Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2477-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-03
Bylos Nr.: e2A-2477-614/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: A. N.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2477-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27790-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui A. K., kuriuo prašo nustatyti ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. (K. K.) tvarką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį prašo nustatyti atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi K. K., gimusiu (duomenys neskelbiami) tvarką, pagal kurią:

1.1.1. kiekvieno mėnesio lyginės savaitės (2-4 savaitė): Tėvas bendrauja su sūnumi nuo penktadienio pasiimdamas jį iš mokymosi įstaigos iki sekmadienio 20 val. grąžindamas jį į vaiko motinos namus;

1.1.2. kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės (1-3 savaitė): Tėvas bendrauja su sūnumi: antradienį pasiimdamas jį iš mokymosi įstaigos ir ketvirtadienį pristatydamas į mokymosi įstaigą;

1.1.3. poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos sūnus švenčia su tėvu (vaikas paimamas iš vakaro 23 d. 17 val. ir grąžinamas į motinos namus 26 d. 18 val.), neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos sūnus švenčia su motina;

1.1.4. poriniais metais Naujų metų šventė švenčiama su tėvu (vaikas paimamas 31 d. 17 val. ir grąžinamas į motinos namus kitų metų sausio 1 d. 20 val.);

1.1.5. poriniais metais Velykų šventę sūnus švenčia su motina. Neporiniais metais Velykų šventę sūnus švenčia su tėvu (tėvas paima vaiką 10 val. ryte, gražina vaiką į motinos namus sekančią dieną 19 val.);

1.1.6. Motinos diena švenčiama su mama;

1.1.7. Tėvo diena švenčiama su tėvu nuo 10 iki 20 valandos;

1.1.8. pasibaigus švenčių periodui bendraujama 1 p. ir 2 p. nurodyta tvarka;

1.1.9. atostogų metu (vasaros, pavasario, rudens, žiemos) tėvas bendrauja ir rūpinasi vaiku pirmąją atostogų dalį, įskaitant nepertraukiamas atostogas iki 14 d. užsienyje. Antrąją atostogų dalį vaikas leidžia su motina. Atostogų grafikas suderinamas su vaiko motina, atsižvelgiant į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį ne vėliau kaip 2 savaites prieš atostogų pradžią. Jeigu atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą;

1.1.10. dėl vaiko bendraujama telefonu bei el. paštu. Įsipareigojama informuoti apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą;

1.1.11. bendravimo su vaiku metu užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų;

1.1.12. bendravimo su tėvu metu nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti;

1.1.13. bendravimo su vaiku metu užtikrinti telefoninį ryšį. Įsipareigojama bendrauti geranoriškai, atsižvelgiant į sūnaus interesus. Iškilus ypatingai situacijai galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos abipusiu sutarimu iš anksto suderinus.

1.2. Nurodė, kad šalys turi nepilnametį sūnų K. K., gimusį (duomenys neskelbiami), kuriam šiuo metu yra septyneri metai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. N., sūnaus išlaikymui atsakovas įsipareigojo teikti 175,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tačiau minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, pasak ieškovės, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko sveikata, taip pat dėl nepakankamo tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime, turi būti nustatyta. Teigia, jog praėjus porai metų po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. buvo nustatytas vaiko neįgalumas, remiantis diagnoze – F84.0 (Vaikystės autizmas ir organizmo funkcijų sutrikimai), vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma, neįgaliojo pažymėjimas. Po santuokos nutraukimo ieškovė gyveno viena, rūpinosi ir auklėjo savo vaiką, o paaiškėjus vaiko diagnozei, buvo nutarta laikinai vaiką apgyvendinti pas senelius (duomenys neskelbiami), kur buvo speciali vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga, teikianti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Atlikus vaiko būklės vertinimą, Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos buvo nustatyta, kad vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas nepatikslintas intelekto sutrikimas, nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiškia netinkamu būdu ir kt. Visuose dokumentuose, kuriuose aprašoma vaiko ligos anamnezė ir simptomatika, akcentuojama, kad vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes ir kt. Ieškovė pažymi, jog vaikui gyvenant Mažeikiuose, ji nuolatos lankė vaiką, palaikė ryšį su tėvais, darželio darbuotojais, mokėjo už darželį, pirko vaikui reikalingus daiktus, maistą, mokymosi ir žaidimų priemones, tačiau dirbo Vilniuje, kadangi analogiškai apmokamo darbo galimybių Mažeikiuose nėra. Atsakovas per visą laiką retai lankė savo vaiką, Mažeikiuose nesilankė nė karto, nesidomėjo, neskambino ieškovei, o 2017 m. sužinojęs apie vaikui nustatytą neįgalumą, nepakeitė savo supratimo apie pagalbą ne tik vaikui, bet ir jo motinai, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pagalbos prižiūrint vaiką. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas gyvena Vilniuje su ieškove, tačiau atsakovas ir toliau nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, vengia vykdyti savo pareigą, todėl nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų tėvo pareigą ir vaiko teisę bendrauti pastoviai ir reguliariai. Ieškovės nuomone, jos siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra suteikianti abiem tėvams maksimaliai panašias galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja bendravimo tvarkos nustatymui, kaip tokios priemonės taikymui, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei atsakovo interesų bei galimybių tokią bendravimo tvarką įvykdyti realiai. Teigė, jog šalių sūnaus sveikatos istorija prasidėjo dar tuomet, kai jo buvo laukiamasi, gimdymo metu sūnui aplink kaklą apsiviniojo virkštelė, todėl jis gimė stipriai pridusęs, kai sūnus buvo apytiksliai 1 m. ir 6–9 mėn. amžiaus, buvo pastebėta, kad jam sunkiai vystosi kalbiniai įgūdžiai, o po atliktų tyrimų, 2016 m. gegužės 17 d. oficialiai nustatyta ligos diagnozė – F80.8 kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai, 2016 m. rugsėjo 2 d. sūnui diagnozuota – F84.9 nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas. Taigi, šalių santuoka buvo nutraukta jau po to, kai šalys žinojo savo apie sūnaus sveikatos sutrikimus. Pasak atsakovo, nutraukus santuoką, jis nenusišalino nuo bendravimo su sūnumi, dažnai susitikdavo su vaiku, pasiimdavo jį iš darželio, vesdavosi pasivaikščioti ir kitaip leisdavo kartu laiką, o bendravimas esmingai pasikeitė tuomet, kai ieškovė be atsakovo sutikimo nusprendė sūnų išvežti gyventi pas savo mamą į Mažeikius dėl ieškovės nenoro prižiūrėti sūnų pačiai, noro išvykti į užsienį dirbti, o ne dėl ieškovės nurodomų priežasčių. Atsakovas pripažino, jog sūnų apgyvendinus Mažeikiuose, jis nebeturėjo nei faktinių galimybių, nei finansinių sąlygų savo sūnų itin dažnai lankyti, tačiau atsakovas ir toliau bendravo su sūnumi pagal savo ir sūnaus turimas galimybes – paprastai bent vieną ar du kartus per mėnesį bendraudavo su sūnumi Mažeikiuose, pasiimdavo jį su savimi pabūti kartu, laiką leisdavo savo mamos, vaiko močiutės L. K. namuose, atsakovo mama ganėtinai dažnai pasiimdavo anūką iš darželio pas save, jis likdavo nakvoti. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė nėra pareiškusi jokiu pretenzijų atsakovui dėl jo bendravimo su sūnumi, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. sūnui sugrįžus gyventi į Vilnių, atsakovas atkūrinėja nuoseklų bendravimą su savo sūnumi, stengiasi prisitaikyti prie jo rutinos, dažniau su juo susitikti, praleisti laiko, yra užmezgęs ryšį su sūnaus ugdymo įstaiga, domisi jo ugdymo procesais, ar jam nieko netrūksta, taigi, atsakovas nėra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi. Susipažinęs su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsakovas siūlo alternatyvią bendravimo tvarką bei alternatyvius sprendinius. Kadangi atsakovas dirba su informacinėmis technologijomis susijusį darbą, kuriame yra daug nepastovumo, nes atsiradus sistemų sutrikimams, atsakovas dirba prie šių sutrikimų šalinimo tol, kol jie yra pašalinami, neatsižvelgiant į darbo grafiką, taip pat tenka dirbti ir švenčių dienomis, be to, atsakovas šiuo metu persikėlinėja gyventi ir dirbti į Kauną, kur jis turi draugę, su kuria ketina kurti bendrą gyvenimą, todėl atsakovo tolimesnis gyvenimas visiškai nėra suderinamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas per kalendorinius metus (savaitgaliais) turėtų atlikti itin daug kelionių. Be to, atsakovas sūnų paprastai galėtų pasiimti tik pasibaigus darbui ir atvažiavus į Vilnių, todėl tai apskritai nebūtų suderinama su vaiko ugdymo įstaigos lankymu, toks bendravimo tvarkos režimas tiek atsakovą, tiek sūnų apkrautų nuolatinėmis, varginančiomis kelionėmis, kurios niekaip neatitinka nei sūnaus, nei atsakovo interesų ir yra sunkiai įgyvendinamos, o vien degalų kaštai per vienerius kalendorinius metus laikantis nustatyto bendravimo režimo sudarytų apytiksliai 5 106,56 Eur sumą, kas yra finansiškai nepakeliama atsakovui. Atsakovo skaičiavimu, jam tenkančių bendravimo dienų skaičius akivaizdžiai viršytų 50,00 proc. visų kalendorinių metų dienų skaičių, o ieškovė, siekdama tokios tvarkos nustatymo, nekalba apie sūnaus išlaikymui tenkančių išlaikymo lėšų paskirstymą, kas pažeistų paties atsakovo teises.

2.1. Atsakovas siūlo nustatyti alternatyvią jo bendravimo su sūnumi tvarką, kurią galėtų realiai įgyvendinti, ir pagal kurią:

2.1.1. atsakovas bendraus su sūnumi K. K. kas trečią savaitgalį jį pasiimdamas į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąjį vietą. Sūnus savaitgaliui paimamas penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. 30 min. ir pristatomas į sūnaus gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. 00 min;

2.1.2. atsakovas per vienerius kalendorinius metus savo atostogų metu su sūnumi K. K., jo atostogų, švenčių ar kitu laisvu metu nepatenkančiu į šios tvarkos 1 p., bendraus ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų, iš kurių bent vieną kartą bendravimas truks nepertraukiamą 7 kalendorinių dienų laikotarpį. Apie numatomą tokio bendravimo laikotarpį atsakovas informuos raštu ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, nurodydamas tikslų planuojamų su sūnumi praleisti dienų skaičių;

2.1.3. atsakovas pagal turimas galimybes turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. kiekvieną dieną tiek gyvai, tiek elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.);

2.1.4. visais atvejais bendravimas su sūnumi K. K. turi būti derinamas abiejų tėvų (atsakovo ir ieškovės), atsižvelgiant į sūnaus ugdymo grafiką, poilsio rėžimą, suplanuotą sūnaus rutiną, planus ir pan. Visais atvejais sūnus bendravimui su atsakovu paimamas tik iš sūnaus lankomos ugdymo įstaigos arba sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Visi klausimai dėl bendravimo su sūnumi derinami raštu (el. paštu, SMS žinutėmis, susirašinėjimu per socialinius tinklus ar kitas programėles);

2.1.5. atsakovas bendravimo su sūnumi K. K. laikotarpiais turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį be atskiro sutikimo;

2.1.6. apie sūnaus K. K. gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki pasikeitimo;

2.1.7. nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

2.2. Atsakovo nuomone, jo siūloma bendravimo tvarka yra ne tik realiai įgyvendinama, tačiau atitiktų tiek sūnaus, tiek atsakovo interesus. Taip pat tokia bendravimo tvarka yra orientuota į maksimaliai kokybišką atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, t. y. atsakovas iš anksto galėtų tartis su darbdaviu dėl mažesnio darbo krūvio bendravimo laikotarpiu arba jo perskirstymo ir tokį laikotarpį betarpiškai nuolatos skirti bendravimui su sūnumi, o ne jį pasiimti ir perduoti auklės ar kitų asmenų priežiūrai, nes atsakovas negalėtų normaliai bendrauti dėl darbo. Be to, ši tvarka ženkliai neiškreipia tėvų teisių ir teisėtų interesų balanso tenkinant sūnaus poreikius. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nurodo, jog didžioji dalis jo pastangų, atitinkamai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų iki 2022 m. sausio 27 d. buvo patirtos dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė tik 2022 m. sausio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo visiškai atsisakė reikalavimo dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo, todėl bylos dalis dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta nepriėmus sprendimo. Atsakovas nesutiko su išlaikymo dydžio padidinimu neįsitikinus, kad šalių sūnaus poreikiai taip ženkliai pasikeitė, o ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, elgėsi ne tik nerūpestingai, neapdairiai, bet ir akivaizdžiai nesąžiningai, todėl turi prisiimti procesines to pasekmes. Kadangi dalis šios civilinės bylos nutrūko ieškovei atsisakius reikalavimo, t. y. pasibaigė atsakovo naudai, atitinkamai turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Prašo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarką ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbiami), nustatyta, kad 1 kambario butas su patogumais, baldais, buitine technika yra nuomojamas, vaikas dalijasi kambariu su mama, Tarnybos nuomone, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės gyvenamoje vietoje. Ieškovė nurodė, jog jos mėnesines pajamas sudaro 1 400,00 Eur, įskaičius 500,00 Eur neįgalumo, vaiko ir slaugos išmoką, su atsakovu atskirai gyvena nuo 2016 m., jis teikia išlaikymą vaikui – 170,00 Eur per mėnesį, papildomai neprisideda. Pasak ieškovės, vaiko tėvas su sūnumi bendrauja mažai (kartą per mėnesį), 1-ą kartą buvo paėmęs vaiką nakvynei. Pagal ieškovės pateiktą informaciją, K. K. mokosi Vilniaus Verkių daugiafunkciniame centre, berniukui nustatytas autizmas, jam reikalinga specialistų pagalba, dėl vaiko sveikatos būklės vaikas išsakyti savo nuomonės negalėjo. Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbiami), buvo padaryta išvada, jog čia vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis, gyventi. Pasak atsakovo, su ieškove atskirai gyvena nuo 2016 m., jis reguliariai teikia išlaikymą vaikui 175,00 Eur per mėnesį, taip pat prisideda papildomai. Vyras teigė, kad ieškovė su vaiku apie 3,5 metų gyveno Mažeikiuose, kur iki karantino jis lankydavo sūnų 1-ą kartą per mėnesį. Tarnybos turima informacija šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma. Tarnybos nuomone, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka (jos įgyvendinimas) neprieštarauja vaiko teisėms bei teisėtiems ir geriausiems interesams. Taip pat 2022 m. gegužės 10 d. apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbiami), nustatyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių nuomojamame bute kartu su drauge, bute yra visi patogumai, butas tvarkingas, švarus, vaikui bute sudarytos sąlygos miegoti, ilsėtis ir žaisti, t. y. sudarytos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu nutarė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies:

4.1. nustatyti atsakovo A. K. (A. K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. (K. K.) tvarką, pagal kurią:

4.1.1. vaiko tėvas A. K. su sūnumi K. K. bendrauja kas antrą savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val.;

4.1.2. poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos vaikas švenčia su motina);

4.1.3. poriniais metais Naujųjų metų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;

4.1.4. neporiniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse (šeštadienį) iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su motina);

4.1.5. vaiko K. K. pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rūpinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafiką tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Jeigu tėvo ir vaiko bendrų atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą;

4.1.6. vaiko K. K. vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų metu vaiko tėvas su vaiku gali išvykti į užsienį. Vaiko vasaros atostogų grafiką tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.;

4.1.7. sutapus tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliui su vaiko atostogų laikotarpiu ar švenčių dienomis, nurodytomis šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose, bendraujama šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose nustatyta tvarka;

4.1.8. Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos tą dieną (sekmadienį) iki 11.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 1 d. iki 20.00 val.;

Žemesnės instancijos teismas

4.1.9. Motinos dieną vaikas švenčia su motina A. N.. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas tą savaitgalį su vaiku nebendrauja;

4.1.10. tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvieną dieną elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.), suderinus tokio bendravimo laiką su motina ne vėliau kaip prieš tris valandas iki tokio bendravimo;

4.1.11. dėl tėvo ir vaiko bendravimo šalys tarpusavyje bendradarbiauja bendraujant telefonu (skambučiais ar sms žinutėmis) bei el. paštu. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą;

4.1.12. bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų;

4.1.13. bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti.

4.2. Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) ieškovės A. N. naudai 831,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė A. N. ir atsakovas A. K. (A. K.) yra susilaukę vaiko – sūnaus K. K. (K. K.), gimusio (duomenys neskelbiami)., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-41496-1044/2016, nutraukė tarp ieškovės A. N. ir atsakovo A. K. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N. (sutarties 3.1 punktas); nepilnametis vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Mama betarpiškai rūpinsis vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas A. K. įgyvendins tėvo teises bei pareigas bendraudamas su vaiku ir dalyvaudamas jo auklėjime (CK 3.170 straipsnio 3 dalis) (sutarties 3.2 punktas). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu nebuvo nustatyta konkreti tėvo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarka.

6. Teismas taip pat nustatė, jog 2019 m. gruodžio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-4782 nepilnamečiam K. K. nustatytas 20 balų bazinis neįgalumo lygis, remiantis diagnoze F84.0 (Vaikystės autizmas ir organizmo funkcijų sutrikimai), vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes. Neįgalumo lygio pažymos patvirtina, kad vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma Nr. SP-3975, vaiko neįgaliojo pažymėjimas Nr. 1301037. Taip pat iš 2021 m. kovo 14 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. K(1)-45-8, 2021 m. gegužės 26 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Nr. K(3)-82-7, taip pat iš vaiko medicininių duomenų, suvestinių nustatė, jog vaikas turi negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas nepatikslintas intelekto sutrikimas, nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiškia netinkamu būdu ir kt. Atsakovas taip pat į bylą pateikė savo darbo sutartį darbo pobūdžiui (sąlygoms) pagrįsti.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nepilnametis K. K. šiuo metu lanko Vilniaus Verkių mokyklą–daugiafunkcinį centrą. Šalių sūnus kartu su motina (ieškove) gyvena 1-o kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami). Atsakovas šiuo metu gyvena Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbiami), dirba (duomenys neskelbiami), jo darbo vieta perkelta į Kauno padalinį Atsakovas savo atsikirtimams dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo negalimumo pagrįsti pateikė į bylą žemėlapių išrašus su maršrutu nuo atsakovo gyvenamosios vietos Kaune iki vaiko ugdymo įstaigos, atsakovo naudojamo automobilio, jo kuro sąnaudų technines specifikacijas, duomenis apie degalų kainas Lietuvoje.

8. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, ypatingai ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į šalių (tėvų) požiūri į savo tėviškų pareigų vaikui vykdymą, taip pat vaiko amžių bei sveikatos būklę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra būtinybė nustatyti konkrečią ir aiškią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi kitokiu būdu nėra galimybės užtikrinti abiejų tėvų teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo pusiausvyros, taip pat vaiko teisių savo tėvų atžvilgiu.

9. Vertindamas abiejų šalių siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, teismas pažymėjo, jog pagrindinė rūpinimosi vaiku ir jo auklėjimu našta tenka ieškovei. Atsakovas prisidėdamas prie vaiko gerovės, iš esmės apsiriboja periodiniu bendravimu su vaiku bei šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, nustatyto išlaikymo vaikui teikimu. Bendravimo tvarkos nustatymo momentu tėvas ir motina su vaiku gyvena skirtinguose miestuose (Kaune ir Vilniuje), todėl intensyvesnis tėvo bendravimas su vaiku, tokiu būdu proporcingiau pasidalinant rūpinimosi vaiku naštą tarp tėvų, yra apsunkintas, kurį lemia atstumas tarp miestų, laiko sąnaudos vykstant iš vieno miesto į kitą bei kelionės kaštai (kuro, viešojo transporto bilietų išlaidos). Atsižvelgdamas į vaiko sveikatos sutrikimų pobūdį, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pernelyg intensyvus vaiko vežiojimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal, tėvo bendravimo su sūnumi metu, gali neatitikti vaiko interesų, todėl šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, jog jo bendravimas su sūnumi darbo dienomis pagal šio sprendimo 2.2 punkte nustatytą tvarką, įvertinus ir ugdymo proceso nepertraukiamumą, būtų sunkiai įgyvendinamas bei galėtų neatitikti vaiko interesų. Pažymėjo, jog ir pati ieškovė sutiko, kad minėta nuostata dėl tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis būtų sunkiai įgyvendinama, todėl iš esmės atsisakė šios nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis neturėtų būti nustatytas.

Atsiliepimas

10. Atsakovo teiginius, jog atsakovo bendravimas su sūnumi ir vaiko vežiojimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal kas antrą savaitgalį galimai neatitiktų vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų teisių pusiausvyrą, dėl ko toks bendravimas turėtų vykti kas trečią savaitgalį, teismas pripažino nepagrįstais ir nurodė, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Įvertinęs tai, jog šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, dėl ko rūpinimasis vaiku reikalauja didesnių tėvų pastangų, kurios neproporcingai didesne dalimi tenka būtent ieškovei (vaiko motinai), teismas sprendė, kad atsakovas kaip vaiko tėvas turėtų proporcingai perimti dalį šios naštos, tokiu būdu ne tik vykdant savo teises ir pareigas vaikui, bet ir suteikiant vaiko motinai (ieškovei) tam tikrą atokvėpį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimą su sūnumi kas antrą, o ne kas trečią, savaitgalį, tokiu būdu suteikiant šalių vaiko teisę praleisti daugiau laiko su savo tėvu bei labiau užtikrinant tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą. Atsakovo teiginius, jog išlaidos kelionėms, atsakovui bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį, neproporcingai pažeistų tėvų finansinę naštą užtikrinant vaiko poreikius, teismas atmetė kaip neturinčius esminės įtakos teismo padarytoms išvadoms.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, taip pat ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, sprendė, kad likusioje dalyje ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių ir sveikatos būklę, iš esmės atitinka vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu iš esmės prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai, padarė išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka turėtų sudaryti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei užtikrins tinkamą tėvų teisių ir pareigų savo vaikui lygybės principo įgyvendinimą. Vis dėl to, atsižvelgdamas į teismo posėdyje abiejų šalių išdėstytus argumentus dėl konkrečių abiejų tėvų siūlomų bendravimo tvarkų sąlygų, teismas sprendė, kad yra pagrindas šiek tiek pakeisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pakoreguojant tam tikras nuostatas atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pozicijas, ypač dėl tėvo bendravimo su sūnumi vaiko atostogų metu, taip pat pakoreguojant jas taip, kad jos būtų aiškesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, tuo pačiu pašalinant deklaratyvaus pobūdžio sąlygas.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1 218,85 Eur (1 283,00 Eur x 0,95) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė po atsakovo atsiliepimo atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl laikytina, jog byla šioje dalyje pasibaigė atsakovo naudai, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 387,50 Eur (1 450,00 Eur x 0,05) + 315,00) bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atlikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 831,35 Eur (1 218,85 Eur - 387,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1884-1090/2022:

13.1. nustatyti atsakovo A. K. (A. K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. (K. K.) tvarką, pagal kurią:

13.1.1. vaiko tėvas A. K. su sūnumi K. K. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką penktadienį iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 20.00 val.;

Šalies argumentai

13.1.2. poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos vaikas švenčia su motina);

13.1.3. poriniais metais Naujųjų metų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;

Šalies argumentai

13.1.4. neporiniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A.K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse (šeštadienį) iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su motina);

13.1.5. tėvas A. K. per vienerius kalendorinius metus savo atostogų metu su sūnumi K.K., jo atostogų, švenčių ar kitu laisvu metu nepatenkančiu į šios tvarkos 1 p., bendraus ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų, iš kurių bent vieną kartą bendravimas truks nepertraukiamą 7 kalendorinių dienų laikotarpį. Apie numatomą tokio bendravimo laikotarpį Atsakovas informuos raštu ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, nurodydamas tikslų planuojamų su sūnumi praleisti dienų skaičių;

13.1.6. Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, tik tuo metu kai tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu;

13.1.7. Motinos dieną vaikas švenčia su motina A. N., tik tuo metu jeigu tai neutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, nebent tėvai susitaria kitaip, atskiru sutarimu;

13.1.8. tėvas pagal turimas galimybes turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. kiekvieną dieną tiek gyvai, tiek elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.);

13.1.9. visais atvejais bendravimas su sūnumi K. K. turi būti derinamas abiejų tėvų (atsakovo ir ieškovės), atsižvelgiant į sūnaus ugdymo grafiką, poilsio rėžimą, suplanuotą sūnaus rutiną, planus ir pan. Visais atvejais sūnus bendravimui su atsakovu paimamas tik iš sūnaus lankomos ugdymo įstaigos arba sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Visi klausimai dėl bendravimo su sūnumi derinami raštu (el. paštu, SMS žinutėmis, susirašinėjimu per socialinius tinklus ar kitas programėles);

13.1.10. nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

13.2. Priteisti iš ieškovės A. N. atsakovo A. K. (A. K.) naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.3. Nurodė, kad:

13.3.1. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos byloje reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turi neabejotinos įtakos teisingam sprendimo priėmimui. Ginčijamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka niekaip neatitinka vaiko poreikių bei neužtikrina vaiko interesų. Teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje ir nustatydamas būtent tokią bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė, jog vaikas K. K. turi specialiųjų poreikių, dėl ko nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti neįgyvendinama. Nurodė, kad atsakovo A. K. gyvenamoji vieta yra Kaune, o tuo tarpu, vaiko gyvenamoji vieta – Vilniuje. Teismo posėdžių metu buvo nurodyta, jog kelionės vaikui K. K. būna labai varginančios. Vaikas dažnai būna susierzinęs, bando atidarinėti automobilio duris, garsiai rėkia. Kelionė nuo vaiko gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos negali būti nepetraukiama, vaikui kelionės metu būtina sustoti nusiraminti. Toks vaiko elgesys įrodo, jog aplinkos pokyčiai jam kelia ypatingą stresą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, netinkamai reiškia emocijas, nesilaiko taisyklių, negali išsėdėti vienoje vietoje, kelionė automobiliu iki tėvo gyvenamosios vietos (duomenys apie maršrutą, atstumus ir kt. pateikti byloje) ne tik darbo dienomis, tačiau ir kas antrą savaitgalį, gali turėti ypatingai neigiamos reikšmės jo psichologinei bei emocinei būklei. Todėl toks teismo sprendimas negali būti laikytinas teisingu ir užtikrinančiu vaiko poreikius bei interesus bendraujant su tėvu;

13.4. ginčijamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia ne tik vaiko interesus, tačiau ir atsakovo A. K. galimybę dirbti ir užtikrinti savo ir savo šeimos bei vaiko K. K. gerbūvį, kadangi dėl nustatytos bendravimo tvarkos, jam tektų arba atsisakyti darbo arba iš esmės keisti darbo krūvį, dėl ko atsakovas netektų pajamų. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas dirba UAB „Orgsis“ su informacinėmis technologijomis susijusį darbą, kurio viena esminių funkcijų yra užtikrinti nuolatinį, nepertraukiamą prižiūrimų IT sistemų veikimą. Šiame darbe yra daug nepastovumo, kadangi atsiradus sistemų sutrikimams, atsakovas dirba prie šių sutrikimų šalinimo tol, kol jie yra pašalinami, neatsižvelgiant į darbo grafiką. Esant poreikiui tenka dirbti ir švenčių dienomis. Taip pat UAB „Orgsis“ atsakovui yra skiriamos tik 4 savaičių kasmetinės atostogos, kurių laikotarpiai yra paskirstomi įvairiu metu. Sprendime numatytas vaiko atostogų grafikas, kuomet pusę atostogų bendrauja vienas, kitą pusę – kitas tėvas, nėra įgyvendinamas faktiškai, kadangi vaiko atostogų laikotarpis, kurį jis turėtų praleisti su tėvu yra 5,5 sav. Todėl teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaiku K. K. kas antrą savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val., vaiko K. K. pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rūpinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafiką tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios bei vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų grafiką tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d., negali būti įgyvendinama realiai, ne tik dėl vaiko interesų ir emocinės bei psichologinės gerovės užtikrinimo, tačiau ir dėl atsakovo darbinių pareigų bei įsipareigojimų;

Šalies argumentai

13.5. teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos viso buvo 1 450,00 Eur, tačiau teismas sprendime nurodė, jog labiau tikėtina, kad atsakovo išlaidos išimtinai už teisinę pagalbą pagal minėtą sąskaitą atsikertant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kiek tai susiję su atitinkamų prašymų dėl įrodymų gavimo parengimu, atsiliepimo parengimu, atsakovo konsultavimu ir pan., kurio ieškovė vėliau atsisakė, sudarė ne didesnę nei 30 proc. dalį nuo visos sąskaitos sumos, t. y. 315,00 (1 050,00 x 0,3), kuri priteistina atsakovui iš ieškovės.

