Telšių apylinkės teismo nutartis

2025-10-10 · Civilinė byla Nr. 2VP-6503-1156/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-10
Bylos Nr.
2VP-6503-1156/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Suinteresuotas asmuo
L. V., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-6503-1156/2025Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01140-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.5.24 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 10 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. V.,

suinteresuoto asmens – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Vaido Drungilo prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: L. V. ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolis Vaidas Drungilas 2025 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui L. V. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Antstolio pareiškime nurodoma, jog prievolės skolininkas L. V. teismo sprendimu duoto įpareigojimo neįvykdė ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos net nepradėjo vykdyti, ignoravo antstolio reikalavimus vykdyti teismo sprendimą. Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas antstolio prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

2. Suinteresuotas asmuo L. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavęs L. V. nurodė, kad pavėsinės nenukėlė, statybos leidimo negavo per privalomajame nurodyme numatytą terminą, tačiau artimiausiu metu turėtų jį gauti. Paaiškino, kad statybos dokumento gavimas užsitęsė ilgiau nei planavo, tai tęsiasi apie metus, nes kelininkams kažkas netiko, dabar suderinta su visomis institucijomis ir turėtų artimiausiu metu jį gauti. Nurodė, kad nenukėlė pavėsinės, nes ji pastatyta privačiame žemės sklype, be to, netrukus turi gauti statybos leidimą. Patvirtino gavęs antstolio siųsti jam raginimus įvykdyti sprendimą, taip pat nurodė, kad informavo antstolį apie privalomojo nurodymo priežastis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma antstolio prašymą tenkinti ir skolininkui skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdymo dieną, nes baudos paskyrimas efektyviausiai paskatins skolininką vykdyti antstolio reikalavimą įvykdyti teismo sprendimą. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas prašė tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo L. V. įpareigotas įvykdyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymą Nr. PN-474, t. y. pašalinti pavėsinę iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) arba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai, iki šiol nėra įvykdytas. Jis turėjo galimybę pavėsinę nukelti, tačiau to nepadarė. L. V. yra nurodęs suinteresuoto asmens atstovui, kad pavėsinės nenukels, geriau mokės baudą. Neturi duomenų, kad L. V. būtų gavęs statybos leidimą, neinformavo apie privalomojo nurodymo įvykdymą, įvykdymas nėra konstatuotas. Teisme nagrinėjant bylą, taip pat nebuvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebuvo stabdytas privalomojo nurodymo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

4. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ). Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

5. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Asmeniui savanoriškai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, jo vykdymas gali būti perduotas antstoliui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 23–24 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

6. Tais atvejais, kai teismas sprendimu įpareigoja konkretų asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, ir toks asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurį gali įvykdyti tik jis pats, vykdymo procese taikomos CPK 771 straipsnio nuostatos dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 69 punktas). Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 25 punktas). dėl šios priežasties, gavęs antstolio prašymą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą teismas pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta:

7.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 12 d. atlikę neplaninį patikrinimą L. V. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė, kad L. V. 2022 m. gegužės 27 d. atvežė ir žemės ūkio paskirties žemės sklype pastatė apie 20 m² ploto kilnojamą objektą – pavėsinę. Žemės sklypuose, kurie patenka į Žemaitijos nacionalinio parko ekologinės apsaugos prioriteto ir Platelių ežero pakrantės apsaugos zonas draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami sodybose, kempinguose, prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) 99 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus.

7.2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija vadovaudamasi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. L. V. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN-474, kuriuo įpareigojo pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę, iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) arba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai bei nustatė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 11 d. Privalomojo nurodymo per įstatyme nustatytą terminą L. V. neskundė.

7.3. 2022 m. rugsėjo 5 d. L. V. pateikus Aplinkos apsaugos departamentui prašymą pratęsti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-474 įvykdymo terminą, minėto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. kovo 11 d.

7.4. Pasibaigus pratęsto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Aplinkos apsaugos departamentas pareigūnai 2023 m. kovo 14 d. atlikę neplaninį patikrinimą nustatė, jog L. V. neįvykdė jam 2022 m. rugpjūčio 12 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. PN-474, todėl Aplinkos apsaugos departamentas vadovaudamasis AAVKĮ 26 straipsniu kreipėsi į teismą dėl L. V. įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

7.5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5816-362/2023 patenkintas pareiškėjo prašymas ir L. V. įpareigotas įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-474 ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.6. Nesutikdamas su priimtu sprendimu L. V. padavę skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-267-815/2025 atmestas L. V. apeliacinis skundas ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

7.7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5816-362/2023 įsiteisėjo 2025 m. balandžio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai tai reiškia, kad pagal teismo sprendimą privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2025 m. gegužės 3 d.

7.8. Administracinėje byloje Nr. eI3-5816-362/2023 vykdomasis raštas išduotas 2025 m. gegužės 20 d., šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Vaidui Drungilui.

7.9. Antstolis 2025 m. gegužės 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną surašė reikalavimą vykdyti teismo sprendimu duotą nurodymą Nr. S-25-47-20960, kuriuo skolininkui L. V. nurodė nedelsiant vykdyti teismo duotą įpareigojimą – įvykdyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-474 reikalavimus, t. y. pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) arba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai. Skolininkas įpareigotas apie teismo įpareigojimo įvykdymą raštu informuoti antstolį bei pateikti įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymi, kad antstolio reikalavimas įvykdyti teismo sprendimu duotą nurodymą buvo išsiųstas L. V. jo gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo jis sutiko gauti teismo procesinius dokumentus.

