Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. G. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-03-23 nutarimu T. G. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2016-02-20, apie 21.17 val., Kaune, Savanorių pr. 321, T. G., vairuodamas transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs apie įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, buvo nubaustas 900 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams (buvęs bylos Nr. A2.6.-2141-982/2015).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos ir T. G. prašymas priimtas nagrinėti ir nagrinėtinas teisme.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikė teisę, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Iš byloje esančių bei su T. G. prašymu pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Iš T. G. pateiktos VMI 2018-08-08 pažymos matyti, kad jis paskirtą baudą sumokėjo. Tačiau iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu T. G. padarė teisės pažeidimą, 2018-01-30 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Įstatymų leidėjas ATPK 329 straipsnyje nekonkretizavo, kokio teisės pažeidimo neturi padaryti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisės atėmimo laikotarpiu neturi padaryti jokio teisės pažeidimo ir visai neturi įtakos, ar padarytas pažeidimas prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą padavimo, ar jo nagrinėjimo metu yra galiojantis, ar ne. Šiuo atveju, T. G. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu padarė administracinį teisės pažeidimą, taigi, jau vien dėl to nėra net formalaus pagrindo spręsti ATPK 329 straipsnyje reglamentuoto specialiosios teisės sutrumpinimo klausimo.

Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumus vykdant darbo funkcijas, lemti sumažėjusias galimybes užsiimti kita veikla, apsunkinti materialinę padėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. T. G. nurodomos aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Atsižvelgdamas į galimas pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už padarytą pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti ir taip už gana šiurkštų pažeidimą paskirtą mažesnį nei vidutinį specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, T. G. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ str., 329 str., teismas

nutarė:

T. G. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.