Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2025 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2822-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji tyrėja S. Matulienė 2025 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2822-2025 nustatė, kad N. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2024 m. lapkričio 3 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukdamas, išvažiavo į antrą eismo juostą, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, taip privertė jį staigiai stabdyti ir sukėlė pavojingą situaciją, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą.

N. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

N. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – arba sutrumpinti jos terminą.

Skunde išdėstytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, tačiau teigia, kad jį padarė ne tyčia, o dėl itin prasto matomumo blogai įvertinęs situaciją ir priėmęs netinkamą sprendimą. Nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu vairavimo sąlygas ir matomumą apsunkino prastos oro sąlygos (lijo lietus, kelio paviršius buvo šlapias, automobilių šviesos atsispindėjo nuo kelio sukurdamos papildomus atspindžius, kurie galėjo klaidinti), buvo intensyvus eismas, už jo važiavo ne viena transporto priemonė. Apsisukinėjo leistinoje vietoje, tačiau siekdamas kaip įmanoma greičiau atlikti manevrą ir nesutrikdyti eismo dėl itin prasto matomumo (intensyviai lijo, tamsus paros laikas), neteisingai įvertino pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės rodomus šviesos signalus (buvo įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo dešinį posūkio signalą ir rikiuojasi į laisvą juostą, taip vykdydamas KET 119 punkte nustatytą pareigą vairuotojams laikytis dešinės pusės, ir duodamas kelią jam). Būtent dėl prasto matomumo nulemtos ir neteisingai įvertintos situacijos jis padarė KET 9 punkto pažeidimą. Supratęs, kad suklydo, nedelsdamas ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengti susidūrimo – kiek galėdamas atsitraukė į kairę pusę. Dėl šios jo klaidos niekas nenukentėjo. Mano, kad Institucija formaliai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir neatsižvelgė į N. G. teiktus paaiškinimus.

Skunde nurodoma, kad jo atveju yra visuma faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iki šio įvykio N. G. nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, šis administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, padarytas susiklosčius individualioms aplinkybėms. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jo neneigia, nagrinėjant bylą Institucijoje, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. N. G. nepiktnaudžiauja alkoholiu, po mokyklos baigimo savanoriškai pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir tarnavo (duomenys neskelbtini) pėstininkų batalione nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) universiteto 2 kurso studentas, studijas derina su darbu, kuris yra pagrindinis ir vienintelis jo pajamų šaltinis; dirba AB (duomenys neskelbtini) lentynų priežiūros vadybininku, jo pagrindinės darbo funkcijos yra lankyti mažmeninės prekybos vietas. Neturėdamas teisės vairuoti, N. G. neabejotinai neteks darbo, nes nebegalės atlikti pagrindinių funkcijų. Itin sudėtinga rasti darbą, kurį galėtų derinti su intensyviu studijų tvarkaraščiu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jo atveju yra neproporcingai didelė administracinio poveikio priemonė už padarytą administracinį nusižengimą. Tai apsunkins N. G. kasdienybę ne tik laikotarpiui, kai neturės teisės vairuoti transporto priemones, bet ir gerokai pablogins finansinę padėtį kur kas ilgesniam laikui. Atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-15-493/2025, kurioje apeliacinės instancijos teismas, esant panašioms aplinkybėms, konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti asmeniui iš viso neskyrus administracinio poveikio priemonės.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad Institucijos atstovė telefonu patikino, kad, jei pasinaudos teise teikti žodinius paaiškinimus, tai nepablogins jo padėties ir jis turės teisę sumokėti pusę minimalios baudos, kaip buvo nurodyta Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-57409-2024. Jis neturi teisinio ar su juo susijusio išsilavinimo, todėl, Institucijos atstovei pasakius, kad gali teikti prašymą dėl žodinių paaiškinimų teikimo, nesuprato, kad tai reikš, jog protokolas bus panaikintas ir bus skirta dvigubai didesnė bauda. Kaip minėjo, jis dirba tik 0,5 etato, darbo užmokestis yra nedidelis (581,22 Eur „į rankas“, iš kurių apie 360 Eur skiria kambario nuomai Vilniuje ir komunaliniams mokesčiams), todėl 170 Eur bauda yra itin reikšminga ir didelė.

III. Teismo išvados

N. G. skundas tenkinamas iš dalies.

N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, tačiau mano, kad, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta į jo teikiamus paaiškinimus, kurie nurodyti jo skunde. Prieš sukdamas matė automobilį, buvo įsitikinęs, kad jis rodo posūkio signalą į dešinę pusę ir nori persirikiuoti. Dėl prasto matomumo tinkamai neįvertino kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Po administracinio nusižengimo padarė išvadas. Dabar, kai vairuoja, kiek įmanoma, žvalgosi, prieš sukdamas įsitikina 100 procentų, kad tai daryti yra saugu, arba, jei nėra įsitikinęs, praleidžia transporto priemonę. Vairuoja kiekvieną dieną. Pradėjo dirbti nuo 2023 m. vasaros. Darbo funkcija yra lankyti visos Lietuvos mažmeninius prekybos centrus. AB (duomenys neskelbtini) gamina ledus, o kita įmonė tvarko lentynas; jis važiuoja tikrinti, ar lentynose tinkamai sudėta ledų produkcija. Darbo tikslais tenka važiuoti po įvairius Lietuvos miestus. Studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini), yra antro kurso studentas. Nuomojasi gyvenamąją vietą, gauna tik darbo užmokestį, kuris yra 581,22 Eur. Sutiktų, kad baudos sumokėjimo terminas būtų išdėstytas. Dėl šio situacijos suvokė, kad iš darbo gaunamų pajamų neužteks, šiuo metu yra susiradęs papildomą darbą, dar nepasirašė sutarties, bet buvo pokalbyje UAB (duomenys neskelbtini) dėl sandėlio darbuotojo darbo; darbas naktimis, grafikas nuo 3.30 val. iki 7.30 val. Jei neteks teisės vairuoti transporto priemones, tai nebus galimybės nuvykti į naują darbovietę, nes (duomenys neskelbtini) yra šiek tiek už Vilniaus. Nuo 16 m. turi A1 vairavimo kategoriją, nuo 18 m. – B2 kategoriją. Taigi vairuoja nuo 16 m. Per paskutinius metus nėra baustas administracine tvarka.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino ir administracinės nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumu.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Skundžiamu nutarimu N. G. paskirta minimali administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti N. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. G., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukdamas, išvažiavo į antrą eismo juostą, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, taip privertė jį staigiai stabdyti ir sukėlė pavojingą situaciją. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad N. G. prieš sukimo manevrą buvo pristabdęs, o tada greitai suko į pagrindinio kelio antrą eismo juostą, taip neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. N. G., pamatęs, kad nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, pristabdydamas, atsitraukė į kairę pusę. Toks N. G. elgesys rodo, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET, o atliko manevrą tinkamai neįvertinęs situacijos. Pareiškėjo versija, kad administracinio nusižengimo metu vairavimo sąlygas ir matomumą apsunkino prastos oro sąlygos, t. y. buvo tamsus paros metas, intensyvus eismas, lijo lietus, blizgėjo kelias, nėra paneigta. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui atsižvelgiant dar ir į tai, kad N. G. turi ganėtinai nedidelį vairavimo stažą, todėl nagrinėjamu atveju galėjo pasielgti neapdairiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių N. G. turėjo nesilaikyti KET reikalavimų. Jis privalėjo būti atidesnis prieš sukdamas į pagrindinį kelią, kad nebūtų pažeistos KET nuostatos.

Byloje nustatyta N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu apskritai nėra baustas administracine tvarka. Darytina išvada, kad N. G. nėra piktybinis ar sistemingas KET pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad N. G. laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat nenustatyta, kad N. G. padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio (informacija, esanti asmens duomenyse).

Svarbu įvertinti ir kitas N. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis studijuoja, yra antro kurso studentas (duomenys neskelbtini) universitete, tai patvirtina byloje esanti studijų sutartis. Pareiškėjas gyvena Vilniuje, pats save išsilaiko. Jis nuo 2023 m. liepos 25 d. pradėjo dirbti AB (duomenys neskelbtini) lentynų priežiūros vadybininku, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. dirba 20 val. per savaitę. N. G. taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra susiradęs papildomą darbą, nors darbo sutarties dar nepasirašė, bet buvo pokalbyje UAB (duomenys neskelbtini) dėl sandėlio darbuotojo darbo. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių N. G. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į N. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, N. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, studijuoja, dirba ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti N. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors N. G. padarytas administracinis nusižengimas yra dėl neatsargumo, tačiau jis vis tiek sukėlė pavojingą situaciją, iš galo važiuojantis automobilis turėjo staigiai stabdyti, kad neįvyktų susidūrimas. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak pareiškėjo, vairavimo sąlygas ir matomumą apsunkino oro sąlygos, eismas buvo intensyvus. Priešingai, esant tokiomis sąlygomis, N. G. turėjo būti itin atsargus vairuodamas transporto priemonę bylai reikšmingoje vietoje. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą). Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo funkcija yra lankyti visos Lietuvos mažmeninius prekybos centrus ir atlikti tikrinimus. N. G. gali organizuoti savo dienotvarkę Vilniuje taip, kad galėtų bent iš dalies tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas (pavyzdžiui, į darbo vietą vykti taksi, viešuoju transportu arba pan.). Taip pat galima spręsti klausimą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones ir kitais būdais (pavyzdžiui, tam tikram laikui pasiimti atostogas, derėtis su darbdaviu, kaip galima būtų išspręsti klausimą dėl darbo funkcijų tinkamo atlikimo). N. G. teisme nurodė, kad buvo pokalbyje dėl antro darbo, į kurį nuvykti būtų sudėtinga neturint specialiosios teisės, kadangi darbas būtų vykdomas naktimis, o darbo vieta yra už Vilniaus. Teismas teigiamai vertina pareiškėją, kad jis siekia papildomai įsidarbinti, kita vertus, nelogiška bandyti ieškotis papildomo darbo, jei dar nėra pasibaigusi administracinio nusižengimo byla, nes nėra aišku, koks bus galutinis procesinis sprendimas. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis dar nėra sudaryta, todėl būtų netikslinga teigti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis negalėtų nuvykti į šį darbą. N. G. prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo darbui yra reikalinga aptariama speciali teisė, todėl turėjo naudotis ja itin atsakingai. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – ne itin ilgą laiką), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti.

Skunde taip pat teigiama, kad N. G. veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, nekilo realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai. Kita vertus, pareiškėjo nurodyti motyvai nedaro jo veiksmų apskritai nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad, tinkamai sureagavus iš galo važiuojančiam automobilio vairuotojui, buvo išvengta kitų padarinių. Taip pat, jei N. G. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-15-493/2025, esant panašioms sąlygoms, konstatuota, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti iš viso nepaskyrus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Aptariamoje nutartyje konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikšminga tiek siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko, kurį augina vienas, interesus, tiek siekiant tęsti darbo santykius, kurie yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, kadangi gyvenamosios, darbo ir vaiko mokyklos vietos nesutampa. Taigi N. G. nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes joje nustatytos aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių.

Taigi nors N. G. yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, N. G. prašo sumažinti jam paskirtą 170 Eur baudą iš esmės argumentuodamas tuo, kad Institucijos atstovė telefonu patikino, jog, jam pasinaudojus teise teikti žodinius paaiškinimus, jo padėties nepablogins ir jis turės teisę sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau jam administracinio nusižengimo protokolas buvo panaikintas ir paskirta dvigubai didesnė bauda. Be to, N. G. nurodo, kad pagal gaunamą 581,22 Eur darbo užmokestį, iš kurių apie 360 Eur sumoka kambario nuomai ir komunaliniams mokesčiams, paskirta bauda yra itin didelė. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei sankcijoje nustatytas minimalus. Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-57409-2024 administraciniame nurodyme nurodyta, kad paskirtą baudą siūloma sumokėti iki 2025 m. sausio 9 d. Taip pat nurodoma, kad, iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos ir (ar) negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, išskyrus dokumentų, patvirtinančių teisę vairuoti transporto priemones, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taigi N. G. galėjo sumokėti paskirtą baudą iki 2025 m. sausio 9 d., o jos nesumokėjus, administracinis nurodymas neteko galios, pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirta ANK 240 straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatyta minimali bauda. Vadinasi, teigti, kad N. G. savaime turi būti skiriama mažesnė bauda, nei minėto ANK straipsnio sankcijoje nustatyta minimali, nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad N. G. yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna darbo užmokestį. Pareiškėjas nepateikė teismui patvirtinančių duomenų dėl kambario nuomos kainos ir mokamų komunalinių mokesčių dydžio. Taip pat nenustatyta, kad jis turi kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų ar skolų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki. Nurodytos aplinkybės nėra tos, kurios leistų teigti, kad jam paskirta 170 Eur dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Kita vertus, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 4 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 42,50 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2025 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2822-2025:

1) N. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

2) N. G. paskirtos 170 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Matulienės 2025 m. vasario 3 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-2822-2025.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.