7.10. Vadovaudamasis CPK 585 straipsniu antstolis 2025 m. liepos 7 d. surašė pakartotinį reikalavimą vykdyti teismo sprendimu duotą nurodymą Nr. S-25-47-27259, kuriuo skolininkui L. V. nurodė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 14 d., imtis priemonių ir įvykdyti teismo duotą įpareigojimą atlikti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-474 nurodytus veiksmus. Skolininkas įpareigotas apie teismo įpareigojimo įvykdymą raštu informuoti antstolį bei pateikti įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Pakartotinis reikalavimas vykdyti teismo sprendimu duotą nurodymą išsiųstas L. V. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

7.11. Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos 2025 m. liepos 14 d. raštu informavo antstolį, jog L. V. teismo sprendimu paskirto įpareigojimo įvykdyti 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-474 vykdyti net nepradėjo. Skolininkas nepašalino kilnojamojo objekto – pavėsinės iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo ūkininko sodybos statinių statybai.

7.12. Kadangi skolininkas L. V. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-474 nevykdo, į antstolio reikalavimus nereaguoja, neinformuoja apie įpareigojimo įvykdymą bei nepateikia įpareigojimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų, todėl antstolis 2025 m. liepos 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-47-28835, taipogi 2025 m. liepos 31 d. surašė Pakartotinį reikalavimas vykdyti teismo sprendimu duotą nurodymą Nr. S-25-47-31267 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo L. V..

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo nesutikdamas su privalomuoju aktu ir apžiūros aktu, kuriuo konstatuotas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas, turėjo teisę savo pažeistas teise ginti įstatymų nustatyta tvarka. Minėtuose dokumentuose nurodomi faktiniai duomenys apie darbus, matmenis, bet greta to atliekamas teisinis jų įvertinimas: atskleidžiami pažeidimai, jų pobūdis. Šių faktinių duomenų suradimas, užfiksavimas, jų egzistavimo fakto, jų apimčių (laiko, erdvės ir kitais požiūriais) nustatymas ir sulyginimas su tuo, ar faktiniai duomenys atitinka a priori (iš lot. iš anksto) nustatytus teisės aktų reikalavimus, yra faktų teisinis vertinimas. Tokio turinio išvados yra ne vien faktinio, bet ir teisinio turinio. Jeigu su faktu ir jo teisiniu įvertinimu asmeniui atsiranda tam tikri įpareigojimai, suvaržymai, ribojimai, netekimai ar panašios teisinės pasekmės, tai akivaizdu, kad tokių faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas turi reikšmę asmens teisėms ar pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 24 punktas). Todėl bylą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą nagrinėjantis teismas neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 30 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, ar asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 29 punktas).

9. Kaip minėta, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 23 punktas). Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 23 punktas). Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teisme turi būti išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo suformuota šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 27 punktas).

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudos skyrimas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-474 įvykdymas iki šiol nėra konstatuotas, nors jo įvykdymo terminas baigėsi. Skolininkas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2022 m. rugsėjo 5 d., šis jo prašymas buvo tenkintas ir maksimaliam terminui buvo pratęstas šis terminas, t. y. iki 2023 m. kovo 11 d. Pasibaigus šiam terminui, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymui įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas nustatė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, bet privalomojo nurodymo L. V. neįvykdė per teismo nustatytą terminą.

11. Teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo privalomąjį nurodymą galėjo įvykdyti atlikdamas alternatyvius veiksmus, t. y. pašalindamas pavėsinę iš žemės sklypo arba gauti statybos leidimą. L. V. nusprendė pavėsinės nenukelti, o privalomąjį nurodymą įvykdyti gaudamas statybos leidimą, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu dar nėra gautas. Tai rodo, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per nurodytą terminą dėl to, kad skolininkas nedėjo pastangų jį įvykdyti, laiku nesiėmė aktyvių veiksmų jam įvykdyti (negavo atitinkamų institucijų leidimų/suderinimų), t. y. nuo aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo jo valios, todėl jam skirtina bauda.

12. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtina atsižvelgti ir į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus ir kt. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti privalomąjį nurodymą. Taigi CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), todėl suinteresuotam asmeniui (skolininkui) skirtina 5 Eur bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, ją skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki šios nutarties priėmimo dienos.

13. Antstolis prašo skolininkui paskirti baudą išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nagrinėjamoje byloje veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, nes kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) – kreipėsi į teismą dėl L. V. nevykdomo privalomojo nurodymo – pašalinti kilnojamąjį objektą – pavėsinę iš žemės sklypo arba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą ūkininko sodybos statinių statybai – vykdydama jai pirmiau išvardytomis teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, o tuo pačiu ir privalomojo nurodymo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad žemės sklypuose, kurie patenka į valstybiniuose parkuose esančias konservacinio funkcinio prioriteto zonas (rezervatuose, draustiniuose), gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus kilnojamuosius objektus galima tik turint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte – pažeidžia viešąjį interesą. Dėl to bauda skiriama kaip satisfakcija priteistina į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 27–30 punktai).

14. Išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

15. Pažymėtina pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį tuo atveju, jei skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą.

Skirti suinteresuotam asmeniui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5816-362/2023 paskirto įpareigojimo per ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-474 nevykdymą, baudą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. spalio 10 d.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus. Jei skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalyje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė