Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė Daiva Sabaliauskienė (notaras, kurio veiksmai skundžiami).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; pagal NĮ 1 ir 2 straipsnius, notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (NĮ 40 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas NĮ nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas NĮ, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/40 dalis pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nurodyti byloje pateikto 2026 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro išraše yra: N. B. ir G. L. - kiekvienam po 21/400 dalis, N. B. – 11/100 dalių, pareiškėjui bei A. M., J. M., J. M. - kiekvienam po 1/40 dalis. VĮ Registrų centras duomenimis, minėto turto nuosavybės teisė yra įregistruota į 63/200 (126/400) turto dalis.

Pareiškėjas kreipėsi į notarę Daivą Sabaliauskienę dėl jam priklausančios pastato – veršidės dalies pardavimo.

Notarė Daiva Sabaliauskienė 2026 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame, vadovaudamasi NĮ 40 straipsniu nusprendė atsisakyti notarinį veiksmą dėl šių priežasčių: J. M., būdamas bendraturčiu pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Utenos rajono 4-ajį notaro biurą dėl šio turto pardavimo ne bendraturčiams (prašymas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra įregistruoti šio turto 7 (septyni) bendraturčiai (vienas iš kurių - pareiškėjas J. M.). Pareiškėjo teigimu, visi registruoti bendraturčiai ketina šį turtą parduoti. Sudėjus bendraturčiams tenkančias turto dalis, gaunasi 63/200. Todėl nėra aiškūs kiti turto bendraturčiai ir nėra galimybės užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytos bendraturčiams pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrojoje nuosavybėje.

Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.79 straipsnio 2 dalis numato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė, prieš atlikdama notarinį veiksmą – sandorio tvirtinimą (NĮ 26 straipsnio 1 punktas), patikrino VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis, siekdama nustatyti pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčius. Patikros metu paaiškėjo, kad yra žinoma tik 63/200 dalių pastato – veršidės bendraturčių, likusių 137/200 dalių savininkai nėra žinomi. Notarė, nustačiusi, kad nėra žinomi kiti turto bendraturčiai ir nėra galimybės užtikrinti CK 4.79 straipsnyje nustatytos pirmenybės bendraturčiams pirkti parduodamas dalis, atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodo, jog pastato – veršidės nuosavybės dalys buvo paskirstytos (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos ir bendrovės narių susirinkimo protokolu, kuriuo minėtas turtas paskirstytas 17-kai bendrovės narių. Šiuo metu VĮ Registrų centre yra registruoti 7 bendraturčiai, įskaitant patį pareiškėją, kiti bendraturčiai nežinomi.

Sutiktina su pareiškėju, kad bendraturčių nuosavybės teisės / palikimo priėmimo / patvirtinimo veiksmų neatlikimas, negali tapti pernelyg sunkia našta kitiems bendraturčiams realiai disponuoti jiems priklausančia turto dalimi. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad notaras pats nenustato ginčytinų aplinkybių, t. y. nagrinėjamu atveju negali pats nustatyti bendraturčių, kuriems privalo pranešti apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį.

Notarė, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašu, kuris yra oficialus dokumentas, kuriame pateikiama aktuali informacija apie nekilnojamąjį turtą ir jo savininkus. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtino, kad ne visi pastato – veršidės bendraturčiai yra žinomi (ar nurodyti Nekilnojamojo turto registre), tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymai nenumato prievolės notarui nustatyti ginčytinas aplinkybes. Notarams taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, o notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, t. y notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Minėta, pagal NĮ 40 straipsnį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma bei ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju notarė Daiva Sabaliauskienė pagrįstai atsisakė tvirtinti ginčo sandorį, kadangi nesant žinomiems visiems turto bendraturčiams, nėra galimybės per notarą pranešti bendraturčiams apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 511-512 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.