Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5682-2022 (toliau – ir Nutarimas dėl 2022 m. sausio 4 d.) A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 5 d. (teismo vertinimu, rašymo apsirikimas, turi būti 2022 m. sausio 4 d.) apie 17.00 val. būdamas Vilniuje, Architektų g. 204, prie darželio „Obelėlė“ viešoje vietoje elgėsi įžūliai ir neadekvačiai, tai yra, savo tyčiniais veiksmais neleido D. P. su savo automobiliu išvažiuoti iš kiemo, atsiguldamas ant automobilio variklio gaubto. Kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis. Tokiais savo veiksmais jis trikdė viešąją rimtį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 eurų bauda.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5719-2022 (toliau – ir Nutarimas dėl 2022 m. sausio 5 d.) A. B. pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 5 d. apie 16.50 val. viešoje vietoje, būdamas Vilniuje, Architektų g. 204, savo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją rimtį, o būtent: šūkavo, mosikavo rankomis, tyčia trukdė E. C. ir D. P. įsėsti į automobilį, neleido išvažiuoti iš darželio teritorijos, tai yra, atsistojo viduryje kelio, priešais automobilį, dėl ko susidarė didelė automobilių spūstis. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.8. Skunde akcentuojama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad A. B. siekis pažeisti viešą tvarką ir žmonių rimtį bei noras veikti taip yra nustatytas „pagal objektyvią A. B. veiksmų išraišką“. Tačiau asmens kaltė pagal ANK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas kaltės formas ir rūšis, apibūdindama kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai, nes pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 Eur iki 140 Eur. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Apelianto įsitikinimu, nėra aišku, kokie objektyvūs veiksmai pagrindžia jo kaltę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

3.9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Apeliantas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o skundžiamos nutarties dalyje teismas tokių įrodymų nenurodė. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Palikdamas galioti Institucijos nutarimą dėl pritaikytos apelianto atžvilgiu atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, teismas, tirdamas jo skundą, visų nurodytų aplinkybių nenustatė, nors teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, pagrindo išvadai, kad byloje neteisingai nustatytos A. B. inkriminuoto ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, yra netinkama jų teisinė kvalifikacija ar paskirta neteisinga administracinė nuobauda, nėra.

4. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, teismas A. B. skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5682-2022 (dėl 2022 m. sausio 4 d. įvykio) panaikino ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5719-2022 (dėl 2022 m. sausio 5 d. įvykio) paliko galioti. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, matyti, kad apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas dėl 2022 m. sausio 5 d. įvykio, ir prašo panaikinti šį nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

5. Visų pirma, apeliantas skundą grindžia tuo, kad Institucija, priimdama 2022 m. kovo 21 d. nutarimą, nesilaikė ANK nuostatų ir padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, t. y. nebuvo pagrįsta, kuo apeliantas yra kaltinamas, ir nenurodyti jokie įrodymai, pagrindžiantys jo kaltę. Apelianto įsitikinimu, filmuota medžiaga, fotonuotraukos, jo paaiškinimai paneigia jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, o teismas šios klaidos neištaisė ir bylos negrąžino Institucijai.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

7. ANK 618 straipsnyje yra įtvirtintas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutarime turi būti išspręstas klausimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-5719-2022 buvo surašytas vadovaujantis ANK 618 straipsnyje nutarimui administracinio nusižengimo byloje keliamais reikalavimais, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad šis nutarimas surašytas pažeidžiant ANK nuostatas ir padarant esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus.

8. Apeliaciniu skundu patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo A. B. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantas skunde pažymėjo, kad konstatuojant faktą, jog A. B. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, turėjo būti remiamasi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien suinteresuoto asmens D. P. paaiškinimais bei nukentėjusiosios E. C. paaiškinimais (kuri yra apelianto žmonos D. P. draugė ir bendradarbė). Apelianto teigimu, jų parodymai prieštarauja jo pateiktiems ir teismo ištirtiems įrodymams. Su šiais skundo argumentais pagrindo sutikti nėra. Šiuo atveju pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne vien tik nukentėjusiosios D. P. ir E. C. duotais paaiškinimais, bet ir byloje esančiais garso ir vaizdo įrašais. Peržiūrėjus byloje esančius garso ir vaizdo įrašus, aiškiai matyti, kad E. C. vairuojamas automobilis pradžioje stovėjo ant šaligatvio, tačiau po kurio laiko automobiliui pajudėjus link važiuojamosios kelio dalies, A. B. stovėjo priešais automobilį, trukdydamas jam pravažiuoti, o dėl tokių jo veiksmų susidarė automobilių spūstis, pašaliniai asmenys reiškė pretenzijas, prašė jo pasitraukti ir leisti pravažiuoti E. C. automobiliui, tačiau jis nesitraukė, visa tai neabejotinai patvirtina, kad A. B. tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

9. Išvados, kad A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad šiuo metu tarp apelianto ir nukentėjusiosios D. P. vyksta skyrybų procesas, kurio metu, kaip teigia apeliantas, ji siekia sau palankių teismo sprendimų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesprendė A. B. kaltės klausimo ir neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos įrodymus. Su šiais skundo teiginiais nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, teismas nustatė siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei norą taip veikti šioje byloje pagal objektyvią A. B. veiksmų išraišką. Teismas nurodė, kad A. B. viešoje vietoje, kurioje be jo ir nukentėjusiųjų buvo pašalinių asmenų, tyčia neleido E. C. išvažiuoti iš darželio teritorijos, važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo priešais automobilį ir nesitraukė, dėl ko E. C. vairuojamam automobiliui iš dalies įvažiavus į kelią, susidarė didelė automobilių spūstis, jis neabejotinai tokiu savo elgesiu siekė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo, nes jo viešoje vietoje atlikti veiksmai peržengė normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, buvo nepriimtini. Taigi, akivaizdu, kad priešingai nei apeliantas nurodė skunde, jo kaltės klausimą apylinkės teismas išsprendė tinkamai, jo nustatyta kaltė šiuo atveju nėra preziumuojama.

11. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl A. B. trukdymo išvažiuoti E. C., važiuojamojoje dalyje susidarė automobilių spūstis. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju pažymėtina, kad gatvėje, kurioje vyko nagrinėjamas įvykis, yra vienpusis eismas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad E. C. vairuojamas automobilis pajudėjo į priekį ir įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, tuo tarpu A. B. toliau savo veiksmais blokavo automobilį, neleisdamas šiam pajudėti į priekį, dėl ko E. C. negalėjo nei išvažiuoti, nei grįžti atgal. Tokiu būdu, šia gatve važiavę automobiliai negalėjo pravažiuoti ir susidarė didelė spūstis. Nors apeliantas nurodo, kad automobilių spūsties nebuvo, automobiliai galėjo laisvai pravažiuoti ir gatvės pločio tam užteko, teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pašaliniai asmenys ėmė reikšti pretenzijas A. B., kad šis pasitrauktų, nes jie negali pravažiuoti, taigi, ši aplinkybė patvirtina, jog dėl apelianto veiksmų buvo užblokuotas eismas, nebuvo galimybės pravažiuoti ir susidarė automobilių spūstis.

12. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto teiginius, kad jo veiksmai pasiimant dukrą, gali būti kvalifikuojami pagal ANK 13 straipsnį, nes jis veikė esant būtinajam reikalingumui, siekdamas užtikrinti dukters interesus, be to, teismas nevertino to, kad apeliantas veikė galimai klaidingai supratęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su dukra tvarką, bet nesiekė pažeisti viešąją tvarką (ANK 21 straipsnis). Šiuo atveju, pažymėtina, kad apelianto skunde nurodytas ANK 13 straipsnis reglamentuoja būtinosios ginties instituto taikymo tvarką, tuo tarpu, būtinojo reikalingumo institutas numatytas ANK 16 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinojo reikalingumo samprata, pagal kurią asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims, ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reguliavimą bei teisminę praktiką, aplinkybės, jog A. B. sutrikdė viešąją tvarką esant būtinajam reikalingumui pagrįstai nenustatė nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju, net ir nustačius, kad A. B. veikė galimai klaidingai supratęs teismo nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su dukra tvarką, t. y. manydamas, kad nagrinėjamo įvykio metu jo dukra buvo mamos priežiūroje neteisėtai, nevykdant teismo nutartimi nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, susiklosčiusi situacija galėjo ir turėjo būti sprendžiama A. B. kreipiantis į antstolį dėl teismo nutarties, kuria nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad apie tokią galimai pažeistų teisių gynimo tvarką jis buvo informuotas policijos pareigūnų prieš įvykstant nagrinėjamam įvykiui, tačiau šia tvarka jis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo nuostatas nėra.

13. Apelianto manymu, teismas turėjo svarstyti ir dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies bei 566 straipsnio nuostatų taikymo. Apelianto nurodytoje ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, teismas ar nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) turi teisę, bet ne pareigą taikyti šio straipsnio nuostatas. Be kita ko, šioje byloje nenustatyta, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principų, ar kad darė ANK 566 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus apribojimus ar išimtis dėl kilmės, tautybės, rasės, lyties, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių, kurios asmenims lemtų nevienodą įstatymų taikymą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.