fiat“ vairuotojas šaukė vienas ant kito, nes „Fiat“ vairuotojas vis tvirtino, kad mopedas važiavo be šviesų, kol priėjo greitosios vairuotojas ir taip pat patvirtino, kad šio modelio mopedams užvedus variklį visada įsijungia šviesos. Ji daugiau nebesigilino į eismo įvykio aplinkybes, jai labiau rūpėjo vaikų sveikata. Eismo įvykio metu labiausiai nukentėjo M., jos dukrai buvo tik sumušimai. Tą vakarą M. išvežė į ligoninę, o jos dukrai pagalbos kaip ir nereikėjo. Jie grįžo į namus ir namuose dukra pradėjo sakyti, kad ji blogai jaučiasi, kad jai skauda visą kūną, dukra labai stresavo po šio eismo įvykio. Sekančią dieną jie kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur dukrai buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai. Dukrai gydymas nebuvo reikalingas, tačiau dėl emocinės būsenos dukrą vedė pas privačius psichologus ir ėjo gal 4 kartus. Vienas vizitas pas psichologą kainuoja 30 eurų. Dabar dukra jaučiasi ramiau, tačiau važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve negali ir nenori, ji dar negali atsigauti po šio eismo įvykio. Šio eismo įvykio metu buvo sugadintas šalmas, t. y. nubrozdintas dešinės pusės šalmo šonas. Šalmas buvo pirktas 2022 m. birželio 13 d., pirkimo kvito neturi, nes neišsaugojo, tačiau turi dėžę, kurioje buvo supakuotas šalmas, ir ant jos yra užrašyta 79 Eur. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadinti „Balenciaga“ batai, jų buvo nubrozdintas dešinys šonas ir išdraskyta užkulnės medžiaga. Batai buvo pirkti 2022 m. liepos 15 d., jų kaina – 895 Eur. Batai pirkti internetu, turi išsaugojusi užsakymą ir pirkimą interneto parduotuvėje „Mytheresa“. Batus atsiuntė 2022 m. liepos 22 d. Dukra batus nešiojo nedaug ir jie nebuvo sunešioti. Taip pat eismo įvykio metu buvo sugadinta striukė „The North Face“, kuri buvo pirkta interneto parduotuvėje „Zelando“ 2021 m. rugsėjo 26 d., striukės kaina – 299,95 Eur. Striukę dukra nešiojo, bet ji nebuvo susidėvėjusi. Naują striukę dukrai nupirko tokią pat ir ji kainavo 340 Eur. Eismo įvykio metu išplyšo medžiaga dešinėje pusėje bei išlindo pūkai ir ji nešioti nebetinka. Į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo kreipėsi, ši žalos nepaskaičiavo, žalos neatlygino. Jei draudimo bendrovė žalos neatlygins, ji teiks civilinį ieškinį. Turimas sugadintų daiktų nuotraukas ir įsigijimą įrodančius dokumentus pateiks po apklausos. Jei reikės daiktų apžiūrai, juos galės pateikti (t. 1, b. l. 177–193).

