Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Čepelionienei, dalyvaujant ieškovui Ukmergės rajono savivaldybės, atstovaujamos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus, atstovei Justinai Batulevičiūtei, atsakovei R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės, atstovaujamos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus ieškinį atsakovams R. J., G. B., dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai santuokoje susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini). gimė sūnus J. N. B, o (duomenys neskelbtini). – dukra E. O. B. Atsakovų santuoka nutraukta Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimu; vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. J.. Po santuokos nutraukimo atsakovas G. B. vaikais visiškai nesirūpino, nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo, o atsakovės R. J. šeima nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. įrašyta į Ukmergės rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl gaunamų pranešimų apie vaikų nepriežiūrą. Pažymima, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepilnamečiai vaikai buvo atskirti nuo motinos dėl jos sveikatos būklės, tėvui laikinai apribota tėvo valdžia, o vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta D. J.. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu vaikų atskyrimas nuo motinos buvo panaikintas, kadangi R. J. sveikatos sutrikimai buvo remisijoje, nustatytas neįgalumas pasibaigęs, o sprendimas dalyje dėl atsakovo G. B. paliktas galioti. Nurodoma, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai dėl pakartotinai iš motinos kilusios realios grėsmės jų saugumui, gerbūviui ir sveikatai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. birželio 12 d. sprendimu buvo paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti Ukmergės vaikų globos namuose. Vaikams Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji institucinė globa, su vaikų tėvu susisiekti nepavyko, motina buvo gydoma stacionariai. 2014 metų rugpjūčio mėnesį į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi vaikų močiutė D. J., prašydama paskirti ją anūkų globėja ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikams buvo nustatyta laikinoji globa močiutės šeimoje, o ji paskirta vaikų globėja. Vaikai iki šiol auga močiutės šeimoje.

Ieškovas pažymi, kad atsakovei R. J. nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. 2015 m. gegužės 21 d. ieškovas gavo medikų raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovei dėl jos susirgimo nepasiekus remisijos, rekomenduota pratęsti vaikų laikinąją globą. Nurodo, kad atsakovės šeimai buvo organizuotos ir epizodiškai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, tačiau jos teikimas nebuvo efektyvus, kadangi atsakovė neturi motyvacijos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuoto apsilankymus šeimoje ignoravo, su jais bendraudavo tik telefonu, nevykdė rekomendacijų ir susitarimų, su vaikų globėja taip pat bendradarbiavo tik minimaliai, vaikus rėmė materialiai pagal galimybes, tačiau aktyviai dalyvavo sprendžiant vaikų ugdymo klausimus, ypač dukters E. O. B.

Ieškovas pažymi, kad atsakovės ir dukters ryšys yra labai artimas, mergaitė dienos metu apsilanko pas motiną, tačiau nakvoti grįžta į globėjos namus. Su sūnumi atsakovės ryšys yra silpnas, berniukas vengia motinos, o ir pati atsakovė nesiekia palaikyti santykiu su vaiku. Nurodė, kad atsakovei buvo siūlyta lankyti tėvystės kursus, tačiau ji į seminarus nevykdavo, nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. kovo 15 d. buvo įsidarbinusi ir dirbo UAB „Žvalga“, tačiau darbo sutartį nutraukė ir išvyko į užsienį. Ieškovo vertinimu, atsakovė R. J. dėl objektyvių priežasčių – jos ligos – negali pati užtikrinti vaikams saugios ir sveikos aplinkos, tinkamos priežiūros, auklėjimo, emocinių ir fizinių poreikių tenkinimo, todėl tikslinga vaikus atskirti nuo motinos dėl jos ligos ir nustatyti jiems nuolatinę globą močiutės šeimoje. Vaikų tėvas vaikais visiškai nesidomi, yra nusišalinęs nuo jų auginimo, yra susidaręs 12 350 EUR išlaikymo įsiskolinimas, todėl tikslinga atsakovui G. B. neterminuotai apriboti tėvo valdžią, kadangi jis, žinodamas ir suvokdamas, kad turi pareigą auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti savo vaikus, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Ieškovas nurodo, kad vaikai saugiai jaučiasi tik globėjos D. J. šeimoje, ji vaikais visokeriopai rūpinasi, auklėja, domisi jų mokymųsi, sveikata, interesais, laisvalaikiu, palaiko ryšius su mokyklos pedagogais bei vaikų mama.

Ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės, atstovaujamos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus, atstovė Justina Batulevičiūtė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu išimtinai vaikų interesais ir laikosi pozicijos, jog dėl motinos ligos nepilnamečių vaikų saugumas bus užtikrintas, jeigu vaikai bus atskirti nuo motinos ir gyvens su globėja.

Atsakovė R. J. teismo posėdyje prašė, kad jos nepilnamečiai vaikai nebūtų nuo jos atskirti. Pažymėjo, jog apie tai, ar tokią kaip jos ligos diagnozę turintis žmogus gali auginti vaikus, gali spręsti gydytojas psichiatras, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad tam jis nemato jokių kliūčių.

Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. J. pažymėjo, kad atsakovės R. J. sveikatos būklė šiuo metu yra stabili ir ji nemato kliūčių, kad vaikus augintų atsakovė, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad vaikų pozicijos yra skirtingos: mergaitė labai nori, o berniukas visiškai nenori gyventi su motina, teismo sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių vaikų emocinei, psichinei būklei. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad situacija šiuo metu yra gana sudėtinga, nes Elena siekia gyventi su motina, dėl to tarp jų dažnai kyla konfliktai, todėl ji mananti, kad mergaitei būtų geriau gyventi su motina, o Jonui – su ja, nes motinai jis jaučiais svetimas.

Atsakovui G. B. ieškinio su priedais kopijų nepavykus įteikti žinomų (galimų) gyvenamųjų vietų bei darbo vietos adresais (75, 77, 79 b.l.), jos įteiktos viešo paskelbimo būdu internetiniame tinklapyje www.teismai.lt (80 b.l.), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam taip pat pranešta viešo paskelbimo būdu (92-93 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi, sprendžiant su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Vaiko atskyrimo nuo tėvų ir neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju vaikui turi būti sudarytos visapusišką ir darnią vaiko raidą užtikrinančios sąlygos, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, būtų užtikrinta darni jo fizinė ir psichologinė raida bei visuomenei priimtinas auklėjimas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ir kt.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi dėl R. J. ir G. B. tėvų valdžios apribojimo vaikams J. N. B ir E. O. B, prašydamas atskirti vaikus nuo motinos R. J. dėl motinos ligos bei neterminuotai apriboti tėvo G. B. valdžią vaikams dėl visiško nusišalinimo nuo tėvo valdžios įgyvendinimo.

Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, tai yra kuomet tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota tik tuomet, kai padaryta išvada, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. N. B, gim. (duomenys neskelbtini), ir E. O. B, gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų R. J. ir G. B. vaikai (52, 54 b.l.). Širvintų rajono 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-438-522/2006) atsakovų R. J. – B ir G. B. santuoka buvo nutraukta; vaikų J. N. B ir E. O. B gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina R. J. jos gyvenamojoje vietoje (41, 51 b.l.).

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad po santuokos nutraukimo atsakovas G. B. vaikais visiškai nesirūpino, nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 13-931 atsakovė R. J. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta į Ukmergės rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (50 b.l.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nepilnamečiai vaikai J. N. B ir E. O. B buvo atskirti nuo motinos R. J. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – motinos ligos, o atsakovui G. B. laikinai apribota tėvo valdžia vaikams ir sustabdytos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaikus, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, teismui konstatavus, kad G. B. nesirūpina vaikais, su vaikais nebendrauja, nemoka jiems išlaikymo; vaikų globėja paskirta atsakovės motina D. J. (48-49 b.l.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu vaikų atskyrimas nuo motinos buvo panaikintas, teismui konstatavus, kad atsakovės R. J. ligai (šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas) esant remisijoje, ji gali rūpintis savo vaikais (46-47 b.l.). Atsakovui Gintarui B. U. rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pritaikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas ir toliau liko galioti, kadangi atsakovas visiškai nusirūpino ir šiuo metu nesirūpina savo vaikais, neteikė ir neteikia jiems išlaikymo (5, 6-7,8-9 b.l.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagos duomenis, sprendžia, kad atsakovas G. B. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo valdžios įgyvendinimo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią jo vaikams J. N. B ir E. O. B bei sustabdyti jo asmenines ir turtines teises į vaikus, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymo.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pažymėtina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Byloje nustatyta, kad vaikų J. N. B ir E. O. B motina R. J. serga nepagydoma liga – jai yra diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (TLK-F25.2). Kaip jau minėta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl šio atsakovės R. J. psichikos sutrikimo keliamos grėsmė vaikų saugumui vaikai J. N. Bir E. O. B buvo atskirti nuo motinos. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu vaikų atskyrimas nuo motinos panaikintas, teismui pripažinus, kad aplinkybės, dėl kurių vaikai atskirti nuo motinos, išnyko ir atsakovė R. J. pati gali pasirūpinti savo vaikais. Tačiau iš Ukmergės psichikos sveikatos centro teismui pateiktos Asmens sveikatos kortelės duomenų matyti, kad atsakovė R. J. nuo 2014 m. sausio 27 d. iki kovo 7 d., t.y. praėjus mėnesiui po sprendimo priėmimo dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo yra gydyta Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro dienos stacionare dėl šizofreninio sutrikimo paūmėjimo. Išraše iš Psichikos dienos stacionaro ligonio kortelės Nr. 15 nurodyta, kad pacientės būklė kritiška, padidintas dirglumas ir nemotyvuotas pyktis; taikytas medikamentinis ir terapinis gydymas (26 asm. sv. kortelės l.). 2014 m. birželio 11 d. – liepos 11 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po gydymo Psichikos dienos stacionare, R. J. dėl psichomotorinio sutrikimo paguldyta ir gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje. Iš Epikrizės Nr. 20143726 anamnezės matyti, kad R. J. neprisimena kaip pateko į ligoninę, be kita ko, pažymimas pacientės pyktis, dirglumas ir agresyvumas (27 asm. sv. kortelės l.). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. K6-9982 kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių prašydama apsilankyti R. J. namuose ir išsiaiškinti, kas rūpinasi jos nepilnamečiais vaikais, nes pacientės nurodytas asmuo (draugė) telefonu informavo nežinanti kas jais rūpinasi (39 b.l.). Iš byloje esančio 2014 m. birželio 11 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto Nr. A10-10 matyti, kad pablogėjus motinos sveikatai vaikai dažnai paliekami svetimų žmonių priežiūrai. Dėl motinos būsenos vaikai jaučiasi įsitempę, nesaugūs (43 b.l.). Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro 2014 m. birželio 10 d. rašte Nr. 3.3-S-141 (1.9) užfiksuota, jog R. J. kaimynas paaiškino, kad ji jau devinta diena elgiasi keistai – daužo daiktus, neprižiūri vaikų, kelias dienas jis maitina vaikus (45 b.l.). Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014 m. birželio 17 d. rašto Nr. 10-88-S-5130 matyti, kad 2014 m. birželio 10-12 dienomis buvo gauti pranešimai dėl R. J. grasinimo peiliu, grasinimo nužudyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo (40 b.l.). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 12 d. įsakymu „Dėl vaikų laikinosios institucinės globos nustatymo“ Nr. 13-849 likusiems be tėvų globos vaikams J. N. B ir E. O. B nustatyta laikina globa Ukmergės vaikų globos namuose (42 b.l.). 