Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 1 d., apie 15.15 val., Kaune, Erdvilo g. ties namu Nr. 3, V. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat Variant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 101, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl jo gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 1d. buvo atvažiavęs į biliardinę pasiklausti kada vyks turnyras. Pasiteiravęs sėdo į automobilį ir pavažiavęs atbuline eiga, išvažiavo. Automobilyje grojo muzika ir jis jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Dar išvažiuodamas pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau nieko neįprasto nepamatęs, išvažiavo. Kitos dienos ryte pamatė, kad yra išdaužtas posūkio žibintas, todėl jį pasikeitė nauju. Po trijų dienų V. K. paskambino policijos pareigūnas ir pasakė atvykti į policiją. Nuvykus ten jam iš karto pasakė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos ir liepė rašyti paaiškinimą. Kadangi V. K. daug metų serga cukriniu debetu, susijaudinus jam pasidarė bloga, todėl pareigūno paprašė, kad leistų nueiti susileisti vaistų. Ką rašė paaiškinime, gerai nebeatsimena, nes tuo metu blogai jautėsi.

Liudytojas E. I. parodė, kad, kiek prisimena, atvykęs vairuotojas buvo pasimetęs bei iš pradžių teigė, kad nieko neatsitiko ir jis apie jokį įvykį nieko nežino. Po to pradėjo mėtytis paaiškinimuose teigdamas tai, kad juto kažką, tai kad nejuto bei aiškino visai apie kitą vietą nei įvyko eismo įvykis. Nuėjus apžiūrėti vairuotojo automobilio, pamatė, jog yra pakeistas priekinis dešinės pusės posūkio žibintas bei buvo apgadintas sparnas ar bamperio kampas. Sulyginus abiejų automobilių apgadinimus, buvo matyti, kad kontaktas tarp abiejų automobilių buvo. Paprašius parašyti paaiškinimą, vairuotojas jį rašė pats ir jam nebuvo nurodoma ką rašyti. Ar vairuotojas prašė jam leisti išeiti vaistų susileidimui, liudytojas neprisimena.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2016 m. vasario 1d. išėjęs iš darbo vietos į lauką, būdamas apie 50 m. nuo savo automobilio, pamatė kai vienas automobilis sukinėjosi ir išgirdo stiprų atsitrenkimo garsą. Matė, kad automobilis atsitrenkė į M. D. automobilio kairės pusės galinį bamperį. Ar automobilis atsitrenkė priekiu ar galu, M. D. neįsidėmėjo, nes stengėsi įsidėmėti tik automobilio valstybinius numerius, kuriuos ir įsidėmėjo. M. D. greitai pradėjo eiti link to automobilio ir pastebėjo, jog už vairo sėdėjo vyras. Kai M. D. buvo apie 15 m. nuo to automobilio, automobilis išvažiavo. Išvažiavęs iš teritorijos, prie vartų trumpam stabtelėjo ir tuoj pat vėl pajudėjo bei išvažiavo. Apžiūrėjęs savo automobilį, M. D. pamatė, kad jo automobilio gerokai apgadintas kairės pusės galinis bamperis, kurio remontą draudimo bendrovė įvertino 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4), M. D. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilis VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėdamas dideliu greičiu, trenkėsi į M. D. automobilio galą. Vairuotojas pristabdė, aiškiai matė, kad kliudė kitą automobilį. Pristabdęs greit apsisuko ir nuvažiavo (b. l. 5), V. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog dėl pažeidimus pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 15.15 val., važiuodamas Erdvilo g. ties namu Nr. 3, su savo automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilio Mercedes Benz galinį bamperį savo vairuojamo automobilio dešiniu sparnu. Iš įvykio vietos pasišalino, kad niekas nepamatytų. Po eismo įvykio parduotuvėje nusipirko dešinės pusės posūkio žibintą ir pakeitė. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10-15), dokumentų kopijos (b. l. 18-19), foto nuotraukos (b. l. 20-24), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 25).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinio pranešimo (b. l. 4), M. D. paaiškinimo (b. l. 5) bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, foto nuotraukų (b. l. 20-24), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo (b. l. 6) bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu matyti, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 15.15 val., Kaune, Erdvilo g. ties namu Nr. 3, V. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat Variant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga, buvo neatidus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės galinio bamperio kairę pusę.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 15.15 val., Kaune, Kaune, Erdvilo g. ties namu Nr. 3, V. K. vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat Variant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. pirminio paaiškinimo (b. l. 6), matyti, kad jis kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pripažino, nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes norėjo, kad niekas nepamatytų. Nurodė, kad vėliau parduotuvėje nusipirko dešinės pusės posūkio žibintą ir jį pakeitė. Nors teismo posėdžio metu V. K. teigė, kad tokį paaiškinimą tyrimo metu davė tik todėl, kad dėl cukrinio debeto bei susijaudinimo labai blogai jautėsi, tačiau iš liudytojo E. I. parodymų matyti, kad paprašius parašyti paaiškinimą, vairuotojas jį rašė pats ir jam nebuvo nurodoma ką rašyti. Ar vairuotojas prašė jam leisti išeiti vaistų susileidimui, liudytojas neprisimena. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, vertinami ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas M. D. parodė, kad automobilių kontakto garsas buvo labai stiprus ir tokio kontakto eismo įvykį padariusio automobilio vairuotojas negalėjo negirdėti ir nejausti. Be to jo automobiliui buvo padaryti gana žymūs apgadinimai, t.y. buvo sugadintas ir sulaužytas visas kairės pusės bamperio kraštas, sugadintos apsauginės juostelės ir buvo paleistas į apačią visas bamperis. Iš kompaktiniame diske esančių V. K. automobilio nuotraukų matyti, kad jo automobilio apgadinimai buvo padaryti priekinėje dešinėje automobilio pusėje-nubrauktas dešinės pusės bamperis bei sulaužytas priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Nustatyti abiejų transporto priemonių apgadinimai, kontakto stiprumas bei tai, kad V. K. vairuojamas automobilis su kitu automobiliu kontaktavo priekine automobilio dalimi, dėl ko įprastai kontaktas būna geriau juntamas bei matomas, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog V. K., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, neįvykdęs KET 222 punkte numatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog V. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. K. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto eismo įvykio bei pažeidimus padarė asmuo, turintis 35 procentų darbingumo lygį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., V. K. skirtina nuobauda –bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

V. K. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. K. praeityje baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų V. K. neturėjo. Jo vairavimo stažas apie 19 metų. V. K. atžvilgiu yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad V. K. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Eismo įvykio metu abiem transporto priemonėm padaryti apgadinimai nėra itin dideli. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad V. K. yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir jis turi rimtų sveikatos problemų. Iš jo paaiškinimų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. K. asmenybę, jo amžių, sveikatos problemas, darbo pobūdį, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. K., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. K. paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Tačiau nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgiama į tai, kad teismo posėdžio metu V. K. iš esmės nepripažino pasišalinimo iš įvykio vietos bei iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis praeityje buvo tris kartus baustas už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.