Papildomai apklausiama liudytoja V. M. parodė, kad jai dukra V. sakė, jog ji tuo metu, kai važiavo su M., sėdėjo mopedo galinėje sėdynėje, t. y. už M., ir nematė, kas vyksta priekyje, net nežiūrėjo, bet sakė, kad pamena, jog tuo metu, kai važiavo pro jų dešinėje priparkuotus automobilius, nejautė, kad M. staigiai manevruotų į kurią nors pusę, ir galvoja, kad M. važiavo tolygiai tiesiai. Ji sakė, kad tik pajuto, kaip M. staigiai stabdo ir suka į kairę pusę, ir tik tada pamatė automobilį, kuris buvo prieš pat juos ir suko į įvažiavimą, ir atstumas iki automobilio galėjo būti apie 2 metrus, tada mopedo dešiniu šonu trenkėsi į automobilio galinę dalį. Kiek jai dukra V. sakė, susidūrimas įvyko ties įvažiavimo viduriu, bet (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, jų važiavimo juostoje. Dukra negalėjo pasakyti, koks atstumas buvo nuo susidūrimo vietos iki įvažiavimo į kiemus ištęstinės linijos. Jos dukrai tuo metu buvo didelis šokas. Bet dukra sakė, kad po susidūrimo nugriuvo (duomenys neskelbtini) gatvėje savo važiavimo eismo juostoje ir čiuožė su mopedu tiesiai ir sustojo jau už įvažiavimo, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dukra dėl streso atstumų įvardyti tiksliai negali. Dukra tik sakė, kad tuo metu iš automobilio išlipęs vyras pradėjo keiktis, šaukti ant M., liepė kažkam iš susirinkusių asmenų patraukti motociklą, kad netrukdytų. Tas vyras vis šaukė ant M., vadino jį gaidžiu, sakė, kad M. kaltas, kaip jis važiuoja, gal tada M. ir pasakė, kad yra kaltas, bet M. taip pat buvo išsigandęs, pasimetęs ir dar sužalotas (t. 1, b. l. 196–199).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30d. vakare pas juos į namus atvažiavo M. S., kuris yra dukros V. M. draugas. M. S. atvažiavo motociklu, kurį buvo tik ką nusipirkęs. Jie apžiūrėjo M. naujai įsigytą motociklą. Tada M. su V. nusprendė išvažiuoti. M. užvedė motociklo variklį ir jis pamatė, kad tik užvedus variklį šviesos įsijungė iš karto pačios. M. su V. išvažiavo iš jų namų su šalmais ir ketino važiuoti į miesto centrą. Jis M. išvažiuojant su V., pasakė, kad jie būtų atsargūs, ir išėjo į gatvę pažiūrėti, kaip jie nuvažiuoja. Jam išėjus iš namų kiemo, gatvė link (duomenys neskelbtini) gatvės yra tiesi ir jam matėsi, kaip vaikai nuvažiuoja. M. prieš tai važinėjo mopedu ir jis kartais, jiems išvažiuojant, pasekdavo savo automobiliu važiuodamas paskui tam, kad įsitikinti, ar M. važiuoja saugiai ir neviršija greičio. Tą vakarą, kai M. išvažiavo, galėjo būti apie 19 ar 20 valanda, tiksliai neatsimena, bet pamena, kad buvo prietema. Matė, kad M. važiavo negreitai, t. y. leistinu greičiu, tą įvertino pagal laiką ir jo nuvažiuotą atstumą (nuo namų iki to momento, kai pamatė pašvaistę, ir, kaip vėliau suprato, jie tada griuvo su motociklu po eismo įvykio), laiko minutėms įvardyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, bet jų greitis galėjo būti apie 50 km/h. Kai išvažiavo M. su V., jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip jie nuvažiuoja, matė, kad motociklo galinės stabdymo šviesos užsidegė prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, tada matė, kad jie vėl važiuoja ir vėl pamatė, kad užsidegė stabdymo galinės šviesos, tada vėl įsijungė stabdymo galinės šviesos ir jis pagalvojo, kad jie privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, bet tada pamatė tokią kaip pašvaistę. Jam ta pašvaistė pasirodė įtartina ir jis nusprendė važiuoti pasižiūrėti, kur M. su V. nuvažiavo. Jam besiruošiant važiuoti V. paskambino mamai, t. y. jo sutuoktinei V. M., ir pasakė, kad įvyko avarija. Jis kartu su V. greitai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie pačios eismo įvykio vietos privažiuoti negalėjo, nes buvo atvykusi greitoji ir policija, taip pat buvo sustoję kiti automobiliai, kurie norėjo pravažiuoti. Pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, dešinėje pusėje, jis nuėjo prie V., kuri stovėjo prie greitosios automobilio, M. buvo pačiame greitosios automobilyje, jį apžiūrinėjo gydytojai. Matė, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio ar ant žalios vejos, (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje esančio įvažiavimo kairėje pusėje, motociklas buvo apsuktas į priešingą, nei važiavo pusę, ir stovėjo kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje jau už įvažiavimo, esančio dešinėje pusėje, t. y. stovėjo greitosios automobilis, tada motociklas ir už jo policijos automobilis. Motociklas buvo panašiai apie 10–15 metrų atstumu nuo įvažiavimo, esančio dešinėje pusėje. Jis V. klausė, kas nutiko. V. jam pasakė, kad jie važiavo nuo namų, o automobilis prieš pat juos pasuko ir taip užkirto jiems kelią ir dėl to jie su motociklu trenkėsi į tą automobilį ir nugriuvo ant šono gatvėje. Kurioje tiksliai vietoje jie susidūrė su automobiliu, jis nebeklausė, jam rūpėjo vaikų sveikata, tik suprato, kad susidūrimas įvyko ties įvažiavimu į kiemus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada jis klausė, kas pastatė motociklą į kitą vietą, nei šis nugriuvo po eismo įvykio, ir V. pasakė, kad ne jie, bet kažkas patraukė motociklą. Tada prie jo priėjo automobilio vairuotojas, kuris iš karto pradėjo šaukti „jis kaltas, jis kaltas, jis prisipažino pats“ (tai yra M.), „be šviesų važiavo“. Jis to vairuotojo paklausė, kas patraukė motociklą ir kodėl jo automobilis stovi įvažiavimo kairiame šone. Vyriškis jam toliau šaukė, kad jis automobilį patraukė, nes jis trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, o kažkokiems asmenims liepė patraukti motociklą, kad jis nekliudytų pravažiuoti kitiems automobiliams. Kadangi tas vyras toliau šaukė, kad kaltas M., jis jam pasakė, kad kaltę nustatys atsakingi pareigūnai, o, be to, sukdamas į kairę turi praleisti priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones. Dar atsimena, kad atvykęs pamatė, jog motociklo plastmasinės dalys buvo surinktos nuo gatvės ir sudėtos į vieną vietą (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje, ties įvažiavimu į kiemus, kur atliko posūkį automobilis. Kas patraukė tas plastmasine dalis, neklausė. Smulkių plastmasinių dalių matė ant kelio, bet jos buvo išmėtytos padrikai, nes per tas smulkias detales važiavo kiti automobiliai, todėl galvoja, kad jas dar labiau sulaužė ir išstumdė po gatvės važiuojamąją dalį. Kai atvažiavo, (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje tikrai stovėjo 2 ar 3 automobiliai, nes jis atvažiavęs sustojo už jų ir tada ėjo į eismo įvykio vietą (t. 2, b. b. l. 40–43).

Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio datos neatsimena, bet pamena, kad buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, koks namo numeris, neatsimena, bet pamena, kad eismo įvykis buvo prie įvažiavimo į daugiabučių namų kiemus. Tai eismo įvykis susidūrus lengvajam automobiliui ir mopedui. Tą vakarą dirbo kartu su kolega A. A.. Kai nuvyko į eismo įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir apžiūrinėjo mopedo vairuotoją. Taip pat buvo prisirinkę pašalinių žmonių, kurie paklausus nurodė, kad atėjo pasižiūrėti po eismo įvykio, bet pačio įvykio nematė, dėl to tų asmenų duomenų neužsirašė. Pamena, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, bet kiek tiksliai buvo valandų, nepamena. (Duomenys neskelbtini) gatvėje tuo metu veikė gatvės apšvietimas ir tai matosi darytose eismo įvykio nuotraukose. Kai atvyko į eismo įvykio vietą, lengvasis automobilis stovėjo įvažiavęs į įvažiavimą, ant kairėje pusėje esančio kelio bortelio ir žalios vejos. Mopedas buvo pastatytas ant ratų (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešingoje pusėje, nei lengvasis automobilis, prie bortelio link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, mopedo priekis buvo atsuktas į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Bendraujant su lengvojo automobilio vairuotoju jis nurodė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) gatve ir ketino sukti į kairę, kur yra įvažiavimas į kiemo teritoriją, atlikdamas posūkį nematė iš priekio atvažiuojančio mopedo ir jau įsukęs į įvažiavimą pajuto smūgį į vairuojamo automobilio dešinį šoną. Ar vairuotojas po smūgio patraukė savo automobilį iš susidūrimo vietos, nepamena. Bendraujant su mopedo vairuotoju jis nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, kartu vežėsi keleivę ir pamatė, kad prieš pat jį lengvasis automobilis atlieka posūkį į jo dešinę pusę, tai yra prieš pat jį. Mopedo vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, sukdamas mopedo vairą į kairę pusę, tačiau trenkėsi į lengvojo automobilio dešinio šono galinę dalį. Jis neatsimena, ar mopedo vairuotojas nurodė, kur yra susidūrimo vieta, bet pamena, kad mopedo vairuotoją labai greitai išsivežė greitoji medicinos pagalba. Taip pat pamena, kad tuo metu, kai jie buvo eismo įvykio vietoje, automobilių srautas buvo, bet nelabai didelis. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės iki įvažiavimo į kiemus stovėjo pastatyti automobiliai, tačiau jie stovėjo tvarkingai ir paskutinis automobilis (iki įvažiavimo į kiemus) buvo toliau nei leistini 5 metrai. Pastatyti automobiliai matosi nuotraukoje, kur buvo fotografuotas stovintis mopedas. Daugiau nuotraukų, nei yra pateikta prie ikiteisminio tyrimo bylos, nėra (t. 2, b. l. 46–49).