2014 m. rugpjūčio 6 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas R. J. motinos D. J. prašymas institucinę jos anūkų globą pakeisti globa šeimoje ir paskirti ją J. N. B ir E. O. B globėja (67-68 b.l.). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu „Dėl teikimo skirti fizinį arba juridinį asmenį vaiko globėju (rūpintoju)“ Nr. VT17-4 D. J. pripažinta tinkama skirti vaikų globėja. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 13-1188 vaikams nustatyta laikinoji globa močiutės D. J. šeimoje, o ji paskirta vaikų globėja (66, 69 b.l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės R. J. vaikai J. N. ir E. O. B nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. yra globojami močiutės D. J.. Iš Asmens sveikatos kortelėje užfiksuotų įrašų matyti, kad R. J., 2014 m. liepos 11 d. išrašyta iš Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės, iki 2015 m. liepos 15 d. reguliariai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, jai buvo išrašomi vaistai, tačiau gydymas nebuvo veiksmingas: ji nuolatos skundėsi bloga savijauta, įtampa, nerimu, bloga nuotaika (28-33 asm. sv. kortelės l.). Teismui pateiktais duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tris kartus (2014-12-09; 2015-05-21; 2015-09-03) kreipėsi į gydytoją psichiatrą Juozą Galiauską prašydamas pateikti informaciją dėl R. J. sveikatos būklės ir buvo informuotas, kad R. J. nepasiekus remisijos rekomenduojama pratęsti laikinąją vaikų globą (30, 33 asm. sv. kortelės l.; 33 b.l.). Nurodyti Asmens sveikatos kortelės duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės R. J. psichikos būklė neleido jai rūpintis savo vaikais. Iš Asmens sveikatos kortelės įrašų matyti, kad R. J. ir toliau periodiškai lankėsi pas gydytoją psichiatrą, jai buvo išrašomi vaistai: 2015 m. liepos 15 d., 2016 m. vasario 5 d. (33 asm. sv. kortelės l.), tačiau 2016 m. balandžio 23 d. atsakovė paguldyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl ūmaus tikslinio apsinuodijimo vaistais ir gamtinėmis dujomis, išrašyta 2016 m. gegužės 12 d. Iš ligos istorijos Nr. 2016/9675 epikrizės matyti, jog R. J. nurodo balandžio mėnesį išvykusi į Kiprą, kur nevartojo vaistų, mintys nusižudyti atsirado apsisprendus grįžti į Lietuvą, nes suprato, kad jos laukia skolos, rūpesčiai. Dėl R. J. psichikos hospitalizavimo metu nurodoma: atvyko pikta, disforiška, priešiška, pervertinanti save ir nuvertinanti, nenuosekli, nelogiška. Gydymo eigoje afektas (emocinė reakcija į dirgiklį) tapo stabilus, tačiau išliko neadekvati emociškai, elgesys su pseudo psichopatiniu elgesio atspalviu, mąstymas nuoseklus, priešiška nuostata prieš motiną. Išsirašė nepriimdama gydytojų rekomendacijų tęsti gydymą (34 asm. sv. kortelės l.). 2016 m. liepos mėnesio Socialinio darbo su socialinės rizikos šeima vertinimo medžiagoje nurodyta, kad R. J. bandančią nusižudyti rado dukra (100 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė dėl bandymo nusižudyti davė prieštaringus paaiškinimus: 2016 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje ji tvirtino, kad tai buvo ne ligos inspiruotas, o jos sąmoningas apsisprendimas, nes ją slėgė finansinės problemos, o svarbiausia tai, kad ji negali būti su savo dukra; 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad tai buvo parasuicidinis bandymas, tokiu būdu siekiant atkreipti dėmesį į savo problemas. Iš Asmens sveikatos kortelės matyti, jog išrašyta iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, 2016 m. gegužės 13 d. R. J. kreipėsi į gydytoją psichiatrą – baigėsi vaistai, sveikatos būkle nesiskundė; 2016 m. liepos 11 d. kreipėsi dėl vaistų, jaučia įtampą, bloga nuotaika (35 asm. sv. kortelės l.). Iš paskutinio apsilankymo pas gydytoja psichiatrą matyti, kad vaistai R. J. buvo paskirti iki 2016 m. rugsėjo 11 d. Teismas dėl atsakovės R. J. asmens sveikatos kortelių pateikimo į UAB „Teragyda“ kreipėsi 2016 m. rugsėjo 23 d. (117 b.l.). Duomenų, kad pasibaigus vaistams atsakovė kreipėsi į gydytoją psichiatrą asmens sveikatos kortelėje nėra. 2016 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog reguliariai vartoja vaistus, dėl to gali gyventi visavertį gyvenimą, auginti savo dukrą. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji „taupė“ tabletes, gerdavo tik palaikomąją dozę, todėl vaistų turi ir šiuo metu. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. J. gydytojas psichiatras Juozas Galiauskas nurodė, kad normaliai psichikos sveikatos būklei palaikyti pacientė privalo vartoti vaistus. Patvirtino, kad rugsėjo mėnesį pacientė buvo konsultacijoje, tačiau vaistai jai neišrašyti dėl to, kad asmens sveikatos kortelė yra teisme. Be to, gydytojas psichiatras Juozas Galiauskas paaiškino, kad atsakovės vartojami vaistai slopina, todėl pacientai neretai patys reguliuoja vartojamų vaistų dozes, bei nurodė, kad šiuo metu R. J. psichikos sveikatos būklė yra remisijoje, ji gali rūpintis savo vaikais.

Teismas, įvertinęs Asmens sveikatos kortelės duomenis apie atsakovė R. J. psichikos sveikatos būklę nuo 2013 m. gruodžio 12 d., kuomet Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas vaikų atskyrimas nuo motinos, bylos medžiagoje esančius duomenis ir proceso dalyvių bei gydytojo psichiatro teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad R. J. psichikos sutrikimo paūmėjimų pasikartojimai (dažnumas), atsakovės agresyvus ir neprognozuojamas elgesys jų metu, neatsakingas būtinų psichiką veikiančių vaistų vartojimas (suvartotinos vaistų dozės reguliavimas, vaistų nevartojimas), patvirtina, kad neatskyrus nuo jos nepilnamečių vaikų būtų sukelta grėsmė jų saugumui. Teismo įsitikinimu, nuo 2016 m. gegužės 12 d., kai atsakovė buvo išrašyta iš ligoninės, nepaisydama gydytojų rekomendacijos toliau tęsti gydymą, psichikos sutrikimo remisijos laikas yra per trumpas pripažinti, kad R. J. psichikos sveikatos sutrikimas netrukdo jai auginti savo vaikus, juos tinkamai auklėti ir prižiūrėti, juolab kad atsakovė pati pasirenka, kokią jai būtinų psichiką veikiančių vaistų dozę vartoti, laiku nenuvyksta pas gydytoją psichiatrą, nevengia alkoholio (teismo posėdžio metu nurodė po darbo išgerianti butelį silpno alaus), o tai sudaro prielaidas psichikos būklės paūmėjimui. Gydytojo psichiatro Juozo Galiausko teisme duotas paaiškinimas, jog rugsėjo mėnesį R. J. vaistai nebuvo išrašyti dėl to, kad jos asmens sveikatos kortelė yra teisme, teismui kelia rimtų abejonių dėl atsakovės gydymo tinkamumo.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas taiko vaikų J. N. B ir E. O. B atskyrimą nuo motinos R. J. (CK 3. 179 straipsnis). Teismo vertinimu, toks sprendimas atitinka vaikų teisėtus interesus, nes jie bemaž septynerius metus gyvena su globėja močiute D. J., kuri tinkamai jais rūpinamasi. Šią aplinkybę patvirtina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 15 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, atitinkamai Nr. VT-19-20 ir Nr. VT19-21 (6-7; 8-9), kita bylos medžiagą. Atsakovė taip pat neneigia, kad jos motina D. J. tinkamai rūpinasi jos vaikais, tačiau pažymi, kad jos ir dukters E. O. emocinis ryšys yra ypatingai stiprus, mergaitė nori gyventi su ja, o ji nori auginti savo dukrą, ją auklėti ir prižiūrėti, nes mano, kad gali deramai ja pasirūpinti. Atsakovė teismo posėdžio metu daug pasakojo apie jos ir dukters santykius, o dėl sūnaus J. N. nurodė, kad jų ryšys yra beveik nutrūkęs, jis geriau jaučiasi močiutės namuose. Trečiasis asmuo D. J. teismo posėdyje patvirtino, kad anūkės E. O. ir atsakovės ryšys yra itin stiprus, o anūko J. N. ryšys su atsakove yra labai trapus, savo motinos namuose jis jaučiasi svetimas. Iš byloje esančių E. O. ir J. N. B rašytinių paaiškinimų taip pat matyti, kad vaikai gerai jaučiasi gyvendami pas močiute, tačiau E. O. norėtų gyventi su mama, o J. N. – su močiute (58, 59 b.l.).

Kaip minėta, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo D. J. skatina vaikų bendravimą su mama, nedraudžia vaikams lankytis (kelias dienas pasisvečiuoti) jos namuose, leisti kartu laisvalaikį, atsakovės gyvenamoji vieta yra netoli jos motinos D. J. gyvenamosios vietos (7 min kelio), atsakovė pagal savo galimybes (sveikatos būklę) maksimaliai gali dalyvauti savo vaikų gyvenime, jais rūpintis ir prižiūrėti. Teismo vertinimu, šiuo metu tai geriausiai atitinka vaikų interesus ir užtikrina jų saugumą, todėl būtent atsakovė, kuri turi tokią didelę įtaką savo dukrai, turi jai išaiškinti, kad toks šeiminių santykių modelis šiuo metu yra vienintelis galimas.

Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Kaip minėta, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 13-1188 vaikams nustatyta laikinoji globa močiutės D. J. šeimoje, o ji paskirta laikinąja vaikų globėja. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams J. N. B ir E. O. B dar nėra 14 metų (CK 3.251 straipsnio 1 dalis), jais toliau rūpintis sutinka laikinoji globėja D. J. (56, 57 b.l.), kuri atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus globėjui (60, 61, 66, 69 b.l.), J. N. ir E. O. B nustatytina nuolatinė globa, globėja skirtina D. J., vaikų gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje. Nustačius nuolatinę globą, naikintinas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. 13-1188 dėl laikinosios globos J. N. B ir E. O. B nustatymo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams J. N. Bir E. O. B kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 70 EUR kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų globėjai D. J. disponuoti šiomis lėšomis uzufrukto teise.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-330-378/2016 ir kt.). Teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. B, gim. (duomenys neskelbtini), ir E. O. B, gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Dukstynos pagrindinėje mokykloje. Atsakovai yra dirbantys, nekilnojamojo turto neturi (75, 81 b.l.). Atsakovė turi sveikatos problemų, kurios gali trukdyti jai aktyviai konkuruoti darbo rinkoje ir tinkamai įgyvendinti motinos pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Duomenų apie tai, kad vaikų tėvas turėtų sveikatos problemų, teismas neturi.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš abiejų tėvų po 70 EUR kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės neatitinka šiuo metu galiojantį orientacinį ar minimalų darbo užmokesčio standartą Lietuvoje (nuo 2016-07-01 MMA yra 380 EUR [2/190 EUR]), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, teismas sprendžia, jog atsakovė šiuo metu gali teikti vaikams po 80 EUR išlaikymą, o atsakovas, kuris neteikia vaikams jokio išlaikymo (įsiskolinimas 2016-05-01 – 12 350,12 EUR), – po 190 EUR išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui būtiniems jų poreikiams tenkinti, kuris priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-04-25) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų R. J. ir G. B.. Atsižvelgiat į tai, kad vaikai nuo atsakovės yra atskiriami dėl objektyvių priežasčių (atsakovės ligos), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir iš atsakovės R. J. bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovo G. B. priteistina į valstybės biudžetą jam tenkanti žyminio mokesčio dalis – 109 EUR [190 EUR x 12 mėn. x 3 proc. + 41 EUR] (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 88, 92 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis) ir 3,48 EUR pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnamečius J. N. B, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. J., a.k(duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. B., a.k. 366022550514, jo nepilnamečiams vaikams J. N. B, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaikus J. N. B, a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.

Nustatyti nuolatinę globą J. N. B, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti D. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

J. N. B, a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) globos vietą nustatyti globėjos D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. N. B, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-04-25) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams J. N. B, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. O. B, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-04-25) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją D. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 13-1188 dėl laikinosios globos J. N. B ir E. O. B nustatymo.

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 109 EUR (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 3,48 EUR (tris eurus ir 48 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovę, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, globos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.