Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69ANPAN-101570998-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. gegužės 26 d., apie 7.14 val., Kretingos r. sav., Kretingoje, Klaipėdos ir Sukėjų gatvių sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 140.1 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, V. Š. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta jam savo noru iki 2017 m. birželio 10 d. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą, sumokėti 5 Eur baudą, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą sumokėti 85 Eur baudą, nurodant, kad už šį administracinį nusižengimą skiriamas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

2017 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 69ANN-106579242-17 V. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 8 dalyje, paskirta 10 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Skundžiama 2017 m. spalio 9 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2017 m. birželio 28 d. nutarimo dalį, kuria V. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, ir paskyrė jam specialiosios teisės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turėtų būti tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Kaip minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinių nusižengimų padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Iš analizuojamų įstatymų dispozicijų matyti, kad atsakomybę už chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Nutarime skirti administracinę nuobaudą taip pat nurodyti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o būtent: „<...> sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo <...>.“ Tačiau akivaizdu, kad inkriminuojami pažeidimai ne vienarūšiai, o skirtingi. Akivaizdu, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas su savimi ir nepateikimas policijos pareigūnui jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė ir net sukelti negali. O nesant neabejotinai nustatytų bent dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, veikos kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2012).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant prevencinių tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-20-2012, Nr. 2AT-7-2013).

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūnių vertinimai dėl jo, V. Š., vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie, apelianto teigimu, galėtų patvirtinti, kad jis lenkimo manevrą atliko tame kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti vieną iš griežčiausių administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakankamai ilgam terminui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas prašo netenkinti V. Š. skundo. Nurodo, kad įrodymai, jog V. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, todėl apelianto skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir prašo šią jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Dėl nusižengimo kvalifikavimo

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad teismo išvados yra nepagrįstos.

ANK 569 straipsnyje pateikta įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąvoka, todėl padaryto nusižengimo objektyvieji požymiai gali būti nustatinėjami visomis įstatyme numatytomis priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje V. Š. padarytą nusižengimą užfiksavo – tiesiogiai matė policijos pareigūnai, kurie surašė protokolą, taip pat pats V. Š. paaiškinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad nespėjo grįžti po lenkimo į savo eismo juostą. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, juos papildo ir paties V. Š. paaiškinimai.

V. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 26 d., apie 7.14 val., Kretingos r. sav., Kretingoje, Klaipėdos ir Sukėjų gatvių sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 140.1 punktų reikalavimus.

KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Nagrinėjamų minėtų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 420 straipsnio 1 dalis reglamentavo administracinę atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, sankcijoje buvo numatyta galimybė už jas skirti baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-640. Naujos redakcijos ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Naujoje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje nebeliko atsakomybės už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Atsakomybė už šią veiką (įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus) pagal naują ANK 420 straipsnio 1 dalies redakciją gali būti taikoma tik tuo atveju, jei asmuo įvažiavimu į priešpriešinio eismo juosta sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kita vertus, nei ankstesnė, nei nauja šio straipsnio redakcija nepanaikina atsakomybės už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Atsakomybė už šią veiką išliko tokia pati. V. Š. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o protokolas surašytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už šiame straipsnyje numatytą alternatyvią veiką – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. už tai, kad jis sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę, tuo pažeidė KET 140.1 punkto, be kita ko, draudžiančio lenkti sankryžose pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, reikalavimus. Pats V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad lenkdamas lėtai judančią transporto priemonę jis priartėjo prie nurodomos nutarime sankryžos, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, o surašant jam administracinio nusižengimo protokolą savo paaiškinime nurodė, kad nespėjo grįžti po lenkimo į savo eismo juostą. Todėl V. Š. nepagrįstai kelia abejones dėl pareigūnų, užfiksavusių jo padarytą nusižengimą – lenkimą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, pateiktų duomenų objektyvumo ir patikimumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perkvalifikuoti V. Š. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl pažeidėjui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos šio straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo

V. Š. apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad lenkimo manevrą jis atliko leistinoje vietoje, t. y. dar gerokai prieš artėdamas link sankryžos, nepažeisdamas KET reikalavimų, leistinoje vietoje jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkdamas lėtai judančią transporto priemonę ir priartėjęs prie sankryžos buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. Š. nurodė, kad lenkė sunkvežimį, pradėjo lenkti leistinoje vietoje, o manevrą užbaigė jau neleistinoje vietoje, nes pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Surašant V. Š. administracinio nusižengimo protokolą, pastarasis, pasiaiškindamas dėl padaryto nusižengimo, nurodė: „Nespėjau grįžti po lenkimo į savo eismo juostą buvo daug automobilių kurių nepamačiau <...> Dėl padaryto pažeidimo labai gailiuosi.“

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos nutarimu V. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – paskirta 3 mėnesių laikotarpiui.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

V. Š. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kur lenkimas leidžiamas, o lenkti baigė ženklo „Pagrindinis kelias“ galiojimo zonoje ir toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą buvo baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET, byloje nėra. Tai rodo, kad V. Š. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas jo padarytus KET pažeidimus vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl V. Š. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Be to, nustatyta, kad V. Š. teisė vairuoti būtina darbe. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones V. Š. yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga darbe, nes tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, transporto priemonė reikalinga ir dėl sergančios žmonos vežiojimo į gydymo įstaigas. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. Š. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbo veiklai ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus visa tai, yra pagrindas taikyti V. Š. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo motyvus, nepasisakyta dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių, yra nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas (tenkindamas) apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutinio teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apelianto skunde apygardos teismui nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos nutartyje esančių rašymo apsirikimų nenurodo esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, todėl plačiau juos aptarinėti nėra reikalo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 69ANN-106579242-17 V. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinti.

Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 28 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.