Papildomai apklausiamas liudytojas A. G. parodė, kad kai atvyko į eismo įvykio vietą, kiek atsimena, klausė nukentėjusiojo (motociklo vairuotojo) ir eismo įvykio kaltininko (automobilio vairuotojo), kur įvykio susidūrimo vieta, ir jie abu parodė panašiai tą pačią susidūrimo vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties įvažiavimu į daugiabučių namų kiemus. Kokie atstumai, dabar nepamena, bet pagal tai susidūrimo vieta buvo pažymėta eismo įvykio vietos plane. Be to, susidūrimo vietoje buvo kaip ir asfalto įrėžimas. Nepamena, ar susidūrimo vietoje buvo nuolaužos, bet, jei gerai pamena, plastmasinės detalės buvo sudėtos ant žalios vejos priešingoje pusėje, nei įvažiavimas į daugiabučių namų kiemus (t. 2, b. l. 50–52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. nustatyta plėštinės žaizdos dešinės alkūnės, dešinio kelio srityse, dešinio kelio girnelės išorinio laikiklio (raiščio) plyšimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. M. S. sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. nustatyta odos nubrozdinimai dešinės pusės peties, žasto, alkūnės, dilbio srityse, dešinės pusės šlaunies, blauzdos, čiurnos srityse. V. M. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 92).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Skambučio pradžia 2022-09-30 19:39:04. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis nurodytu numeriu naudojasi K. K.. Girdimas K. K. balsas: „Eik <keiksmažodis>! Ir būtent dar man karoči! Tu durns, nu <keiksmažodis>“. Operatorė atsiliepia, K. K. kažko klausia, kokia ten gatvė, tuomet pasako, kad (duomenys neskelbtini), prašo greitosios, sako, kad su motociklu trenkėsi į mašiną. Operatorei perklausus, kas trenkėsi, jis atsako, kad su motociklu į mašiną, avarija. Į operatorės klausimą, kiek žmonių nukentėjo, atsako, kad vienas, motociklininkas, kvėpuoja, sąmoningas, tiktai koja, atsako į operatorės klausimą, kad nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) metų (t. 1, b. l. 62–64).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas mopedas „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (žr. pav. Nr. 1–6). Mopedas yra juodos spalvos su raudonos spalvos elementais. Apžiūrint minėtą mopedą pastebėti apgadinimai, būdingi transporto priemonių susidūrimo pėdsakams: nulaužtas plastikinis dešinės pusės galinio posūkio žibintas (žr. pav. Nr. 7); nubrozdinta dešinės pusės pilkos spalvos metalinė rankinio stabdžio rankenėlė (žr. pav. Nr. 8); nubrozdinta dešinės pusės juodos spalvos guminė akseleratoriaus rankenėlė (žr. pav. Nr. 9); nulaužta priekinio rato juodos spalvos plastikinė purvasaugio dalis (žr. pav. Nr. 10–11); skilusi dešinės pusės trikampio formos plastikinė juodos spalvos apdailos detalė (žr. pav. Nr. 12); nubrozdinta amortizatoriaus juodos spalvos plastikinė apsauga (žr. pav. Nr. 13); nubrozdinta juodos spalvos plastikinė detalė su užrašu „D“, esanti virš priekinio žibinto (žr. pav. Nr. 14); nubrozdinta dešinės pusės juodos spalvos metalinė pakojė (žr. pav. Nr. 15); kairėje pusėje įlenktas juodos spalvos aušinimo radiatorius (žr. pav. Nr. 16); nulaužtos kitos dešinės pusės plastikinės apdailos detalės su užrašais (žr. pav. Nr. 17–18). Mopedas „Derbi“ yra užvedamas įstačius užvedimo raktelį į spyną ir pasukus jį pagal laikrodžio rodyklę. Apžiūros metu pasukus užvedimo raktelį automatiškai įsijungia priekinis žibintas (žr. pav. Nr. 19–20) (t. 2, b. l. 95–109).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas S. S. pateiktas šalmas. Šalmas su apsauginiu stiklu, kuris yra atskirai nuo šalmo. Šalmas juodos spalvos su užklijuotais spalvotais lipdukais iš visų pusių. Šalmo apsauginio stiklo dešinėje pusėje matomi mechaniniai horizontalūs ir vertikalūs subraižymai 11x9 cm plotyje. Šalmo dešiniame šone apsauginio stiklo tvirtinimo dalyje matomi mechaniniai subraižymai 5x8 cm plotyje. Šalia nuplyšę lipdukai (t. 1, b. l. 156–165).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti V. M. pateikti batai, striukė ir šalmas. Batai „Balenciaga“ juodos spalvos, medžiagos ir odos detalėmis, bato viršūnėje yra bato dydis „37“, siuvinėtas baltos spalvos siūlais. Batų raišteliai juodos ir baltos spalvos. Padas su užrašu „Balenciaga“, bato išoriniame šone baltos spalvos siūlais siuvinėtas užrašas „Balenciaga“. Kairės kojos batas be pažeidimų. Dešinio bato medžiaginė dalis ties auliuko kraštu su mechaniniu medžiaginės dalies pažeidimu – išplyšimu, plote 2x1 cm, šalia medžiaginės dalies sudraskymas 3,5 cm ilgio, bato priekyje iš išorinės pusės įstrižas nuo viršaus link pado apie 5 cm pado įtrūkimas. Dešinio bato išorinėje pusėje odos dalyje, kur yra užrašas „Balenciaga“, apie 1 cm odos įplėšimas, ant dešinio bato liežuvio išlietas užrašas „Triples“ baltos spalvos su mechaniniais nubraukimais. Striukė „The north face“ juodos spalvos, kairėje pusėje ties krūtine išsiuvinėtas užrašas ir ženklas „The north face“, striukė užsegama užtrauktuku, su šonuose įleistinėmis kišenėmis. Striukės kairėje rankovėje ties alkūnės linkiu medžiagos sudraskymai (siūlų patempimai) 15x6 cm plotyje, taip pat medžiagos išplėšimas su išlindusiais pūkais1,5x1 cm plote. Striukės nugaros dalyje, dešinėje pusėje, ties mentimi baltos spalvos siūlais išsiuvinėtu užrašu ir ženklu „The north face“, virš užrašo išplėšta medžiaga trikampio formos 3x5 cm pločio, aplink išplėštą medžiagos plotą nutrinta medžiaga, fiksuojamas medžiagos nutrynimas ties apykakle. Striukės dešinio šono, nugaros dalyje apie 15 cm medžiagos išdrėskimai – pažeidimai. Šalmas baltos spalvos su juodos spalvos dekorais, su nuleistu apsauginiu stiklu. Šalmo dešinėje pusėje prie apsauginio stiklo matomas mechaninis dažų nubraukimas 3x2,5 cm plote, su nueinančiais nubraukimais – pažeidimais link šalmo nugarinės dalies. Matomi apsauginio stiklo mechaniniai pažeidimai – nubraukimai dešinėje pusėje apie 4 cm ilgio. Šalmo dešinėje pusėje link nugarinės dalies matomi vertikalūs dažų pažeidimai 8x0,5 cm plote. Šalmo dėžė juodos spalvos su raudonos spalvos užrašais „MT HELMETSCOM“, Model – TARGO, Version – OLID A0 GLOSS PEARL WHITE, barkodas (brūkšninis kodas) (duomenys neskelbtini). Ant dėžės užklijuota balta kainos etiketė su suma (88,20 Eur) ir geltonos spalvos etiketė su nurodyta kaina – 79,38 Eur (t. 2, b. l. 8–27).

(Duomenys neskelbtini) rašte „Dėl miesto apšvietimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apšvietimas 2022 m. rugsėjo 30 d. veikė sekančiu grafiku: nuo 00.00 val. iki 6.00 val. ryto veikė kas antras šviestuvas, nuo 6 val. buvo įjungtas pilnas apšvietimas, 7 val. 05 min. apšvietimas išjungtas. Vakare pilnas apšvietimas buvo įjungtas 19 val. 35 min. ir veikė iki 23 val. Apie pavienius apšvietimo sutrikimus informacija nebesaugoma (t. 2, b. l. 71–72).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/AED (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad automobilio „Fiat Punto“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 17.04 val. iki 2022 m. spalio 30 d. 24.00 val. (t. 1, b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. K., nukentėjusiųjų M. S. ir V. M., liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų išvados, daiktų ir kitų objektų apžiūrų protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. K., vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19.40 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeidė KET 109 punkto reikalavimus, nes ne sankryžoje sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei, t. y. M. S. vairuojamam mopedui „Derbi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė ir dėl to įvyko eismo įvykis (automobilis ir mopedas susidūrė), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta mopedo vairuotojo M. S. sveikata ir nežymiai sutrikdyta mopedo „Derbi“ keleivės V. M. sveikata. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai pagal atsiradusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes atitinka joje numatytos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo) sudėtį.

K. K. viso proceso metu tvirtina, kad sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam mopedui, nes jo nepamatė (nepastebėjo), tačiau pagal bylos aplinkybes galėjo ir turėjo jį pamatyti bei praleisti. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, 2022 m. rugsėjo 30 d. apšvietimas (duomenys neskelbtini) g. buvo įjungtas 19 val. 35 min., mopedo priekinis žibintas įsijungia automatiškai pasukus užvedimo raktelį, duomenų, kad mopedo vairuotojas būtų viršijęs leistiną 50 km/h greitį, byloje nėra. Nukentėjusieji nurodė, kad automobilis pradėjo posūkio į kairę manevrą likus nedideliam atstumui iki mopedo ir nors M. S. dar bandė išvengti susidūrimo su juo, pasukdamas mopedo vairą į kairę, tačiau to padaryti jam nepavyko ir jo vairuojamas mopedas trenkėsi į automobilio galinę dalį. Tai, kad susidūrimo metu nukentėjusiojo M. S. vairuojamas mopedas kontaktavo su kaltinamojo vairuoto automobilio galine dalimi, nepaneigia K. K. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, nes būtent jis privalėjo būti atidus, rūpestingas ir įvertinti, ar galės saugiai atlikti posūkį į kairę, netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, kuriems privalėjo duoti kelią, t. y. kurie turėjo pirmumo teisę važiuoti. Nors K. K. eismo įvykio metu turėjo nedidelę vairavimo patirtį ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sužaloti kiti asmenys, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė iš esmės tas pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y. kad darydamas posūkio į kairę manevrą nematė (nepastebėjo) priešpriešais atvažiuojančio mopedo ir dėl to jo nepraleido. Nors ikiteisminio tyrimo metu K. K. neigė kaltę, tačiau teisiamajame posėdyje ją pripažino, nurodydamas, kad pagal KET jis kaltas dėl eismo įvykio, nes nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavusio mopedo, nors turėjo jam duoti kelią. Teisiamajame posėdyje K. K. atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų tėvų, nurodė nuoširdžiai išgyvenantis dėl to, kas atsitiko, kad eismo įvykio metu nukentėjo vaikai. Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam K. K. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, pažeisdamas KET reikalavimus, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes (mopedo vairuotojo nesunkų sveikatos sutrikdymą ir mopedo keleivės nežymų sveikatos sutrikdymą), į vieną nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į K. K. asmenybę: tai, kad jis neatsargų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinio smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, daug kartų teistas už vagystes ir kitokio pobūdžio veikas užsienyje, po eismo įvykio vieną kartą baustas administracine tvarka dėl rinkliavos už transporto priemonės statymą nesumokėjimą, nuo 2023 m. balandžio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė pats kaltinamasis, iki eismo įvykio ilgą laiką dirbęs ir gyvenęs užsienyje, kur planuoja vykti ir pasibaigus šios bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmę, kuri viršija minimalią 20 MGL (1000 Eur) baudą, tačiau yra daug švelnesnė už vidurkį (385 MGL (19 250 Eur)). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinus baudos dydį, K. K. finansinę situaciją (šiuo metu nedirba ir pajamų negauna), nustatytinas 1 metų baudos sumokėjimo terminas.

Spręsdamas dėl prokuroro kartu su bausme prašytos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – teismas pažymi, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022).

Nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas (baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių K. K. nesiekė), kuriuo nebuvo sukeltos itin sunkios pasekmės (vienam nukentėjusiajam padarytas neatsargus, o kitai nukentėjusiajai – nežymus sveikatos sutrikdymas). Kaltinamojo padarytas KET pažeidimas nebuvo itin šiurkštus, įvykis kilo labiau dėl jo neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. K. K. nuosekliai tvirtina, kad priešpriešais atvažiuojančio mopedo nepastebėjo ir būtent dėl to jo nepraleido. K. K. vairavo turėdamas tokią teisę, techniškai tvarkingą, apdraustą automobilį, neapsvaigęs, jokių duomenų apie tai, kad jis iki eismo įvykio būtų baustas už KET pažeidimus, byloje nėra, po eismo įvykio padarymo K. K. administracine tvarka baustas tik dėl rinkliavos už transporto priemonės statymą nesumokėjimą. Visi šie bylos duomenys rodo, kad K. K. padarytas KET pažeidimas yra atsitiktinis, nes jis nėra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Taigi teismas įvertinęs visas tiek pačia veiką, tiek ir ją padariusio kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise, nes nėra duomenų, kad K. K. šia teise naudotųsi neatsakingai, ja piktnaudžiaudamas. Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skirtina baudos bausme.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 13–16) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti reikšmingi daiktai buvo grąžinti jų savininkams, todėl pakartotinai jų grąžinimo klausimas nespręstinas.

Žalos ir išlaidų atlyginimas

Nukentėjusieji V. M., M. ir S. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius, kuriuose V. M. prašo atlyginti turtinę žalą, o M. ir S. S. – turtinę ir neturtinę žalą. Teisiamajame posėdyje buvo patvirtinta, kad patirta žala ar jos dalis nukentėjusiesiems nebuvo atlyginta. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi šiuo atveju civiliniuose ieškiniuose yra teisingai ir pagrįstai reikalaujama patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės. Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir jos atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, su kuriomis pareikštų civilinių ieškinių dalimis sutinka ir kurias ginčija.

Iš V. M. prašymo atlyginti turtinę žalą matyti, kad ją sudaro eismo įvykio metu jos nepilnametės dukros nukentėjusiosios V. M. daiktų, kurie buvo sugadinti eismo įvykio metu (šalmo, batų ir striukės), vertė. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai iš tikrųjų yra sugadinti ir nebetinkami naudoti. Iš pradžių V. M. civiliniame ieškinyje buvo nurodžiusi prašomą atlyginti žalos sumą pagal sugadintų daiktų kainas, už kurias tie daiktai buvo įsigyti nauji (1273,95 Eur). Teismo vertinimu, draudimo bendrovė, apskaičiuodama atlygintiną žalos dydį už sugadintus daiktus, pagrįstai įvertino daiktų nusidėvėjimą, nes, kaip pripažino apklausiama pati V. M., buvo sugadinti ne nauji daiktai, o tam tikrą laiką iki eismo įvykio jos dukros naudoti / dėvėti daiktai. Dėl to V. M. teisiamajame posėdyje patikslino prašomą priteisti sumą, ją sumažindama iki draudimo bendrovės nurodytos sumos, t. y. iki 1008 Eur (3 t., b. l. 102). Teismas, įvertinęs tai, kad daiktų apgadinimai įrodyti, jų vertė pagrįsta, taip pat atsižvelgęs į jų nusidėvėjimą iki eismo įvykio, sprendžia, kad V. M. iš draudimo bendrovės priteistina 1008 Eur padaryta turtinė žala.

Dėl S. S. patikslinto civilinio ieškinio (3 t., b. l. 108–110) pažymėtina, kad jame yra akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant bendrą prašomą priteisti žalos sumą (21152 Eur), nes prašoma priteisti 1152 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą. Taigi bendra civiliniame ieškinyje nurodyta patirta žala yra ne 21152 Eur, o 2152 Eur. Kaip nurodyta patikslintame civiliniame ieškinyje, turtinę žalą sudaro S. S. sūnaus M. S. vairuoto mopedo sugadinimas (847 Eur), M. S. eismo įvykio metu dėvėtų daiktų sugadinimas (pirštinės – 25 Eur, kelnės – 20 Eur, striukė – 60 Eur, batai – 100 Eur, šalmas – 60 Eur) ir 40 Eur kainavusi specialisto konsultacija. Draudimo bendrovė sutinka atlyginti prašomą mopedo remonto kainą, kuri pagrįsta žalos sąmata, realiai patirtas 40 Eur specialisto konsultacijos išlaidas (3 t., b. l. 111), taip pat 227,10 Eur už sugadintus drabužius, batus ir šalmą (įvertinus nusidėvėjimą) (3 t., b. l. 99–101, 103). Matyti, kad buvo pateiktos batų nuotraukos, taip pat apžiūrėtas šalmas, mopedas, o kiti daiktai buvo išmesti, nes nebebuvo tinkami naudoti, tačiau pati eismo įvykio situacija (po susidūrimo M. S. krito su mopedu ant važiuojamosios kelio dalies) neleidžia abejoti, kad jo metu buvo apgadinti ir dėl to tapo nebetinkami toliau naudoti ne tik šalmas, batai, bet ir M. S. dėvėtos pirštinės, kelnės, kurios dar ir buvo sukarpytos, nes reikėjo suteikti nukentėjusiajam pagalbą, ir striukė, o mopedą reikia remontuoti.

S. S. civiliniame ieškinyje nurodė prašomą atlyginti žalos sumą pagal sugadintų daiktų kainas, už kurias tie daiktai buvo įsigyti nauji. Teismo vertinimu, draudimo bendrovė, apskaičiuodama atlygintiną žalos dydį už sugadintus daiktus (pirštines, kelnes, striukę, batus, šalmą), pagrįstai įvertino daiktų nusidėvėjimą, nes, kaip pripažino apklausiamas pats S. S., buvo sugadinti ne nauji daiktai, o tam tikrą laiką iki eismo įvykio jo sūnaus naudoti / dėvėti daiktai (1 t., b. l. 134–137). Dėl to teismas, įvertinęs tai, kad daiktų apgadinimai įrodyti, jų vertė pagrįsta, protinga, taip pat atsižvelgęs į jų nusidėvėjimą iki eismo įvykio, sprendžia, kad S. S. iš draudimo bendrovės priteistina 1114,10 Eur padaryta turtinė žala (1152 Eur – 37,90 Eur (nusidėvėjimas) = 1114,10 Eur).

S. S., kuris tiesiogiai eismo įvykio metu nenukentėjo, o nukentėjo jo nepilnametis sūnus M. S., teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl to, jog jis pergyveno dėl sūnaus sveikatos, aspektu akcentuotina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

Paprastai teismų praktikoje tiesiogiai nuo nusikaltimo nenukentėjusiems tėvams priteisiama neturtinė žala, kai sužalojami mažamečiai vaikai, kai vaikai sužalojami sunkiai, kai kyla grėsmė jų gyvybei, jų mirties atveju ir panašiose situacijose, nes su sužalotu asmeniu susijusių asmenų neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju S. S. sūnui M. S. eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, jam padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jokios grėsmės M. S. gyvybei nebuvo iškilę. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo šeimos nariai dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nepilnamečius vaikus, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Taigi nors suprantama, kad S. S. patyrė neigiamų išgyvenimų dėl sužaloto sūnaus, nes išgyveno dėl savo vaiko sužalojimų, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks M. S. sveikatą ateityje, ar sužalojimų pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, tačiau nenustatyta, jog būtų susiklosčiusi išimtinė situacija, kuri sudarytų pagrindą priteisti nepilnamečio nukentėjusiojo tėvui neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to S. S. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Nukentėjusysis M. S. pateikė teismui civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti 4400 Eur turtinę žalą ir 6000 Eur neturtinę žalą. Iš civilinio ieškinio ir jo priedo matyti, kad turtinė žala yra būsimos išlaidos, kurias tik planuojama patirti. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. nustatyta plėštinės žaizdos dešinės alkūnės, dešinio kelio srityse, dešinio kelio girnelės išorinio laikiklio (raiščio) plyšimas, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. M. S. ligoninėje buvo gydytas nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 7 d., jam buvo susiūtos dešinėje alkūnėje (apie 5 cm) ir kelyje (apie 8 cm) esančios plėštinės žaizdos, 2022 m. spalio 1 d. kelio srityje buvę tvarsčiai buvo permirkę krauju, o žaizda dešinėje alkūnėje sausa. 2022 m. spalio 7 d. iš kelio sąnario žaizdos buvo pakraujavę mažiau, dešinės alkūnės žaizda nežymiai šlapiavo, vietomis ryškėjo nekrozės plotai, buvo rekomenduoti perrišimai ambulatoriškai, 4 savaites nesportuoti, 3 savaites nešioti kelio įtvarą longetę, po 10 dienų šalinti siūlus (2 t., b. l. 82).

(Duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo, vykusio 2023 m. balandžio mėnesį pas dermatovenerologą, aprašyme (3 t., b. l. 107) nurodyta, kad dešinės alkūnės srityje matomas apie 6 x 1 cm raudonas, netolygiu paviršium, čiuopiant kietas randas, o dešinio kelio srityje – apie 7 x 1 cm raudonas, kietas hipertrofinis randas. 2023 m. rudenį numatomas randų gydymas lazeriu su triamcinolono injekcijomis į randus. Reikalingos mažiausiai 8 procedūros kas 6–8 savaites. Gydymo eigoje tolesnių procedūrų poreikis bus vertinamas pagal gydymo efektyvumą. Vienos procedūros lazeriu kaina apie 200 Eur rankos rando ir apie 300 Eur kojos rando. Triamcinolono injekcija vienam kartui – 50 Eur. Taigi visa numatomo pradinio rando gydymo paketo, sudaryto iš 8 procedūrų lazeriu ir injekcijomis, kaina 4400 Eur (550 Eur x 8 kartai).

Draudimo bendrovės atstovas teisiamajame posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neatsisako atlyginti šių išlaidų, kai jos realiai bus patirtos ir bus aiški galutinė jų kaina, kuri priklausys nuo procedūrų kiekio, nes šiuo metu nurodytas tik preliminarus reikalingų procedūrų kiekis ir preliminari jų kaina. Dėl to civilinė atsakovė prašo šią civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą, neužkertant kelio ateityje kreiptis į draudimo bendrovę dėl realiai patirtų išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam M. S. ant rankos ir kojos liko randai, kurių, kaip nurodė nukentėjusiojo tėvas S. S., nėra galimybės visiškai pašalinti, tačiau rudenį bus atliktas (duomenys neskelbtini) rekomenduotas randų gydymas lazeriu su triamcinolono injekcijomis į randus. Kaip nurodė S. S., šias procedūras rekomenduojama atlikti praėjus pakankamam laikui po traumos, taip pat ne vasaros laikotarpiu, todėl jos iki šiol neatliktos. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodomas minimalus reikalingų procedūrų kiekis (ne mažiau kaip 8), taip pat vienos procedūros kaina – 550 Eur. Taigi bendra būsimo gydymo kaina bus ne mažesnė kaip 4400 Eur (550 Eur x 8 kartai), o pagal gydymo efektyvumą gydymo eigoje dar bus vertinamas ir tolesnių procedūrų poreikis. Kadangi nukentėjusysis M. S. yra nepilnametis, pats neturi tokių lėšų apmokėti būsimo gydymo, kuris jam reikalingas, išlaidas. Teismas sprendžia, kad būsimų išlaidų būtinumą ir jų kainą pagrindžia (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo pas dermatovenerologą aprašymas. Taigi būsimas randų gydymas ir su tuo susijusios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl priteistinos M. S. iš už žalą atsakingo subjekto, t. y. draudimo bendrovės (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-557/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-247-417/2021).

Dėl M. S. patirtos neturtinės žalos teismas akcentuoja, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Šioje byloje nustatyta, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia, nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po 2022 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio savaitę M. S. buvo gydomas ligoninėje, kur jam buvo susiūtos žaizdos, ir dėl to nelankė mokyklos, po to 4 savaites rekomenduota nesportuoti, 3 savaites nešioti kelio įtvarą longetę, po 10 dienų šalinti siūlus. Kaip nurodė nukentėjusiojo tėvas, sūnui buvo skirta reabilitacija, dėl kurios jis praleisdavo kažkiek pamokų, nes dalies procedūrų laikas sutapdavo su pamokų laiku, taip pat negalėjo užsiimti įprasta laisvalaikio veikla po pamokų. Po eismo įvykio ant rankos ir kojos likusių randų neįmanoma visiškai pašalinti, tačiau rudenį, kai bus praėję metai po eismo įvykio, kitame mieste (Kaune) bus atliekamos mažiausiai 8 randų gydymo procedūros lazeriu ir injekcijomis. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jauno amžiaus nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, iki šiol patiria ir dar ateityje patirs nepatogumus, kiek tai susiję su randų gydymu, dvasinius išgyvenimus, nes patirti sužalojimai ir jų gydymo procedūros sutrikdė M. S. ugdymo procesą, įprastą laisvalaikį, diskomfortą dėl ant kojos ir rankos matomų randų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. S. patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, reikalingos randų gydymo procedūros, ir, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias M. S. patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-361/2023, 2023 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-417/2023; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022), nukentėjusiojo nurodoma 6000 Eur suma yra per didelė, o adekvati patirtos neturtinės žalos, kuri turi būti atlyginta, suma – 4500 Eur, kuri ir priteistina iš draudimo bendrovės.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis M. S. yra nepilnametis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šiuo atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu S. S. ir Ž. S. santuoka nutraukta, o jų nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. S.. Dėl to nukentėjusiajam M. S. priteistas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti jo motinai Ž. S..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nepilnamečiam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. atstovavo advokatas G. M., kuriam už teisines paslaugas 1500 Eur sumokėjo nepilnamečio tėvas S. S. (3 t., b. l. 114–118). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismų praktikoje įtvirtintus atstovavimo išlaidų nustatymo kriterijus, sprendžia, kad prašoma atlyginti 1500 Eur atstovavimo išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl šios atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo už paslaugas mokėjusio S. S. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant K. K. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog K. K. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį tenkinti ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti V. M. naudai 1008 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti S. S. naudai 1114,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 10 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo S. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti M. S. naudai 4400 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo motinai Ž. S.. Kitą nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš K. K. S. S. naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė