Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. įgaliotojo atstovo advokato Nerijaus Jurčiukonio prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-04-20 nutarimu V. K. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2016-02-01, apie 15.15 val., Kaune, Erdvilo g. ties namu Nr. 3, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat Variant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas abu automobilius, bei iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, buvo nubaustas 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (buvęs bylos Nr. A2.6.-1545-540/2016).

V. K. apskundus 2016-04-20 nutarimą, Kauno apygardos teismas 2016-06-16 nutartimi, V. K. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2016-04-20 nutarimą paliko nepakeistą.

Kauno apylinkės teisme 2017-08-01 gautas V. K. atstovo advokato Nerijaus Jurčiukonio prašymas (reg. Nr. DOK-26812) sutrumpinti V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Prašyme nurodoma, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip 2/3 paskirtojo teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laiko, V. K. turi galiojančią Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, yra baigęs Papildomo vairuotojų mokymo kursus, specialiosios teisės atėmimo metu nevairavo transporto priemonės, nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų, teismo paskirtą 868 eurų baudą yra sumokėjęs. Dėl padarytų pažeidimų V. K. nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, kad eismo įvykio metu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kilus abejonei ar įvyko eismo įvykis, jis privalėjo išlipti iš automobilio ir įsitikinti, jog važiuodamas atbula eiga (apsisukdamas) nepadarė žalos kitoms transporto priemonėms. V. K. nepadarė piktybiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau pilnai pripažįsta savo neatidumą ir nerūpestingumą bei Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, kuomet įvykus eismo įvykiui, neiškvietė Eismo priežiūros tarnybos, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešęs nuketėjusiajam asmeniui. V. K. yra priešpensijinio amžiaus, turi rimtų sveikatos sutrikimų (jam nustatytas neįgalumas ir tik 35 procentų darbingumas), todėl jam yra ypatingai sunku susirasti darbą, kad būtų galima kažkiek prisidėti prie nedarbingumo pensijos. Iš esmės visuose darbuose yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi V. K. specialybė yra susijusi su vidaus apdailos darbais (dažymu), o tokio pobūdžio darbai dažnai yra atliekami užmiestyje, individualiose namuose įvairiose vietovėse. Norėdamas nuvykti į darbo vietą, jis turi arba prašyti artimųjų, bendradarbių pagalbos, samdyti transportą arba vykti viešuoju transportu, o tai dėl sveikatos būklės ir poreikio vežtis darbo įrankius, dar labiau apsunkina V. K. gyvenimą. V. K. pilnai supranta, kad padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą bei tai, kad administracinė nuobauda atlieka ir pažeidėjo nubaudimo funkciją. Per tą laikotarpį, kuomet buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis suprato, ką reiškia neturėti vairuotojo pažymėjimo, patyrė didelių finansinių nuostolių bei nepatogumų, V. K. buvo apsunkintas nuvykimas į sveikatos priežiūros įstaigas, be vairuotojo pažymėjimo sumažėjo įdarbinimo galimybės, todėl darytina išvada, jog vienas iš nuobaudos tikslų - nubaudimas, jau yra pasiektas. V. K. tikrai įvertino savo netinkamo elgesio pasekmes, išmoko gautą pamoką, ateityje nedarys administracinių nusižengimų, juo labiau tokio pavojingo pobūdžio nusižengimų, todėl darytina išvada, jog ir kiti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, 2016-02-01 eismo įvykio metu buvo padaryta labai nedidelė žala, kurią V. K. atlygino. V. K. buvo nubaustas netgi griežčiau, nei reglamentuoja 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kurio 426 str. 1 d. numatyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, pažeidėjui skiriama bauda nuo 600 eurų iki 850 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų, todėl į šią aplinkybę taip pat turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sutrumpinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. prašymas (2017-03-31) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą Kauno apylinkės teisme jau buvo gautas 2017-04-03, ir teisėja Violeta Miceikienė 2017-04-06 nutartimi šį V. K. prašymą atmetė, o Kauno apygardos teismas neskundžiama 2017-06-02 nutartimi taip pat atmetė V. K. įgaliotojo atstovo advokato N. Jurčiukonio skundą ir Kauno apylinkės teismo 2017-04-06 nutartį pripažino pagrįsta ir teisėta bei paliko nepakeistą. Tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, 2017-04-06 ir 2017-06-02 nutartyse konstatavo, kad aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios V. K. atsakomybę bei sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra. Minėtose nutartyse teismai pažymėjo, kad V. K. paskirta administracinė nuobauda neišven­gia­mai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant ad­mi­nistracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, todėl dėl paskirtos nuobaudos pa­žeidėjo patiriami darbiniai, finansiniai ir buitiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezul­ta­tas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, juo labiau, kad V. K. buvo paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje.

2017-08-01, t. y. nepraėjus nė dviems mėnesiams nuo 2016-06-02 galutinės ir neskundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo dėl V. K. įgaliotojo atstovo, advokato N. Jurčiukonio skundo atmetimo, jis vėl pakartotinai pateikė Kauno apylinkės teismui iš esmės analogišką kaip ir 2017-03-31 prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodydamas iš esmės tokias pačias aplinkybes ir motyvus, papildomai motyvuodamas, jog specialiosios teisės sutrumpinimas būtinas dėl darbinių funkcijų, kurių jis negali tinkamai atlikti, pridėta (duomenys neskelbtini) vadovo pasirašyta pažyma.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2017-04-06 nutarties bei Kauno apygardos teismo 2017-06-02 nutarties atmesti prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo priėmimo praėjo trumpas laiko tarpas, jokių kitų naujų, išskirtinių aplinkybių dėl V. K. paskirto specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, dėl kurių nebūtų pasisakyta tiek Kauno apylinkės teismo 2017-04-06, tiek Kauno apygardos teismo 2017-06-02 nutartyse, su kurių motyvais bei argumentais sutinka ir 2017-08-01 prašymą nagrinėjantis teisėjas, šiame prašyme nenurodyta, pagrindo kitaip išspręsti pakartotinai pateiktą prašymą nėra, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, V. K. 2017-08-01 prašymas reg. Nr. DOK-26812 atmestinas.

Pažymėtina, kad aplinkybes dėl apsunkintų galimybių vykdyti darbo funkcijas V. K. įgaliotasis atstovas jau buvo nurodęs savo skunde ir Kauno apygardos teismui, ir dėl to 2017-06-02 nutartyje aukštesnysis teismas pasisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Kaip jau ir buvo aptarta ankstesnėse teismų nutartyse, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad teismas, priimdamas 2016-04-20 nutarimą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė V. K. mažesnį ne minimalų, t. y. 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, o baudas už pažeidimus skyrė minimalaus dydžio. Teismas V. K. atžvilgiu pripažino išimtines aplinkybes dėl jo asmenybės, pažeidimo pobūdžio bei padarinių, jo amžiaus ir sveikatos problemų, todėl pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas). Taigi, teismas jau pradiniu nutarimu pilnai atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir ne tik, kad pernelyg neapsunkino V. K. padėties, tačiau dar ir sušvelnino įstatyme numatytų sankcijų dydį. Šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, V. K. paskirtą baudą sumokėjo, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu kito teisės pažeidimo nepadarė - taigi, formaliai atitinka ATPK 329 straipsnyje keliamas sąlygas.

Kita vertus, prašymą nagrinėjantis teismas sutinka ir pritaria jau anksčiau teismų padarytoms išvadoms, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių dėl V. K. paskirto specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-⁴⁴⁴-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar V. K. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismo įsitikinimu būtina įvertinti tai, jog V. K. iš esmės nepripažino pasišalinimo iš įvykio vietos, o iš Administracinių teisės pažeidimų registro pažymos (b. l. 10 – 15) matyti, kad nuo 2002 metų V. K. eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už numatytus ATPK 127 straipsnyje, dėl ko buvo nubaustas ir 2016-04-20 nutarimu, taigi teismas jo nelaiko drausmingu vairuotoju. Akivaizdu, kad padaręs pažeidimą, dėl kurio buvo nubaustas V. K. nusižengė eismo saugumui, kas rodo jos, kaip vairuotojo, neatsakingą požiūrį, o nuobaudos už pažeidimus būtent tam ir taikomos, kad eismo dalyviai suvoktų neatsakingai naudojamo automobilio, kaip padidinto pavojaus šaltinio keliamas grėsmes ir ugdyti atsakingumą dalyvaujant eisme.

Nors savo prašyme ir skunduose teismams V. K. įgaliotasis atstovas motyvuoja veikos mažareikšmiškumu ir akcentuoja V. K. neįgalumą, tačiau kaip jau ir minėta, šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirminiame 2016-04-20 Kauno apylinkės teismo nutarime ir sprendžiant kausimą dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, teismo neįtakoja. Teismas pažymi ir tai, kad 2016-04-20 Kauno apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, todėl šiuo atveju nelaikytini pagrįstais pareiškėjo atstovo argumentai, esą šiuo metu galiojančiame ANK nuobaudos už analogiškus pažeidimus yra numatytos mažesnės, o specialioji teisės tik gali būti atimta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame ANK specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš viso nenumatytas.

Prašymą nagrinėjantis teismas, dalyje dėl apsunkintų galimybių darbui, sutinka su aukštesniojo teismo 2017-06-02 nutartyje išdėstytais argumentais, kad V. K. įgaliotojo atstovo teiginiai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pažeidėjo judėjimas darbinių funkcijų atlikimo metu ar vykstant viešuoju transportu į gydymo įstaigą apsunkintas, neturint galimybės vairuoti transporto priemonę, negali būti laikoma išimtiniu pagrindu sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Tokios aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Bylos duomenimis V. K. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017 m. kovo 27 d., tai yra įsidarbino jau gerokai po to, kai Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu, jam skirta papildoma nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas nustatytam terminui, taigi pažeidėjo darbovietei apie tai, kad V. K. atimta teisė vairuoti jau jo įdarbinimo metu, turėjo ir galėjo būti žinoma. Be to, V. K., darydamas pažeidimą, pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Atsižvelgdamas į galimas pažeidimų, kuriais sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas, ar turto sugadinimas, taip pat pasitraukimas iš įvykio vietos (ATPK 127 straipsnis, 130 straipsnis), pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. K. įgaliotojo atstovo, advokato N. Jurčikonio prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ str., 329 str., teismas

nutarė:

V. K. įgaliotojo atstovo, advokato Nerijaus Jurčiukonio prašymą reg. Nr. DOK-26812, atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.