Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. (E. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. J. 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 4 nuteistųjų, jose nepakako vietos judėti. Sanitariniame mazge vietoj sėdimo klozeto buvo skylė grindyse, iš kurios lįsdavo žiurkės. Kamerose buvo pelių, blakių (pareiškėjas buvo sukandžiotas blakių, tarakonų). Lovos pasenusios, sulaužytos, per mažos (jų ilgis – apie 1,8 m). Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijoje buvo asbesto. Galimybė kartą per savaitę 15 minučių pasinaudoti dušu nepakankama higienai palaikyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji gali sportuoti kasdien, dėl prasto vėdinimo kameroje tvyrodavo prakaito kvapas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, karštas vanduo turėtų būti tiekimas ir į gyvenamąsias kameras. Be to, kamerose nebuvo priemonių švarai palaikyti, jų paprašius arba neišduodavo, arba tekdavo laukti ilgiau nei savaitę, taip pat nebuvo įrengta patalpa valymo priemonėms susidėti. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą (neteko svorio, nusilpo imuninė sistema, atsirado nemiga, atsirado bėrimai ant odos) ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad, pareiškėjui atliekant nuobaudas Pravieniškių PN-AK kamerose, jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos inventoriumi, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, jose yra švaros priemonės, o pareiga valyti savo gyvenamąsias patalpas tenka patiems nuteistiesiems. Kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos taip pat vėdinamos per langus. Tai, kad kamerose įrengtas tupimas klozetas, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Pastato, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, stogo dangoje yra asbesto, tačiau, atsakovo įsitikinimu, pavojus atsiranda tik ardant asbestinius statinius, konstrukcijas, o ginčo laikotarpiu jokie darbai nebuvo vykdomi. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose įtvirtinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, be to, kamerose įrengtos praustuvės. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl neigiamų išgyvenimų, susijusių su nurodytomis bausmės atlikimo sąlygomis, todėl jo argumentai apie psichinės sveikatos pablogėjimą laikytini nepagrįstais. Atsakovo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė nepažeisdami teisės aktų nuostatų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. J. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė duomenis apie Pravieniškių PN-AK kamerų, kuriose laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas pareiškėjas, plotą, bet ne apie jose laikytų asmenų skaičių, nepaisant to, kad būtent atsakovui teko pareiga pateikti įrodymus apie kamerose vienam asmeniui tekusį plotą, nutarė vadovautis pareiškėjo paaiškinimais, jog kamerose buvo laikomi 2–4 nuteistieji. Kita vertus, pareiškėjas net apytiksliai nenurodė, kada kameroje buvo 2 nuteistieji, kada – daugiau, todėl teismas vienam asmeniui tekusį kameros plotą apskaičiavo remdamasis dviejų miegamųjų vietų įrengimu. Konstatuota, kad 26 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą (vienam nuteistajam atiteko 3,18 kv. m vietoj 3,6 kv. m; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 p.). Pažymėta, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto, netinkamo oro judėjimo greičio dėl perpildytų kamerų, yra neatsiejamos nuo byloje nustatyto minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo vėdinimo kamerose yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos, kadangi jis nepaaiškino, kaip apskaičiavo oro judėjimo greitį, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė nurodyti (subjektyviu vertinimu) pažeidimai, o ginčo laikotarpiu pareiškėjas neteikė skundų Pravieniškių PN-AK dėl vėdinimo. Teismas nesutiko su skundo argumentais dėl kamerose esančio kietojo inventoriaus būklės, nes, remiantis atsakovo paaiškinimais, kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo suteiktas netinkamas gultas; be to, pareiškėjas nenurodė neigiamų pasekmių, kurias patyrė dėl, jo teigimu, netinkamos lovos būklės. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitariniame mazge neįrengto sėdimo klozeto, kadangi teisės aktai nenumato, jog tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad kamerose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių, žiurkių), pagrįstumo, pakartotinai pabrėžė, jog būtent Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos apie tai pateikimą. Atsakovo atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų, sutarčių dėl buitinių parazitų naikinimo, atliktų darbų ataskaitų ir kt.), susijusios su minėtais pareiškėjo teiginiais, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 20 punktas. Tačiau teismas laikė neįrodytais skundo teiginius apie tokio pažeidimo pasekmes, kadangi pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nebuvo duomenų apie odos problemas, nulemtas parazitų sukandžiojimo.

9. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nešvaros kamerose, pažymėdamas, jog būtent nuteistieji privalo valyti kameras, kuriose yra apgyvendinti. Byloje esantys duomenys (įrašai Valymo priemonių išdavimo registracijos žurnale) paneigė pareiškėjo teiginius apie neaprūpinimą priemonėmis švarai palaikyti, kadangi akivaizdu, jog Pravieniškių PN-AK nuteistieji aprūpinami tinkamomis priemonėmis (pvz., gelis tualetui valyti, grindų plovyklos, universalus ploviklis, sanitarinis rūgštinis valiklis). Teisės aktai nenustato reikalavimo kamerose įrengti patalpą švaros priemonėms laikyti. Teismas taip pat pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijoje esančio asbesto keliamo pavojaus (byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, o pareiškėjas nedetalizavo, kokią žalą patyrė dėl asbesto buvimo stogo konstrukcijoje (šiferyje)) bei naudojimosi dušu dažnumo (galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, kamerose buvo įrengtos praustuvės). Teismas kitus ginčo šalių argumentus laikė pertekliniais, todėl detaliau jų neanalizavo.

10. Teismo vertinimu, dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo (26 paros) bei netinkamos kenkėjų kontrolės (visą ginčo laikotarpį) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK būtų vykdę teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus), kurie laikytini neturtine žala. Kita vertus, byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie būtent dėl minėtų pažeidimų kilusius sveikatos sutrikimus. Teismas, pripažinęs, kad nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes, nusprendė, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 180 Eur.

III.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą ir visiškai atmesti pareiškėjo skundą.

12. Atsakovo nuomone, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų, jog kamerose buvo buitinių parazitų, nepagrįstai neįpareigojo atsakovo pateikti bylai reikšmingus duomenis. Paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį, patalpose pastebėjus kenkėjus – papildomai. Kenkėjų naikinimas atliekamas patalpose, kuriose pastebėti parazitai. Atsakovas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiai vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o šių reikalavimų turi laikytis ir nuteistieji. Šiuo atveju pats pareiškėjas nesilaikė higienos reikalavimų, dėl ko patalpose atsirado parazitų. Atsakovas naikindavo parazitus, tai pripažino ir pareiškėjas. Pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nesikreipė į atitinkamas tarnybas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo, kuriame nurodo palaikantis visus apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, pareiga teikti įrodymus, kuriais ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos, tenka joms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybei atstovaujančios Pravieniškių PN-AK atstovai a priori vertintini kaip specialių žinių ir patirties turintys subjektai, teismo iniciatyva rinkti įrodymus nėra teisinio pagrindo inter alia pripažįstant ir tai, kad administracinėje justicijoje šios kategorijos bylose taip pat taikomas procesinis šalių rungimosi principas, kurio specifiniai aspektai yra aptarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

16. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

17. Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Europos Žmogaus Teisių Teismas tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Olszewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Hacioglu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 2573/03).

18. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

19. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93).

20. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi nurodytų teisės taikymo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog kamerose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių, žiurkių) pagrįstumo.

21. Byloje nepateikta atsakovo atstovo apeliaciniame skunde minima sutartis su „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo ir jos vykdymą patvirtinantys dokumentai, todėl teisėjų kolegija negali dėl jų pasisakyti.

22. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.