- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2AT-6/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00219-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Vytautas Greičius, Rimantas Baumilas (pran.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimo bei Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimu R. M. pripažintas padariusiu administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. M. apeliacinis skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 19 d., apie 16 val., Kaune, Vytauto pr. 38, vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesilaikė reikiamo atstumo, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, manevruodamas atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Nesant eismo įvykio vietoje kito automobilio vairuotojo, nesustojęs iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo. Šiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo esminės įtakos nutarimo ir nutarties priėmimui. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino reikšmingas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes: kad pats pareiškėjas dar 2012 m. gruodžio 19 d. savo pareiškime nurodė, jog apie įvykį sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams, nes dėl sudėtingų eismo sąlygų: keliai buvo apledėję, provėžuoti, automobilis galėjo užstrigti ir dėl to galėjo tekti stipriau spausti greičio pedalą, kad automobilis išvažiuotų iš pusnies; be to, dėl to, kad pareiškėjas buvo su kepure su ausinėmis, nes turėjo problemų dėl neseniai atliktos ausies operacijos; pareiškėjas nepajautė automobilių susitrenkimo, negirdėjo to ir nematė, todėl negalėjo suvokti padaręs eismo įvykį ir negalėjo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat nurodoma, kad teismai priimtus sprendimus grindė liudytojo S. L. parodymais, kurie paremti subjektyviais jo pojūčiais ir nepagrįsti kita byloje surinkta medžiaga, todėl laikytini tik prielaidomis, kuriomis grįsti pareiškėjo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo negalima. Pareiškime teigiama, kad teismai nevisapusiškai įvertino bylai svarbias aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo išskirtinę situaciją, t. y. kad pareiškėjui nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis, t. y. jis gali dirbti tik pagal nustatytos negalios pobūdį pritaikytą darbą, sutuoktinė nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, turi negalią – jai teikiamos psichiatro paslaugos; šeimoje auga mažamečiai vaikai, o vienintelis šeimą išlaikantis asmuo – pareiškėjas, todėl, atėmus iš jo teisę vairuoti automobilį, jis netektų darbo ir negalėtų išlaikyti šeimos, kuri taptų socialiai remtina. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nepasisakė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, kuri nesiekia net 1 MGL, o tai, jo manymu, yra svarbi aplinkybė individualizuojant bausmę. R. M. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Atsižvelgiant į paskirtą baudą bei į tai, kad eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, o jo teisė vairuoti yra labai svarbi jo šeimai, jos išlaikymui, todėl, anot pareiškėjo, remiantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ypatingų, išimtinių atvejų, kai administracinė nuobauda gali būti švelninama nustačius kompleksą reikšmingų faktinių aplinkybių pagal ATPK 30¹ straipsnį (nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/200), darytina išvada, kad pritaikyta sankcija yra neadekvati. Be to, nenustatyta aplinkybių, šalinančių ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę, pavyzdžiui, atsakomybę sunkinančių, tokių kaip didelė žala, chuliganiškos paskatos, pakartotinis pažeidimas ir pan.
Atsiliepimas
Laikinai einanti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko pareigas I. Biriukovienė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo argumentus paneigia apklausto liudytojo parodymai teismo posėdyje bei automobilių apgadinimų pobūdis. Šis liudytojas, kuris pareiškėjo nepažįsta ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nurodė, kad, pareiškėjo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį, įsijungė šio signalizacija, mirksėjo šviesos. Iš byloje esančių nuotraukų, eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra dideli. Be to, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojas matė ir stebėjo eismo įvykį, jog, būdamas antrame pastato aukšte, išgirdo susidūrimo garsą. Liudytojo teigimu, pareiškėjas po susidūrimo pradėjo blaškytis, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, buvo matyti bėgantis žmogus. Pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais nėra, nes jie nuoseklūs ir neprieštarauja iš karto po įvykio surašyto paaiškinimo turiniui.
Atsiliepime pažymėta, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui tokių aplinkybių: asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006; nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N3-020/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio ir asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006); būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio (administracinės bylos N(1)-1524/07, N-34/07, Nr. N(1) -413/07). Dėl to manytina, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. prašymas iš dalies tenkintinas.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas neteisingai, nes dėl pareiškime nurodytų aplinkybių negalėjo suvokti padaręs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl nėra jo tyčios. Taip pat nurodyta, kad teismai priimtus sprendimus grindė liudytojo S. L. parodymais, paremtais subjektyviais jo pojūčiais ir nepagrįstais kita byloje surinkta medžiaga, todėl šie laikytini tik prielaidomis, kuriomis grįsti pareiškėjo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo negalima.
Abiejų instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas dėl pareiškėjo kaltės padarius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Tokios išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, tarnybiniu pranešimu, S. L. paaiškinimu, V. C. paaiškinimu, iš dalies ir paties R. M. paaiškinimu bei parodymais teismo posėdyje, liudytojų V. G. , S. L. parodymais teismo posėdyje. Pažymėtina, kad R. M. neneigia to, kad eismo įvykis buvo, bet teigia, jog nėra jo tyčios dėl šio įvykio, tvirtinama, kad nesuvokė padaręs eismo įvykį, tai lėmė eismo sąlygos, nes keliai buvo apledėję, provėžuoti, automobilis galėjo užstrigti ir dėl to galėjo tekti stipriau spausti greičio pedalą, kad automobilis išvažiuotų iš pusnies, be to, pareiškėjas buvo su kepure su ausinėmis, nes turėjo problemų dėl neseniai atliktos ausies operacijos, nepajautė automobilių susitrenkimo, negirdėjo to ir nematė.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nustatyta, kad R. M. , manevruodamas automobiliu ,,Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė nukentėjusiojo V. C. automobilį ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadino, po smūgio buvo girdėti garsas, pradėjo kaukti automobilio ,,Audi A6“ signalizacija ir mirkčiojo šviesos. Tačiau pareiškėjas, kliudęs kitą automobilį, iš savo automobilio neišlipo, automobilių neapžiūrėjo, nesidomėjo sukeltais padariniais ir iš eismo įvykio tuoj pat pasišalino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, laikydamiesi ATPK 257 straipsnio reikalavimų, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai ir teisingai tokius pareiškėjo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pagal nustatytas įvykio aplinkybes R. M. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taigi pareiškėjo kaltė bei dalyvavimas padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai.
Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. M. nubaustas 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pagal ATPK 30(1) straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
R. M. padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, jo metu, kaip nurodyta, nors ir labai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, tačiau įvykio metu padarytos žalos dydis nesiekia net 1 MGL, nukentėjusysis nereikalavo atlyginti žalos, nėra nustatytų R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažintina ir tai, kad jam automobilis reikalingas atliekant pareigas – vairuojant bendrovei priklausančius automobilius, pareiškėjui nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis, t. y. jis gali dirbti tik pagal nustatytos negalios pobūdį pritaikytą darbą, sutuoktinė nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, turi negalią – jai teikiamos psichiatro paslaugos; šeimoje auga mažamečiai vaikai, o vienintelis šeimą išlaikantis asmuo – pareiškėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad R. M. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam paskirta 3000 Lt dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, R. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties dalis, kuriomis R. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Kitas teismų nutarimo ir nutarties dalis palikti galioti nepakeistas.