Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1884-1090/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-21
Bylos Nr.: e2-1884-1090/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27790-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: A. N.
Atsakovas: A. K.
Advokatai: Ramunė Snarskytė, Paulius Žiūkas

Kategorijos

2.3.4.4Ginčai dėl vaikų

Civilinė byla Nr. e2-1884-1090/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27790-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei A. N., ieškovės atstovei advokatei Ramunei Snarskytei,atsakovui A. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui A. K., kuriuo prašo nustatyti ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. tvarką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 111–116).

2. Ieškovė, patikslinusi ieškinį prašo nustatyti atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

2.1. Kiekvieno mėnesio lyginės savaitės (2-4 savaitė): Tėvas bendrauja su sūnumi nuo penktadienio pasiimdamas jį iš mokymosi įstaigos iki sekmadienio 20 val. grąžindamas jį į vaiko motinos namus.

2.2. Kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės (1-3 savaitė): Tėvas bendrauja su sūnumi: antradienį pasiimdamas jį iš mokymosi įstaigos ir ketvirtadienį pristatydamas į mokymosi įstaigą.

2.3. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos sūnus švenčia su tėvu (vaikas paimamas iš vakaro 23 d. 17 val. ir grąžinamas į motinos namus 26 d. 18 val.), neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos sūnus švenčia su motina.

2.4. Poriniais metais Naujų metų šventė švenčiama su tėvu (vaikas paimamas 31 d. 17 val. ir grąžinamas į motinos namus kitų metų Sausio 1 d. 20 val.).

2.5. Poriniais metais Velykų šventę sūnus švenčia su motina. Neporiniais metais Velykų šventę sūnus švenčia su tėvu (tėvas paima vaiką 10 val. ryte, gražina vaiką į motinos namus sekančią dieną 19 val.).

2.6. Motinos diena švenčiama su mama.

2.7. Tėvo diena švenčiama su tėvu nuo 10 iki 20 valandos.

2.8. Pasibaigus švenčių periodui bendraujama 1 p. ir 2 p. nurodyta tvarka.

2.9. Atostogų metu (vasaros, pavasario, rudens, žiemos) tėvas bendrauja ir rūpinasi vaiku pirmąją atostogų dalį, įskaitant nepertraukiamas atostogas iki 14 d. užsienyje. Antrąją atostogų dalį vaikas leidžia su motina. Atostogų grafikas suderinamas su vaiko motina, atsižvelgiant į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį ne vėliau kaip 2 savaites prieš atostogų pradžią. Jeigu atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą.

2.10. Dėl vaiko bendraujama telefonu bei el. paštu. Įsipareigojama informuoti apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą.

2.11. Bendravimo su vaiku metu užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų.

2.12. Bendravimo su tėvu metu nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti.

2.13. Bendravimo su vaiku metu užtikrinti telefoninį ryšį. Įsipareigojama bendrauti geranoriškai, atsižvelgiant į sūnaus interesus. Iškilus ypatingai situacijai galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos abipusiu sutarimu iš anksto suderinus.

3. Ieškovė nurodo, kad šalys turi nepilnametį sūnų K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. N., sūnaus išlaikymui atsakovas įsipareigojo teikti 175,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tačiau minėtu teismo sprendimu nebuvo nustatyta konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, pasak ieškovės, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko sveikata, taip pat dėl nepakankamo tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime, turi būti nustatyta. Teigia, jog praėjus porai metų po santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. buvo nustatytas vaiko neįgalumas, remiantis diagnoze (duomenys neskelbtini), vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma, neįgaliojo pažymėjimas. Po santuokos nutraukimo ieškovė gyveno viena, rūpinosi ir auklėjo savo vaiką, o paaiškėjus vaiko diagnozei, buvo nutarta laikinai vaiką apgyvendinti pas senelius Mažeikiuose, kur buvo speciali vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga, teikianti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Atlikus vaiko būklės vertinimą, Mažeikių pedagoginės psichologinės tarnybos buvo nustatyta, kad vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas nepatikslintas intelekto sutrikimas, nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiškia netinkamu būdu ir kt. Visuose dokumentuose, kuriuose aprašoma vaiko ligos anamnezė ir simptomatika, akcentuojama, kad vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes ir kt. Ieškovė pažymi, jog vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini), ji nuolatos lankė vaiką, palaikė ryšį su tėvais, darželio darbuotojais, mokėjo už darželį, pirko vaikui reikalingus daiktus, maistą, mokymosi-žaidimų priemones, tačiau dirbo Vilniuje, kadangi analogiškai apmokamo darbo galimybių Mažeikiuose nėra. Atsakovas per visą laiką retai lankė savo vaiką, Mažeikiuose nesilankė nė karto, nesidomėjo, neskambino ieškovei, tuo labiau, 2017 m. sužinojęs apie vaikui nustatytą neįgalumą, nepakeitė savo supratimo apie pagalbą ne tik vaikui, bet ir jo motinai, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pagalbos prižiūrint vaiką. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas gyvena Vilniuje su ieškove, tačiau atsakovas ir toliau nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku, vengia vykdyti savo pareigą, todėl nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, kuri užtikrintų tėvo pareigą ir vaiko teisę bendrauti pastoviai ir reguliariai. Ieškovės nuomone, jos siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra suteikianti abiem tėvams maksimaliai panašias galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 110–116).

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja bendravimo tvarkos nustatymui, kaip tokios priemonės taikymui, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei atsakovo interesų bei galimybių tokią bendravimo tvarką įvykdyti realiai. Teigė, jog šalių sūnaus sveikatos istorija prasidėjo dar tuomet, kai jo buvo laukiamasi, gimdymo metu sūnui aplink kaklą apsiviniojo virkštelė, todėl jis gimė stipriai pridusęs, kai sūnus buvo apytiksliai 1 m. ir 6–9 mėn. amžiaus, buvo pastebėta, kad jam sunkiai vystosi kalbiniai įgūdžiai, o po atliktų tyrimų, 2016 m. gegužės 17 d. oficialiai nustatyta ligos diagnozė (duomenys neskelbtini), kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai, 2016 m. rugsėjo 2 d. sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taigi, šalių santuoka buvo nutraukta jau po to, kai šalys žinojo savo apie sūnaus sveikatos sutrikimus. Pasak atsakovo, nutraukus santuoką, jis nenusišalino nuo bendravimo su sūnumi, dažnai susitikdavo su vaiku, pasiimdavo jį iš darželio, vesdavosi pasivaikščioti ir kitaip leisdavo kartu laiką, o bendravimas esmingai pasikeitė tuomet, kai ieškovė be atsakovo sutikimo nusprendė sūnų išvežti gyventi pas savo mamą į Mažeikius dėl ieškovės nenoro prižiūrėti sūnų pačiai, noro išvykti į užsienį dirbti, o ne dėl ieškovės nurodomų priežasčių. Atsakovas pripažino, jog sūnų apgyvendinus Mažeikiuose, jis nebeturėjo nei faktinių galimybių, nei finansinių sąlygų savo sūnų itin dažnai lankyti, tačiau atsakovas ir toliau bendravo su sūnumi pagal savo ir sūnaus turimas galimybes – paprastai bent vieną ar du kartus per mėnesį bendraudavo su sūnumi Mažeikiuose, pasiimdavo jį su savimi pabūti kartu, laiką leisdavo savo mamos, vaiko močiutės L. K. namuose, atsakovo mama ganėtinai dažnai pasiimdavo anūką iš darželio pas save, jis likdavo nakvoti. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė nėra pareiškusi jokiu pretenzijų atsakovui dėl jo bendravimo su sūnumi, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. sūnui sugrįžus gyventi į Vilnių, atsakovas atkūrinėja nuoseklų bendravimą su savo sūnumi, stengiasi prisitaikyti prie jo rutinos, dažniau su juo susitikti, praleisti laiko, yra užmezgęs ryšį su sūnaus ugdymo įstaiga, domisi jo ugdymo procesais, ar jam nieko netrūksta, taigi, atsakovas nėra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi.

5. Susipažinęs su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsakovas siūlo alternatyvią bendravimo tvarką bei alternatyvius sprendinius. Kadangi atsakovas dirba su informacinėmis technologijomis susijusį darbą, kuriame yra daug nepastovumo, nes atsiradus sistemų sutrikimams, atsakovas dirba prie šių sutrikimų šalinimo tol, kol jie yra pašalinami, neatsižvelgiant į darbo grafiką, taip pat tenka dirbti ir švenčių dienomis, be to, atsakovas šiuo metu persikėlinėja gyventi ir dirbti į Kauną, kur jis turi draugę, su kuria ketina kurti bendrą gyvenimą, todėl atsakovo tolimesnis gyvenimas visiškai nėra suderinamas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais atsakovas per kalendorinius metus turėtų atlikti itin daug kelionių. Be to, atsakovas sūnų paprastai galėtų pasiimti tik pabaigus darbui ir atvažiavus į Vilnių, todėl tai apskritai nebūtų suderinama su vaiko ugdymo įstaigos lankymu, toks bendravimo tvarkos režimas tiek atsakovą, tiek sūnų apkrautų nuolatinėmis, varginančiomis kelionėmis, kurios niekaip neatitinka nei sūnaus, nei atsakovo interesų ir yra sunkiai įgyvendinamos, o vien degalų kaštai per vienerius kalendorinius metus laikantis nustatyto bendravimo režimo sudarytų apytiksliai 5 106,56 Eur sumą, kas yra finansiškai nepakeliama atsakovui. Atsakovo skaičiavimu, jam tenkančių bendravimo dienų skaičius akivaizdžiai viršytų 50,00 proc. visų kalendorinių metų dienų skaičių, o ieškovė, siekdama tokios tvarkos nustatymo, nekalba apie sūnaus išlaikymui tenkančių išlaikymo lėšų paskirstymą, kas pažeistų paties atsakovo teises. Atsakovas siūlo nustatyti alternatyvią jo bendravimo su sūnumi tvarką, kurią galėtų realiai įgyvendinti, ir pagal kurią:

5.1. Atsakovas bendraus su sūnumi K. K. kas trečią savaitgalį jį pasiimdamas į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąjį vietą. Sūnus savaitgaliui paimamas penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 17 val. 30 min. ir pristatomas į sūnaus gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. 00 min.

5.2. Atsakovas per vienerius kalendorinius metus savo atostogų metu su sūnumi K. K., jo atostogų, švenčių ar kitu laisvu metu nepatenkančiu į šios tvarkos 1 p., bendraus ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų, iš kurių bent vieną kartą bendravimas truks nepertraukiamą 7 kalendorinių dienų laikotarpį. Apie numatomą tokio bendravimo laikotarpį Atsakovas informuos raštu Ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, nurodydamas tikslų planuojamų su sūnumi praleisti dienų skaičių.

5.3. Atsakovas pagal turimas galimybes turi teisę bendrauti su sūnumi K. K. kiekvieną dieną tiek gyvai, tiek elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.).

5.4. Visais atvejais bendravimas su sūnumi K. K. turi būti derinamas abiejų tėvų (Atsakovo ir Ieškovės), atsižvelgiant į sūnaus ugdymo grafiką, poilsio rėžimą, suplanuotą sūnaus rutiną, planus ir pan. Visais atvejais sūnus bendravimui su Atsakovu paimamas tik iš sūnaus lankomos ugdymo įstaigos arba sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Visi klausimai dėl bendravimo su sūnumi derinami raštu (el. paštu, SMS žinutėmis, susirašinėjimu per socialinius tinklus ar kitas programėles).

5.5. Atsakovas bendravimo su sūnumi K. K. laikotarpiais turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį be atskiro sutikimo.

5.6. Apie sūnaus K. K. gyvenamosios vietos pasikeitimą Ieškovė privalo raštu informuoti Atsakovą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki pasikeitimo.

5.7. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

6. Atsakovo nuomone, jo siūloma bendravimo tvarka yra ne tik realiai įgyvendinama, tačiau atitiktų tiek sūnaus, tiek atsakovo interesus. Taip pat tokia bendravimo tvarka yra orientuota į maksimaliai kokybišką atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, t. y. atsakovas iš anksto galėtų tartis su darbdaviu dėl mažesnio darbo krūvio bendravimo laikotarpiu arba jo perskirstymo ir tokį laikotarpį betarpiškai nuolatos skirti bendravimui su sūnumi, o ne jį pasiimti ir perduoti auklės ar kitų asmenų priežiūrai, nes atsakovas negalėtų normaliai bendrauti dėl darbo. Be to, ši tvarka ženkliai neiškreipia tėvų teisių ir teisėtų interesų balanso tenkinant sūnaus poreikius.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas nurodo, jog didžioji dalis jo pastangų, atitinkamai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų iki 2022 m. sausio 27 d. buvo patirtos dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė tik 2022 m. sausio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo visiškai atsisakė reikalavimo dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo, todėl bylos dalis dėl nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta nepriėmus sprendimo. Atsakovas nesutiko su išlaikymo dydžio padidinimu neįsitikinus, kad šalių sūnaus poreikiai taip ženkliai pasikeitė, o ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, elgėsi ne tik nerūpestingai, neapdairiai, bet ir akivaizdžiai nesąžiningai, todėl turi prisiimti procesines to pasekmes. Taigi, kadangi dalis šios civilinės bylos nutrūko ieškovei atsisakius reikalavimo, t. y. pasibaigė atsakovo naudai, atitinkamai turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Prašo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarką ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 1–14).

8. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1 kambario butas su patogumais, baldais, buitine technika yra nuomojamas, vaikas dalijasi kambariu su mama, Tarnybos nuomone, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės gyvenamoje vietoje. Ieškovė nurodė, jog jos mėnesines pajamas sudaro 1 400,00 Eur, įskaičius 500,00 Eur neįgalumo, vaiko ir slaugos išmoką, su atsakovu atskirai gyvena nuo 2016 m., jis teikia išlaikymą vaikui – 170,00 Eur per mėn., papildomai neprisideda. Pasak ieškovės, vaiko tėvas su sūnumi bendrauja mažai (kartą į mėnesį), 1-ą kartą buvo paėmęs vaiką nakvynei. Pagal ieškovės pateiktą informaciją, K. K. mokosi (duomenys neskelbtini), berniukui nustatytas (duomenys neskelbtini), jam reikalinga specialistų pagalba, dėl vaiko sveikatos būklės vaikas išsakyti savo nuomonės negalėjo. Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta išvada, jog čia vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis, gyventi. Pasak atsakovo, su ieškove atskirai gyvena nuo 2016 m., jis reguliariai teikia išlaikymą vaikui 175,00 Eur/mėn., taip pat prisideda papildomai. Vyras teigė, kad ieškovė su vaiku apie 3,5 metų gyveno Mažeikiuose, kur iki karantino jis lankydavo sūnų 1-ą kartą per mėnesį. Tarnybos turima informacija šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų iki šiol nežinoma. Tarnybos nuomone, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka (jos įgyvendinimas) neprieštarauja vaiko teisėms bei teisėtiems ir geriausiems interesams. Taip pat 2022 m. gegužės 10 d. apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių nuomojamame bute kartu su drauge, bute yra visi patogumai, butas tvarkingas, švarus, vaikui bute sudarytos sąlygos miegoti, ilsėtis ir žaisti, t. y. sudarytos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 54–64; 3 t., b. l. 115–117).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Ieškovė teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog iki šiol nėra nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl mano, jog tėvas su sūnumi turi bendrauti pagal nustatytą grafiką, be to, ji pati negali planuoti savo laiko, nes nežino, ar tikrai tėvas paims vaiką. Teigė, jog iki tol tėvo bendravimas su sūnumi vyko maždaug vieną savaitgalį per mėnesį, anksčiau – maždaug vieną kartą per dvi savaites. Mano, jog atsakovo siūlomas bendravimas su vaiku kas trečią savaitgalį yra per mažai, be to, reikia nustatyti bendravimą atostogų metu. Teigė, jog vaikui nėra problemos vykti į Kauną, jam patinka važiuoti, viešuoju transporto taip pat. Dėl bendravimo darbo dienomis ieškovei dabar kyla abejonių, kadangi seniau atsakovas gyveno Vilniuje, mano, jog šiuo metu būtų sudėtinga tai įgyvendinti, atsižvelgiant į vaiko interesus, todėl tėvui gyvenant Kaune, šio punkto atsisako. Dėl bendravimo švenčių metu patvirtino, jog pagal jos siūlomą tvarką vienais metais vaikas švęstų ir Kūčias, ir Kalėdas ir Naujus metus su vienu iš tėvų. Dėl bendravimo atostogų metu nurodė, jog jei atostogos mokslo metų laiku – jie dalinasi atostogas per pusę arba vienas atostogas vaikas leidžia su motina, kitas – su tėvu, vasaros metu, kadangi abu dirba, galima surasti kompromisą, rasti vaikui stovyklą, taip pat vaiką gali prižiūrėti močiutė, kur vaikas paprastai praleidžia atostogas. Ieškovė sudarytų galimybę keisti atostogų su vaiku puses, taip pat sutiktų, kad vasaros laikotarpiu būtų nustatytas tam tikras dienų kiekis, sutiktų kompensuoti atsakovo bendravimo su vaiku darbo dienomis nebuvimą, pridedant tas dienas prie atostogų. Pasak ieškovės, vaikas teigiamai reaguoja į tėvą, pabendravęs su juo paprastai būna laimingas, pozityvus, vaikas kažkiek komunikuoja, kai vaikas būna pas tėvą, ji pati pasidomi, kaip sekasi, tėvas kažkiek informuoja apie vaiką.

Šalies argumentai

10. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ginčas kilęs dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri nebuvo nustatyta priimtu teismo sprendimu, tačiau yra pasikeitusios esminės aplinkybės, dėl kurių galimas bendravimo tvarkos nustatymas po teismo sprendimo priėmimo, o būtent: po santuokos nutraukimo nepilnamečiam vaikui nustatytas neįgalumas, dėl ko pagal specialistų rekomendacijas vaikui ypatingai padidėjo bendravimo poreikis su tėvais, nuolatinis vaiko ryšys su tėvu. Kita aplinkybė yra ta, jog tėvo bendravimas su vaiku nenustatant grafiko nepasiteisimo, tėvo bendravimas su sūnumi buvo nereguliarus, nederinant susitikimų su motina, atsisakant paimti vaiką, be to, ieškovės vertinimu, bendravimas buvo nepakankamas ir neatspindėjo tėvų valdžios vaikui lygybės principo. Atsakovas paisė tik atsakovo interesų, o išsikeldamas gyventi į Kauną, atsakovas turėjo įvertinti galimybes bendrauti su Vilniuje gyvenančiu sūnumi. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko realius veiksmus, jog vaikas neišvyktų gyventi į Mažeikius, kad siūlė ieškovei pagalbą, neaišku, kodėl jis siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, žinodamas, jog kartu gyvena psichiškai nesveikas jo brolis. Taigi, atsakovo bendravimas su vaiku iki šiol nepasikeitęs, jie susitinka kartą per mėnesį, kas nėra pakankama, pokyčių bendravime neįvyko, todėl konkrečios ir aiškios bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos teigė, jog ji neatitinka bendravimo poreikio ir tėvo galimybių pusiausvyros, yra visiškai minimali, todėl tokia tvarka nepriimtina. Dėl atostogų pažymėjo, jog ieškovė galėtų keistis atostogų pusėmis, tačiau dėl dienų skaičiaus nėra jokių išlygų, kadangi abi šalys dirba ir turi teisę į savo asmeninį gyvenimą. Be to, vaikui reikalingas tiesioginis kontaktas, vaikas nekalba, todėl nenustatytinas bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė geranoriškai atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo, bendravimo tvarkos punkto dėl bendravimo darbo dienomis, todėl atsakovas taip pat turi vykdyti pareigą bendrauti su vaiku pagal ieškovės siūlomą tvarką, kuri ir taip nustato mažesnį tėvo bendravimo su vaiku laiką.

Atsiliepimas

11. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją, paaiškino, jog vaikas ilgą laiką praleido su močiute Mažeikiuose, dėl ko bendravimas su vaiku buvo apsunkintas, jie matydavosi 1–2 kartus per mėnesį, o vaikui apsigyvenus Vilniuje, kompromisų dėl bendravimo su ieškove rasti nepavyko. Dabar atsakovui gyvenant Kaune, jis galėtų bendrauti su vaiku kas trečią savaitgalį, mano, jog vaikas negalėtų iškęsti vykti į Kauną viešuoju transportu, nes net vykstant su mašina dažnai jam sunku išsėdėti visą kelionę. Dėl bendravimo atostogų metu teigė, jog pats jų ilgą laiką neturėjo, vaikas iki šiol visas atostogas praleidžia pas močiutę. Pats jis tokios galimybės neturi, nes jo mama dirba, todėl turėtų derinti iš anksto, o darbdaviui neišleidus atostogų, tai būtų neįmanoma. Atsakovo darbo grafikas labai nepastovus, atsiradus gedimam, jam tenka dirbti ir naktimis, savaitgaliais, to numatyti neįmanoma. Atsakovas siūlo dvi savaites atostogų praleisti su vaiku, nes esant didesniam dienų skaičiui jam tektų pasitelkti auklės, specialių centrų paslaugas, kas būtų sunku vaikui ir sudėtinga atsakovui finansiškai. Teigė, jog pastoviai bendrauja su vaiko ugdymo įstaiga, domisi vaiku, tiesiogiai gauna nuotraukas iš mokyklos, iš ieškovės jokios informacijos negauna, taip pat akcentavo, jog iki ieškinio pateikimo jokių pretenzijų iš ieškovės dėl bendravimo su vaiku nebuvo. Pats turi 20 darbo dienų atostogų per metus, nežino, kaip užtikrintų vaiko užimtumą, reikėtų galvoti, bet realiai galėtų rūpintis vaiku dvi savaites atostogų laiku. Teigė, jog bute Vilniuje gyvena jo brolis, kuris yra narkomanas ir nestabilios psichikos, todėl ten apsistoti su vaiku jis negalėtų, o kitų galimybių būti su vaiku Vilniuje neturi. Mano, jog, kai vaikas galės bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, jų bendravimas galės būti daug intensyvesnis.

12. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, jog atsakovas nenori palikti neapibrėžtumo situacijos ir neprieštarauja bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teigė, jog aplinkybės dėl ankstesnio atsakovo bendravimo su vaiku neturi reikšmės šiam ginčui, nes bendravimo tvarka orientuojama į ateitį, tačiau vaikui gyvenant Vilniuje, tėvo bendravimas su juo buvo gana intensyvus. Pažymėjo, jog vaiko liga buvo žinoma iki santuokos nutraukimo, todėl tai nėra nauja paaiškėjusi aplinkybė, kaip nurodo ieškovės atstovė. Nors tėvų pareigos vaikams yra lygios, tačiau pagal teismų praktiką tėvui, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė aprūpinimo našta, o pasiekti vienodą teisių ir pareigų balansą yra neįmanoma. Toks balansas yra skirtingas ir yra nustatomas pagal esamą situaciją, kad būtų realiai įgyvendinamas. Šiuo atveju atsakovas dėl turimo darbo pobūdžio, finansinės padėties, gyvenimo Kaune, neturi galimybių įgyvendinti ženkliai intensyvesnio bendravimo. Pati ieškovė negali skirti tiek laiko atostogoms su vaiku, kiek prašo skirti atsakovo, vaikas daug laiko praleidžia pas senelius Mažeikiuose, samdoma auklė, naudojamasi ugdymo įstaigos teikiamomis galimybėmis, taigi, ieškovė ir pati negalėtų įgyvendinti tokių bendravimo tvarkos sąlygų. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punktais ir pateikia savo bendravimo tvarką, kurią realiai gali įgyvendinti, kad tarp šalių ateityje nekiltų papildomų ginčų.

13. Tarnybos atstovė teismo posėdyje teigė, jog, Tarnybos nuomone, tėvas iš dalies vengia vykdyti savo pareigas, motyvuodamas dideliu darbo krūviu, atostogų, finansų stoka, todėl pateikė galutinę išvadą, kad palaiko ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, o tarp šalių bendravimas ir bendradarbiavimas yra ribotas, bendravimo tvarka turėtų būti aiškiai apibrėžta ir konkreti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. N. ir atsakovas A. K. yra susilaukę vaiko – sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-41496-1044/2016, nutraukė tarp ieškovės A. N. ir atsakovo A. K. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N. (sutarties 3.1 p.); nepilnametis vaikas bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Mama betarpiškai rūpinsis vaiko kasdiene buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas A. K. įgyvendins tėvo teises bei pareigas bendraudamas su vaiku ir dalyvaudamas jo auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.) (sutarties 3.2 p) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10–14). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu nebuvo nustatyta konkreti tėvo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. tvarka.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

16. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims nenustačius konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, yra pažeista tėvų teisių ir pareigų pusiausvyra, kadangi vaiko tėvas (atsakovas) vengia vykdyti savo pareigą bendrauti su vaiku, o kai bendrauja su vaiku, tai kada jam patogu, tuo tarpu ieškovė negali planuoti savo laiko, nes nežino, kada atsakovas bendraus su vaiku. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, ieškovei reikalinga didesnis atsakovo indėlis prižiūrint vaiką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovė prašo nustatyti šio sprendimo 2.1–2.13 punktuose nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, laikosi pozicijos, jog nėra poreikio keisti susiklosčiusios bendravimo tvarkos, t. y. atsakovas mano, jog nėra tikslinga nustatyti konkrečią jo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi jis gyvena kitame mieste, be to, jo darbo pobūdis neleidžia jam iš anksto susiplanuoti laisvą laiką, kai jis turės bendrauti su vaiku, todėl nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ji galimai ne visada galėtų būti įgyvendinama realiai. Atsakovo manymu, lanksti bendravimo tvarka geriausiai atitinka tiek jo, tiek sūnaus interesus. Vis dėl to, jeigu ir būtų nustatytas poreikis nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, atsakovas prašo nustatyti alternatyvią šio sprendimo 5.1–5.7 punktuose nurodytą jo bendravimo su sūnumi tvarką. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos įgyvendinimo (vykdymo).

17. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) nepilnamečism K. K. nustatytas 20 balų bazinis neįgalumo lygis, remiantis diagnoze (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 17), vaikui reikalinga suaugusiojo pagalba, kuri padidintų vaiko mobilumo, žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25). Remiantis byloje pateiktomis Neįgalumo lygio pažymomis, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–14), vaikui išduota specialiųjų poreikių pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–27). Taip pat iš 2021 m. kovo 14 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 26 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vaiko medicininių duomenų, suvestinių nustatyta, jog vaikas turi negalią dėl (duomenys neskelbtini), jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaiko kalba ribota, kalbinio bendravimo nėra, stebimas (duomenys neskelbtini), nesidomi aplinka, nesilaiko taisyklių, emocijas reiškia netinkamu būdu ir kt. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19–21, 86–92, 95–102). Atsakovas taip pat į bylą pateikė savo darbo sutartį darbo pobūdžiui (sąlygoms) pagrįsti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 157–158).

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis K. K. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28–34, 93). Šalių sūnus kartu su motina (ieškove) gyvena 1-o kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 57–58). Atsakovas šiuo metu gyvena Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta perkelta į Kauno padalinį (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 19, 95–100). Atsakovas savo atsikirtimams dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo negalimumo pagrįsti pateikė į bylą žemėlapių išrašus su maršrutu nuo atsakovo gyvenamosios vietos Kaune iki vaiko ugdymo įstaigos, atsakovo naudojamo automobilio, jo kuro sąnaudų technines specifikacijas, duomenis apie degalų kainas Lietuvoje (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 30–49, 103–108).

20. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo eksplicitiškai įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

21. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, ypatingai ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į šalių (tėvų) požiūri į savo tėviškų pareigų vaikui vykdymą, taip pat vaiko amžių bei sveikatos būklę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtinybė nustatyti konkrečią ir aiškią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi kitokiu būdu nėra galimybės užtikrinti abiejų tėvų teisių ir pareigų savo vaikui įgyvendinimo pusiausvyros, taip pat vaiko teisių savo tėvų atžvilgiu.

22. Vertindamas abiejų šalių siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, teismas pažymi, jog iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog pagrindinė rūpinimosi vaiku ir jo auklėjimu našta tenka ieškovei. Atsakovas prisidėdamas prie vaiko gerovės, iš esmės apsiriboja periodiniu bendravimu su vaiku bei šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, nustatyto išlaikymo vaikui teikimu. Kita vertus, byloje nustatyta, jog bendravimo tvarkos nustatymo momentu tėvas ir motina su vaiku gyvena skirtinguose miestuose (atitinkamai Kaune ir Vilniuje), todėl intensyvesnis tėvo bendravimas su vaiku, tokiu būdu proporcingiau pasidalinant rūpinimosi vaiku naštą tarp tėvų, yra apsunkintas, kurį lemia atstumas tarp miestų, laiko sąnaudos vykstant iš vieno miesto į kitą bei kelionės kaštai (kuro, viešojo transporto bilietų išlaidos). Atsižvelgdamas į vaiko sveikatos sutrikimų pobūdį, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pernelyg intensyvus vaiko vežiojimas iš Vilniaus į Kauną ir atgal, tėvo bendravimo su sūnumi metu, gali neatitikti vaiko interesų, todėl šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, jog jo bendravimas su sūnumi darbo dienomis pagal šio sprendimo 2.2 punkte nustatytą tvarką, įvertinus ir ugdymo proeso nepertraukiamumą, būtų sunkiai įgyvendinamas bei galėtų neatitikti vaiko interesų. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė sutiko, kad minėta nuostata dėl tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis būtų sunkiai įgyvendinama, todėl iš esmės atsisakė šios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis nenustatytinas.

23. Savo ruožtu atsakovo teiginiai, jog atsakovo bendravimas su sūnumi ir vaiko vežiojimas iš Vilniaus iš Kauno ir atgal kas antrą savaitgalį galimai neatitiktų vaiko interesų, be to, pažeistų tėvų teisių pusiausvyrą, dėl ko toks bendravimas turėtų vykti kas trečią savaitgalį, pripažintini nepagrįstais. Minėta, jog tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Nagrinėjamu atveju be tėvų teisių ir pareigų lygybės principo, atsižvelgtina ir į tai, jog šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, dėl ko rūpinimasis vaiku reikalauja didesnių tėvų pastangų, kurios neproporcingai didesne dalimi tenka būtent ieškovei (vaiko motinai). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas kaip vaiko tėvas turėtų proporcingai perimti dalį šios naštos, tokiu būdu ne tik vykdant savo teises ir pareigas vaikui, bet ir suteikiant vaiko motinai (ieškovei) tam tikrą atokvėpį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovo bendravimą su sūnumi kas antrą, o ne kas trečią, savaitgalį, tokiu būdu suteikiant šalių vaiko teisę praleisti daugiau laiko su savo tėvu bei labiau užtikrinant tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą. Pažymėtina, jog atsakovo teiginiai, jog išlaidos kelionėms, atsakovui bendraujant su vaiku kas antrą savaitgalį, neproporcingai pažeistų tėvų finansinę naštą užtikrinant vaiko poreikius, atsižvelgiant prioritetinį vaiko interesų gynimo principą, atmestini kaip neturintys esminės įtakos teismo padarytoms išvadoms.

24. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkas, taip pat ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, sprendžia, kad likusioje dalyje ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių ir sveikatos būklę, iš esmės atitinka vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu iš esmės prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai, daro išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka turėtų sudaryti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei užtikrins tinkamą tėvų teisių ir pareigų savo vaikui lygybės principo įgyvendinimą. Vis dėl to, atsižvelgdamas į teismo posėdyje abiejų šalių išdėstytus argumentus dėl konkrečių abiejų tėvų siūlomų bendravimo tvarkų sąlygų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiek tiek pakeisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pakoreguojant tam tikras nuostatas atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pozicijas, ypač dėl tėvo bendravimo su sūnumi vaiko atostogų metu, taip pat pakoreguojant jas taip, kad jos būtų aiškesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, tuo pačiu pašalinant deklaratyvaus pobūdžio sąlygas.

25. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies bei nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią:

25.1. Vaiko tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val.;

25.2. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos vaikas švenčia su motina);

25.3. Poriniais metais Naujųjų metų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;

25.4. Neporiniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse (šeštadienį) iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su motina);

25.5. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rūpinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafiką tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Jeigu tėvo ir vaiko bendrų atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą;

25.6. Vaiko vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų metu vaiko tėvas su vaiku gali išvykti į užsienį. Vaiko vasaros atostogų grafiką tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.;

25.7. Sutapus tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliui su vaiko atostogų laikotarpiu ar švenčių dienomis, nurodytomis šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose, bendraujama šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose nustatyta tvarka.

25.8. Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos tą dieną (sekmadienį) iki 11.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 1 d. iki 20.00 val.;

25.9. Motinos dieną vaikas švenčia su motina. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas tą savaitgalį su vaiku nebendrauja;

25.10. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvieną dieną elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.), suderinus tokio bendravimo laiką su motina ne vėliau kaip prieš tris valandas iki tokio bendravimo;

25.11. Dėl tėvo ir vaiko bendravimo šalys tarpusavyje bendradarbiauja bendraujant telefonu (skambučiais ar sms žinutėmis) bei el. paštu. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą;

25.12. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų;

25.13. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti.

18. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

19. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 83,00 Eur žyminį mokestį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 42), taip pat patyrė 1 200,00 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 122–125; 3 t., b. l. 119–122). Taigi, viso ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 283,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,00 + 1 200,00).

22. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134; 3 t., b. l. 63–64, 125–126).

23. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Nors šiuo atveju teismas tam tikra apimtimi ir pakoregavo ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau teismo vertinimu teismo atlikti pataisymai nėra esminio pobūdžio, o tik redakcinio, todėl laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 95 proc.

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1 218,85 Eur (1 283,00 Eur x 0,95) bylinėjimosi išlaidų.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirminiu ieškiniu, be prašymo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, prašė pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui dydį. Atsakovas į bylą pateikė atsiliepimą į ieškovės pirminį ieškinį, po ko ieškovė ieškinį patikslino, atsisakydama reikalavimo dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo. Atsakovo nuomone, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, civilinė byla šioje dalyje pasibaigė jo naudai, todėl atitinkamai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Teismas tokį atsakovo teiginį pripažįsta pagrįstu.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovei pareiškus pirminį ieškinį, atsakovas 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė atsiliepimą, kurio maždaug pusė turinio sudarė atsiliepimas į ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taip pat atsakovas prie atsiliepimo pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimo dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį motyvus. Byloje pateikta atsakovo atstovo 2022 m. sausio 26 d. sąskaita-faktūra už teisinę pagalbą viso 1 050,00 Eur sumai (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 133–134). Iš minėtos sąskaitos-faktūros turinio matyti, jog pagal ją suteiktos tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su dokumentais, situacijos aptarimas su klientu, susipažinimas su bylos medžiaga, įvairių prašymų parengimas, atsiliepimo parengimas, kliento konsultavimas, dalyvavimas 2022 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovo išlaidos išimtinai už teisinę pagalbą pagal minėtą sąskaitą atsikertant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kiek tai susiję su atitinkamų prašymų dėl įrodymų gavimo parengimu, atsiliepimo parengimu, atsakovo konsultavimu ir pan., kurio ieškovė vėliau atsisakė, sudarė ne didesnę nei 30 proc. dalį nuo visos sąskaitos sumos, t. y. 315,00 (1 050,00 x 0,3), kuri priteistina atsakovui iš ieškovės.

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat tai, jog ieškovė po atsakovo atsiliepimo atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas laikytina, jog byla šioje dalyje pasibaigė atsakovo naudai, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 387,50 Eur (1 450,00 Eur x 0,05) + 315,00) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 831,35 Eur (1 218,85 Eur - 387,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

29. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš šalių jiems tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės A. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K., (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Vaiko tėvas A. K. su sūnumi K. K. bendrauja kas antrą savaitgalį lyginėmis savaitėmis, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val.;

2. Poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val. (neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos vaikas švenčia su motina);

3. Poriniais metais Naujųjų metų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;

4. Neporiniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos šventės išvakarėse (šeštadienį) iki 19.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną (pirmadienį) iki 20.00 val. (poriniais metais Velykų šventę vaikas švenčia su motina);

5. Vaiko K. K. pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu abu tėvai su vaiku bendrauja ir rūpinasi juo lygiomis dalimis. Vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų grafiką tėvai suderina, atsižvelgdami į mokymo įstaigoje nustatytą atostogų laikotarpį, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Jeigu tėvo ir vaiko bendrų atostogų metu vaikas bus stovykloje ar kitose vaiko užimtumo įstaigose, tėvas tuo laikotarpiu užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą;

6. Vaiko K. K. vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip tris savaites, iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites tėvas su vaiku praleidžia nepertraukiamai. Vaiko vasaros atostogų metu vaiko tėvas su vaiku gali išvykti į užsienį. Vaiko vasaros atostogų grafiką tėvai suderina ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.;

7. Sutapus tėvo bendravimo su sūnumi savaitgaliui su vaiko atostogų laikotarpiu ar švenčių dienomis, nurodytomis šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose, bendraujama šios tvarkos 25.2–25.6 punktuose nustatyta tvarka.

8. Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, vaiko tėvui A. K. paimant vaiką K. K. iš jo gyvenamosios vietos tą dieną (sekmadienį) iki 11.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 1 d. iki 20.00 val.;

9. Motinos dieną vaikas švenčia su motina A. N.. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas tą savaitgalį su vaiku nebendrauja;

10. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvieną dieną elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu, socialiniais tinklais ir pan.), suderinus tokio bendravimo laiką su motina ne vėliau kaip prieš tris valandas iki tokio bendravimo;

11. Dėl tėvo ir vaiko bendravimo šalys tarpusavyje bendradarbiauja bendraujant telefonu (skambučiais ar sms žinutėmis) bei el. paštu. Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie savo gyvenamosios vietos bei telefono numerio pasikeitimą;

12. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei to reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų;

13. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. N., (duomenys neskelbtini) naudai 831,35 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski