Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui Aidui Stravinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. 14.54 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis V. L. M. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 52ANPAN-123753096-17 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. A. 2017 m. spalio 18 d. 14.45 val. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 32,00 kilometre, pagrindiniu keliu vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 (AN b. l. 1 – 2). 2017 m. lapkričio 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimu už šį pažeidimą M. A. skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (AN b. l. 4). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (AN b. l. 5 – 9) matyti, kad pareiškėjas anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskirtos nuobaudos yra įvykdytos, baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus neturi.

Pareiškėjas skunde (b. l. 3 – 6) prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-129037772-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino pažeidimą, nurodė, kad lenkė sankryžoje, nespėjo grįžti prieš sankryžą, ir šio fakto neginčijo. Be to, šį faktą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: skundžiamas nutarimas, protokolas su asmens paaiškinimu, kad taip įvyko dėlto, kad nebuvo galimybės grįžti atgal prieš sankryžą (AN byla b. l. 1 – 4). Pažymėtina, kad KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Iš KET 1 priedo „Kelio ženklai“ matyti, kad inkriminuoto nusižengimo kvalifikacijoje nurodytas kelio ženklas Nr. 108 „sankryža su šalutiniu keliu“ – tai įspėjamasis kelio ženklas, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Minėtas įstatymas numato atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, todėl M. A. yra baustinas už administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes 2017 m. spalio 18 d. 14.45 val. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 32,00 kilometre, pagrindiniu keliu vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108.

Pažymėtina, kad pareiškėjas sutikdamas su padarytu administraciniu nusižengimu, jo neginčydamas, tiek pateiktu skundu, tiek teismo posėdžio metu prašė palikti jam teisę vairuoti, t. y. iš esmės prašė taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, netaikant administracinio poveikio priemonės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, ar vairuojant neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, tačiau nesant automobilių ar esant mažam jų srautui, nesukeliant pavojingos situacijos, tiek tais atvejais, kai vairuotojas padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją ar išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant pavojingą situaciją, t. y. priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama. Nagrinėjamojoje byloje M. A. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.

Pareiškėjo prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-60-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-20-942/2016). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Administracinė nuobauda, taikant minėto straipsnio nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Šioje byloje nustatyta, kad M. A. pripažino nusižengimą, jog lenkęs sankryžoje, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad M. A. teisės pažeidimą padarė esant būtinam reikalingumui baigti lenkimo manevrą, kuris kaip aukščiau nustatyta buvo pradėtas prieš sankryžą, bet dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (didinat lenkiamam automobiliui greitį ir važiuojant paskui pažeidėją kitam automobiliui, priešingų byloje duomenų nėra, dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti M. A. šiuo paaiškinimu) nebuvo galimybių baigti lenkimo prieš sankryžą ar sulėtinus greitį grįžti į savo eismo juostą (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad minėta aplinkybė nešalina M. A. atsakomybės, kadangi administracinis nusižengimas padarytas tyčia, o ne dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 1, 2 dalys). M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta. M. A. padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas KET pažeidimas, lenkiant sankryžoje, ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad M. A. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kur lenkimas leidžiamas, o lenkti baigė jau už sankryžos ir toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad M. A. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET, byloje nėra, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, skirtos administracinės nuobaudos - baudos, savanoriškai sumokėtos. Tai rodo, kad M. A. nėra piktybinis KET pažeidėjas, darantis teisės pažeidimus ir vengiantis atsakomybės, neprisiimantis pasekmių ir geranoriškai nevykdantis skirtų nuobaudų. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus, kurie iš esmės susiję tik su greičio viršijimu ir už kuriuos paskirtos administracinės nuobaudos yra negaliojančios, vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Kaip yra nurodęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-506-174/2017, pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl M. A. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. A. turi du mažamečius vaikus, sutuoktinė nedirba, kadangi augina vieną iš vaikų - kūdikį, o kitas mažametis vaikas pareiškėjo yra vežiojamas į ikimokyklinę ugdymo įstaigą- darželį, kadangi pati sutuoktinė nevairuoja dėl nėštumo metu patirtų eismo įvykių (b. l. 33 – 35, 38). Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir t. t. Minėtoms pareigoms įgyvendinti, užtikrinant vaikams fiziologinių poreikių tenkinimą, sveikatos apsaugą, pareiškėjui neabejotinai yra reikalinga teisė vairuoti, kadangi nustatyta, jog jis yra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo, tai paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, M. A. teisė vairuoti būtina ir darbe, nes darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti jis netektų visų savo pajamų, kurios tuo pačiu yra pagrindinės šeimos pajamos. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones M. A. yra itin reikšminga, suteikianti vienintelis darbines pajamas, laikytinas šeimos pragyvenimo šaltiniu, nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimu. Iš išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įvertintų įrodymų teismas daro išvadą, kad netekus pareiškėjui teisės vairuoti ne tik pačiam pareiškėjui kiltų neproporcingos pasekmės, tačiau ir jo šeimai, kadangi šeima liktų be vienintelio galinčio vairuoti asmens, būtų pažeisti mažamečių vaikų interesai, prioritetinis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad M. A. pripažino padaręs pažeidimą, kritiškai vertino savo poelgį ir nuoširdžiai gailėjosi, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisės pažeidimas padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, bet labiau sąlygotas būtinojo reikalingumo situacijos, pareiškėjas manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, nes dėl teisės pažeidimo jokių pasekmių nekilo, žmonės nenukentėjo, turtui žala nepadaryta, turi du mažamečius vaikus, darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, teismas mano, kad ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t. y. 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 5 mėnesiams, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga, pažeidžianti prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose administracinio teisės pažeidimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-3/2014, 2AT-6/2014). Teismo įsitikinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad M. A. yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jam transporto priemonė reikalinga ne tik, kad darbui ir gauti vieninteles šeimoje pajamas, tačiau būtina vykdyti savo kaip tėvo moralinę ir įstatyminę pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais, vežiojant juos į kitame mieste esantį darželį, užtikrinant tokiu būdu vaiko teisę į ugdymą, prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, manytina, kad ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Esant aukščiau įvertintų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetui, yra pagrindas M. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas keistinas, paskiriant 200 Eur piniginę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-129037772-17 ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) piniginę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 17073809703, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.