Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimo R. M. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimu R. M. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2012-12-19, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo, kad nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, atstumo, manevruodamas atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Nesant eismo įvykio vietoje kito automobilio vairuotojui, nesustojęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir ir bylą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba šioje byloje priimti naują nutarimą, pripažįstant R. M. kaltu tik dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, į kokį automobilį jis atsitrenkė ir sugadino, neaišku, kokioje Kelių eismo taisyklėje įtvirtintas reikalavimas, vairuojant automobilį, laikytis reikiamo, kad nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, administracinio teisės pažeidimo protokole aplinkybės, kaip pažeisti Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimai, nėra traktuojamos kaip nustatytos. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo aiškintis, kas nukentėjo nuo padaryto pažeidimo, ar buvo padaryta žala ir, jei padaryta, koks jos dydis. Iš draudimo bendrovės, kurioje buvo draustas UAB „T. P.“ automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu pateiktos informacijos, matyti, jog dėl automobilio sugadinimo padaryta žala net nesiekia 1 MGL dydžio, tačiau, kokie konkrečiai apgadinimai minėtam automobiliui buvo padaryti, neišsiaiškinta. Pareiškėjas nurodo, jog neneigia buvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, vairavęs automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tikrai nepajuto jokio savo automobilio kontakto su kitu automobiliu. Galbūt tai ir galėjo atsitikti, tačiau dėl to, kad nepajuto jokio savo automobilio kontakto su kitu automobiliu, negalėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį, ir, siekdamas išvengti atsakomybės, sąmoningai iš tos vietos pasišalinti. Logiškai mąstant, jam taip pasielgti net nebūtų buvę motyvo ar tikslo: jo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jį vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti. Apie tai, kad padarė pažeidimą sužinojo tik kitą dieną iš policijos pareigūnų, pats to nepastebėjo. 2012-12-19 buvo labai prisnigta, visur keliai buvo provėžuoti, galėjo užstrigti ir užbuksuoti, stipriau paspausti greičio pedalą, kad išvažiuoti iš pusnies, ir būtent tuo momentu kliudyti kitą automobilį. Be to, jo automobilis buvo apledėjęs, sušalęs, pats buvo užsidėjęs storą kepurę su ausinėm. Liudytojo S. L. teigimas, jog pareiškėjas, matydamas, kad atsitrenkė, pasišalino iš įvykio vietos, yra paremtas subjektyviais pojūčiais, jokia kita bylos medžiaga to nepatvirtina, todėl teismas šiuos parodymus turėjo vertinti kritiškai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba išreiškė poziciją, jog R. M. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jai skirta pagrįstai.

R. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apygardos teismas daro išvadą, jog R. M. kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), fotonuotraukomis (b. l. 3-4), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), S. L. paaiškinimu (b. l. 8), V. C. paaiškinimu (b. l. 9), iš dalies ir paties R. M. paaiškinimu (b. l. 10) bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 24), liudytojų V. G. (b. l. 36-37), S. L. (b. l. 74-75) parodymais teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas neneigia, kad jo automobilis galimai kliudė kitą automobilį, tačiau teigia, kad nepajuto jokio kontakto ir jo veiksmuose nebuvo tyčios sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau šiuos R. M. argumentus paneigia liudytojo S. L. paaiškinimas bei parodymai teismo posėdyje, automobilių apgadinimų pobūdis. S. L., kuris R. M. nepažįsta ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nurodė, kad R. M. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį, įsijungė šio signalizacija ir žibėjo šviesos. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra žymūs. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. L. matė ir stebėjo eismo įvykį, kad, būdamas antrame pastato aukšte, išgirdo susidūrimo garsą. Liudytojo teigimu, R. M. po susidūrimo pradėjo blaškytis, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, matėsi, kad žmogus bėga. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kadangi jie nuoseklūs ir neprieštarauja iškart po įvykio surašyto paaiškinimo turiniui. Aplinkybė, jog pirminiame paaiškinime S. L. nenurodė, kad suveikė automobilio signalizacija, nesuteikia pagrindo abejoti šiais parodymais, kadangi teismo posėdyje liudytojas išsamiau nurodė visas įvykio aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su administracinio teisės pažeidimo protokolu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, protokole nurodyta pažeidimo esmė yra pakankama, o nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai atitinka pažeidimo esmę bei nustatytas aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiaiškino, kokie apgadinimai buvo padaryti kitam automobiliui, bei kad padaryta žala nedidelė, tačiau teismo posėdyje ištirtais įrodymais – eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais, nustatyta, kad kita transporto priemonė – UAB „T. P.“ priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta ir ši aplinkybė yra pakankama, kad R. M. veika būtų kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.