Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.J. (E.J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN kameros tipo patalpose sąlygų, įvairiais laikotarpiais buvusiais nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN kameros tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Pravieniškių PN kameros tipo patalpose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotą, netinkamo aprūpinimo kietuoju inventoriumi, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, parazitų buvimo patalpose, sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu, patalpos valymo priemonėms susidėti neįrengimo, neaprūpinimo priemonėmis švarai palaikyti, draudžiamos medžiagos asbesto buvimo patalpų konstrukcijose, teisės nusiprausti dušu tinkamo neužtikrinimo pagal poreikį.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.vienam žmogui.

Iš aukščiau nurodytos LVAT praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovo nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN į bylą pateikė duomenis, jog pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki liepos 6 d. taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki liepos 19 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 6, 37 kv.m., kurioje įrengta 1 miegamoji vieta (vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,37 kv.m.); laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki liepos 31 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 12,12 kv.m., įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,56 kv.m.; laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki spalio 6 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 14,31 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,77 kv.m.; laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. vasario 3 d., nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. vasario 1 d., nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 6 d., nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 21, kuri 14,12 kv.m. ploto, įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 7,06 kv.m. (b.l. 17, 27, 28). Atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos įstaiga nekaupia duomenų apie tai, kiek kiekvienoje patalpoje atitinkamai buvo patalpinta nuteistųjų, todėl į bylą nepateikta informacija, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo 2 iki 4 nuteistųjų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus apie kamerose asmeniui tenkantį plotą, taip pat ir laikotarpius, kuriais asmenys buvo laikomi tokiose kamerose, tenka atsakovės atstovui, todėl nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu 2-ame sektoriuje kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 nuteistųjų, teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. 15 yra įrengta 1 miegamoji vieta, o pagal pareiškėjo paaiškinimus mažiausias nuteistųjų skaičius buvo 2, laikytina, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 6 d. (14 parų) bei laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (12 parų) pareiškėjui būnant kameroje Nr. 15 buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą (atitinkamai vienam nuteistajam atiteko 3,18 kv.m.). Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog viso 26 paras pareiškėjui teko mažesnė ploto norma, nei nustatyta Taisyklių 11¹.2. punkte, todėl šioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovės veikimas. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisminę praktiką, jog pareiškėjas privalo nurodyti aiškias kalinimo sąlygas, o šiame kontekste jis nurodė, jog nuteistųjų skaičius svyravo nuo 2 iki 4, todėl pačiam pareiškėjui nepaaiškinus kada nuteistųjų skaičius buvo 2, o kada 4 (bent apytiksliai), vertinant tai, jog kamerose jis praleido pakankamai ilgo laikotarpį, nuteistųjų skaičius tiek pagal paties pareiškėjo paaiškinimus, tiek pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis kito, laikytina, jog kamerose, kada buvo užtikrinta bent dviejų miegamųjų vietų įrengimas, atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų ir pareiškėjui buvo užtikrinta minimali ploto norma.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – ginčo laikotarpio dalį, t.y. 26 paras, nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto, netinkamo oro judėjimo greičio dėl perpildytų kamerų, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis. Pripažinus, kad kamerų tipo patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. pažymą Nr. 77-613 (b. l. 28-29), iš kurios matyti, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus ir mechaninę patalpų vėdinimo sistemą. Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu būdu išvėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) išvengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo oro judėjimo greitį. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl netinkamo kamerose esančio kietojo inventoriaus.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau - ir Normos) drausmės izoliatoriai ir kamerų tipo patalpos privalo būti aprūpinti metaline lova – 1 vnt. 1 asmeniui, sienine viršutinių drabužių pakaba – 2 kabliukai 1 asmeniui, stalu – 1 vnt. ir kt. Atsakovės atstovo duomenimis kamerų tipo patalpose yra tinkamai užtikrinamas patalpų aprūpinimas kietuoju inventoriumi pagal Normas. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodytas terminas lovos tinkamumui yra minimalus teisės akte nustatytas naudojimo (dėvėjimo) laikas, tačiau akivaizdu, jam pasibaigus, baldai gali būti naudojami, jei jie atlieka savo funkcijas. Pagal į bylą pateiktą Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pažymą (b.l. 30) kamerų tipo patalpose kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, inter alia (be kita ko) kasdien apžiūrimi gultai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo suteiktas netinkamas gultas. Be to, kaip aukščiau minėta, neužtenka vien tik nurodyti pažeidimus, tačiau būtina nurodyti ir sukeltas teisines pasekmes. Pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes jis patyrė dėl lovos būklės (pvz. ar dėl metalinės lovos susidėvėjimo jis patyrė susižalojimus ir pan.). Dėl šių priežasčių atmetamas pareiškėjo skundas šioje dalyje.

Normose numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) ir praustuvė – 1 komplektas.Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint ir nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokios nuostatos laikomasis ir LVAT praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-734-1062/2018). Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, įrengiant tupimą klozetą, nėra nustatytas.

Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių įrodymų paneigti šiuos pareiškėjo teiginius dėl parazitų kamerose buvimo. Pagal aukščiau minėtą formuojamą LVAT praktiką dėl pareigos pateikti reikiamus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, laikytina, kad ginčo laikotarpiu, galėjo būti pažeistas Higienos normos 20 punkto reikalavimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN turi pareigą laikytis nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, atsakovės atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų, sutarčių dėl buitinių parazitų naikinimo, atliktų darbų ataskaitų ir kt.) dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu, pareiškėjui būnant Pravieniškių PN nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 20 punktas. Pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės – jo sveikatos būklės pablogėjimas dėl parazitų sukandžiojimo laikytinos neįrodytomis, nes asmens sveikatos istorijoje yra duomenys, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) problemas (b.l. 39-48), bet ne odos problemas, įtakotas parazitų sukandžiojimo.

Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, jog pastatų, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau antrajame sektoriuje sienų, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje asbesto nėra. Taip pat nurodyta, kad ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas (b.l. 50-51), kuriame konstatuota, jog gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nevykdomi remonto darbai, nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje būtų asbesto. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, tačiau visiškai nedetalizavo kokia žala kilo jam, teiginys, kad kilo pavojus jo sveikatai nepagrįstas, kadangi nedetalizuota, kokius sutrikimus jis patyrė būtent dėl asbesto buvimo stogo konstrukcijoje. Dėl šių priežasčių spręstina, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų šioje dalyje jis patyrė neturtinę žalą.

Iš skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas pripažįsta turėjęs galimybę kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Tokios galimybės sudarymas pripažįstamas tinkamu Higienos normos HN 134:2015 44 punkto užtikrinimu. Higienos normos 44 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas skunde patvirtina, kad galimybė per savaitę kartą pasinaudoti dušu – kartą per 7 dienas – 15 minučių, buvo sudaryta. Teisinis reglamentavimas nenustato pareigos atsakovės atstovui užtikrinti nuteistųjų teisę kasdien nusiprausti šiltu dušu. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kameros tipo patalpose yra praustuvės, todėl akivaizdu, jog jeigu pareiškėjui kilo didesnis poreikis praustis, jis turėjo galimybę tai padaryti ir praustuvės pagalba. Dėl šių priežasčių nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai šioje dalyje.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – minimalaus ploto neužtikrinimo (26 paras), kenkėjų kontrolės tinkamo neužtikrinimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN būtų vykdę teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę (26 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, visu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo sukelti skunde nurodyti sveikatos sutrikimai, nėra pateikta (asmens sveikatos kortelės įrašuose nurodytos pareiškėjo sveikatos problemos, susijusios su (duomenys neskelbtini), dantų skausmu, paviršiniais odos sužalojimais).

Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 10 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 180 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo E.J. (E.J.) skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui E.J. (E.J.) priteisti 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.