Atsiliepimas

14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą. Nurodė, kad:

14.1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes ji buvo būtina. Vaikui su problemomis būtinas stabilumas, rutina, jis turi priprasti prie aplinkos pasikeitimų, turi mokytis bendravimo įgūdžių ir t.t. Nenustačius tvarkos, nebūtų garantuota vaiko teisė būti auklėjamam abiejų tėvų, tokiu būdu būtų pažeidžiami jo interesai. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo 2016 m. iki 2021 m., kuomet buvo pateiktas ieškinys teismui, vaiko gyvenime, jo auklėjime nedalyvavo, todėl tikėti, kad kas nors keisis nenustačius tvarkos, negalima;

14.2. tai, kad atsakovas gyvena Kaune neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis savo sūnumi. Anot atsakovo, kelionės vaikui sukelia stresą ir todėl nustatyta bendravimo tvarka nebus realiai įgyvendinama. Suprasdamas vaiko problemas, atsakovas, save pristatantis kaip rūpestingą tėvą, gali pasirūpinti, kad bendravimo su sūnumi metu būtų išvengiama kelionių iš Vilniaus į Kauną. Niekur sprendime neparašyta, kad reikia vaiką vežti į Kauną. Atsakovas turi prisiderinti, kaip vaikui geriau. Iš atsakovo pozicijos galima suprasti, kad jo nuomone, jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, elgesio problemų, kitų sutrikimų, tai tėvui bendraujant su sūnumi bus pažeidžiami pastarojo interesai, kadangi kelionės sukels stresą. Negalima sutikti su tokiu požiūriu. Vaiko interesai bus pažeidžiami, jei tėvas nevykdys savo pareigos auklėti ir bendrauti su vaiku;

14.3. tėvų bendravimas vaiko klausimais yra komplikuotas. Tai parodė bendravimas iki ieškinio pateikimo teismui, tai parodė mediacijos. Iki šiol su atsakovu bendrauti ir rasti bendrą sprendimą yra sudėtinga. Atsakovas siekia tik minimalaus bendravimo. Teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino vertino byloje esančius įrodymus, ypatingai ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei Tarnybos poziciją, atsižvelgė į šalių požiūri į savo tėviškų pareigų vaikui vykdymą, taip pat vaiko amžių bei sveikatos būklę ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra būtinybė nustatyti konkrečią ir aiškią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi kitokiu būdu nėra galimybės užtikrinti abiejų tėvų teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo pusiausvyros, taip pat vaiko teisių savo tėvų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Byloje spendžiama ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. N. ir atsakovas A. K. (A. K.) yra susilaukę vaiko – sūnaus K. K. (K. K.), gimusio (duomenys neskelbiami), kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-41496-1044/2016, nutraukė tarp ieškovės A. N. ir atsakovo A. K. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau šiuo sprendimu nebuvo nustatyta konkreti tėvo A. K.bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarka, o tik buvo nurodyta, kad tėvas A. K. įgyvendins tėvo teises bei pareigas bendraudamas su vaiku ir dalyvaudamas jo auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.) (sutarties 3.2 p.) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10–14).

19. 2019 m. gruodžio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-4782 nepilnamečiam K. K. nustatytas 20 balų bazinis neįgalumo lygis, remiantis diagnoze F84.0 (Vaikystės autizmas ir organizmo funkcijų sutrikimai) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17), vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25). Remiantis byloje pateiktomis Neįgalumo lygio pažymomis, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–14), vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma Nr. SP-3975, vaiko neįgaliojo pažymėjimas Nr. 1301037 (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–27). Taip pat iš 2021 m. kovo 14 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. K(1)-45-8, 2021 m. gegužės 26 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Nr. K(3)-82-7, taip pat iš vaiko medicininių duomenų, suvestinių nustatyta, jog vaikas turi negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas nepatikslintas intelekto sutrikimas, nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiškia netinkamu būdu ir kt. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19-21, 86-92, 95-102). Nepilnametis K. K. šiuo metu lanko Vilniaus Verkių mokyklą–daugiafunkcinį centrą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28-34, 93). Šalių sūnus kartu su motina (ieškove) gyvena 1-o kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 57-58). Atsakovas šiuo metu gyvena Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbiami), jo darbo vieta perkelta į Kauno padalinį (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 19, 95-100).

20. Atsakovas apeliacinius skundu ginčija teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydamas, kad nustatyta tvarka ne tik neatitinka vaiko poreikių ir neužtikrina vaiko interesų, o taip pat pažeidžia ir atsakovo galimybę dirbti ir užtikrinti savo ir savo šeimos bei vaiko K. K. gerbūvį. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas neįvertino, kad sūnus K. K. turi specialiųjų poreikių, netinkamai reiškia emocijas, nesilaiko taisyklių, negali išsėdėti vienoje vietoje, todėl kelionė automobiliu iki tėvo gyvenamosios vietos ir atgal, gali turėti ypatingai neigiamos reikšmės jo psichologinei bei emocinei būklei. Teismas taip pat neįvertino ir aplinkybės, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbiami)su informacinėmis technologijomis susijusį darbą, kurio viena esminių funkcijų yra užtikrinti nuolatinį, nepertraukiamą prižiūrimų IT sistemų veikimą. Šiame darbe yra daug nepastovumo, tenka dirbti ir švenčių dienomis, be to, atsakovui yra skiriamos tik keturių savaičių kasmetinės atostogos, kurių laikotarpiai yra paskirstomi įvairiu metu, todėl teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti neįgyvendinama ir dėl atsakovo darbinių pareigų bei įsipareigojimų.

21. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apelianto nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

24. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko amžių ir jo sveikatos būklę, taip pat vertino abiejų tėvų siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas. Įvertinęs vaiko sveikatos sutrikimų pobūdį, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad pernelyg intensyvus vaiko vežiojimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal, tėvo bendravimo su sūnumi metu, gali neatitikti vaiko interesų, todėl sutiko su atsakovu, jog jo bendravimas su sūnumi darbo dienomis pagal ieškovės siūlamą tvarką, įvertinus ir ugdymo proceso nepertraukiamumą, būtų sunkiai įgyvendinamas bei galėtų neatitikti vaiko interesų, todėl atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis nebuvo nustatytas.

26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad suderinti bendravimą su vaiku savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką būtų sudėtinga ir dėl atsakovo darbo pobūdžio, kadangi tektų koreguoti darbo grafiką, atsakovui kartais tenka dirbti savaitgaliais ir per šventes, be to, jam skiriamos tik keturių savaičių kasmetinės atostogos.

27. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodo, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Minėta, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei susitarimo pasiekti nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku turi būti vykdoma vaiko interesais. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl teismo nustatytos bendravimos su vaiku tvarkos galimi tam tikri suvaržymai ir nepatogumai tiek vaiko tėvui, tiek ir vaiko motinai, tačiau prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes, todėl atsakovo argumentai dėl darbo pobūdžio, darbo krūvio, dėl finansinių galimų sunkumų, dėl atostogų dienų skaičiaus ir pan., teikiant prioritetą vaiko interesams, šiuo atveju nėra reikšmingi.

30. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įvertinus vaiko amžių ir sveikatos būklę, yra tinkama ir pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjime bei atkurti susilpnėjusį ryšį su vaiku, todėl jos keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

31. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį ir į tai, kad net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė viso 1 450,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau teismas sprendime nurodęs, jog labiau tikėtina, kad atsakovo išlaidos išimtinai už teisinę pagalbą pagal sąskaitą atsikertant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kiek tai susiję su atitinkamų prašymų dėl įrodymų gavimo parengimu, atsiliepimo parengimu, atsakovo konsultavimu ir pan., kurio ieškovė vėliau atsisakė, sudarė ne didesnę nei 30 proc. dalį nuo visos sąskaitos sumos, t. y. 315,00 (1 050,00 x 0,3) ir šią sumą priteisė atsakovui iš ieškovės.

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmojoje instancijoje, tinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134; 3 t., b. l. 63–64, 125–126).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė teikdama patikslintą ieškinį jau po atsakovo atsiliepimo į pirminį ieškovės ieškinį, atsisakė reikalavimo dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir, atsižvelgęs į atsakovo pateiktą sąskaitą už pirminį ieškinį (byloje pateikta 2022 m. sausio 26 d. sąskaita faktūra už teisinę pagalbą viso 1 050,00 Eur sumai, el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134), srendė, kad atsakovo išlaidos išimtinai už teisinę pagalbą atsikertant į ieškovės pirminio ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sudarė ne didesnę nei 30 proc. dalį nuo visos sąskaitos sumos, t. y. 315,00 (1 050,00 x 0,3). Todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies (95 proc.), į tai, kad ieškovė teikdama patikslintą ieškinį atsisakė reikalavimo dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (5 proc.) iš ieškovės pagrįstai ir teisėtai priteisė 387,50 Eur (1 450,00 Eur x 0,05) + 315,00) bylinėjimosi išlaidų, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (2022 m. rugsėjo 7 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2022 m. rugėjo 11 d. mokėjimo nurodymas), kurias prašo priteisti iš apelianto. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 400 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbiami), ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbiami) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė