Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas vidurinis, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. B. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710 nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) pastato buvo sustabdyta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. vakare gėrė vyną, sėdo apie 2 valandą nakties už vairo savo automobilio „Nissan Qashqai“ ir važiavo į (duomenys neskelbtini) sustabdė policija, nustatė 1,70 promilių girtumą. Prašo skirti laiduotoja dukrą, kuri jai daro teigiamą įtaką, negeria, nerūko. Jų santykiai artimi, kartu gyvena, dukrai iškart pasakė, kad ją sustabdė policija. Jos darbas nesusijęs su vairavimu. Jos vairavimo stažas 16 metų. Ji retai vartoja alkoholį, neturi priklausomybės alkoholiui.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-o skyriaus tyrėjas. 2024-09-05, apie 02.25 val., darbo metu, vykdant policinę priemonę – tikrinant vairuotojų blaivumą, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip buvo nustatyta, vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Panaudojus bekontaktį alkoholio kiekio matuoklį, matuoklis ekrane parodė ,,X“ ženklą, kas reiškė, kad iškvėptame ore užfiksavo alkoholį. A. B. paklausus, ar ji yra vartojusi alkoholį bei prieš kiek laiko, A. B. atsakė, kad šiandien prieš 1 valandą išgėrė vyno. Tada jos automobilį patraukus nuošaliau, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2069745, 02.27 val. pirmu tikrinimu A. B. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu - 02.45 val. A. B. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. A. B. buvo nušalinta nuo vairavimo, automobilis ,,Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). (b.l. 46-48).

3.2. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2024 m, rugsėjo 5 d., apie 02.25 val., ties pastatu, (duomenys neskelbtini), policinės priemonės metu patikrinimui sustabdytas automobilis ,,NISSAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2069745, 02.27 val., pirmu tikrinimu A. B. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 02.45 val., antru tikrinimu, nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Neblaivumo faktą nustatė Kauno apskr. VPK RV 2-ojo skyriaus tyrėjas E. M.. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, automobilis ,,NISSAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). (b.l. 6).

3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Po apžiūros paimtas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (b.l. 12-28).

3.4. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pažymėta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2069745, 2024 m. rugsėjo 5 d., 02.27 val., pirmu tikrinimu, A. B. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 02.45 val. antru tikrinimu nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. A. B. su alkoholio matuoklio parodymaia sutiko (b.l. 32-34).

3.5. VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės, nurodyta, jog automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 39).

3.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma, jog automobilio „Nissan Qashqai“, gamybos periodas 2010-2013, pasirinkti metai 2012, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 4582 Eur, su PVM yra 5800 Eur. (b.l. 40).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamosios A. B. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio rodmenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamoji 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710 nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. B. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. A. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamoji A. B. teisiamojo posėdžio prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato A. R. atsakomybei, nurodydama, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie dažnai bendrauja, A. R. yra jos dukra, jų santykiai artimi, jos kartu gyvena. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Supranta savo blogą, netoleruotiną ir visuomenėje pavojingą elgesį, kurį vertina itin neigiamai.

7. Laiduotoja A. R. prašė perduoti A. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, visos pajamos skiriamos mažamečiui vaikui. Nurodė, jog ji gali įtakoti mamos elgesį, sprendimus, mama jos nuomonės klauso. Nurodė, kad jai mama iš karto po sustabdymo paskambino, pasakė, kad sustabdė policija dėl girtumo. Nepatikėjo, nes jos mama atsakinga, nelinkusi vartoti alkoholį, drausmingai vairuojanti pagal taisykles. Ji įsitikinusi, jog mama daugiau nenusikals. Ji nėra teista, bausta administracine tvarka vieną kartą, bauda sumokėta. Laiduotoja A. R. patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti A. B., tiki ja, jog ji daugiau nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį A. B. esančių duomenų, ji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ji suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji labai kritiška savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, ji veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta du kartus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, baudos sumokėtos. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruota (b. l. 79). Psichiatrinio gydymo įskaitoje registruota – diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 81). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 85). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl susijaudinimo įtarus draugą neištikimybe, tačiau įvertinus nusikaltimo pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, tai, kad kaltinamoji turi ilgametę vairavimo patirtį, subrendęs pilnametis asmuo, turintis du vaikus, vienas kurių jau pilnametis, ji dirbanti, įkūrusi įmonę, byloje nepateikti jokie duomenys apie santykius su nurodomu galimu draugu, nėra pagrindo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi.

10. Aptartos aplinkybės dėl teistumų nebuvimo, administracinės vienos galiojančios nuobaudos turėjimo, kuomet bauda sumokėta, rodo, kad kaltinamoji yra linkusi laikytis įstatymų, yra pilnavertė visuomenės narė, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

11. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos A. R. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja A. R. yra kaltinamosios dukra, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Kaip matyti iš kaltinamosios ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jos yra labai artimos, kartu gyvena, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, bauda sumokėta. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad A. R. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. B. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

12. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su A. B. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jai teigiamą įtaką, kad pastaroji nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamosios ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotojos ir kaltinamosios šeiminę padėtį, laiduotojos apsunkintas finansines galimybes dėl mažamečio vaiko auginimo esant vaiko priežiūros atostogose, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamoji jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų 6 mėnesių terminui. Kaltinamoji A. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybėn, baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

13. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

14. Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

15. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

16. A. B. , vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (1,70 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivi, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta 2 kartus, viena nuobauda skirta už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamosios, turinčios pakankamai didelį vairavimo stažą, piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji nelinkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad kaltinamoji dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

19. Taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivi kaltinamoji, – būtų paslėptas ar suvartotas, priešingai, minėtas automobilis yra saugomas stovėjimo aikštelėje. Be to, nustatyta, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, taigi ši aplinkybė netenkina ir kitos BK 75 straipsnio 5 dalies sąlygos, kad turtas priklauso tretiesiems asmenims.

20. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuojant, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismas savo sprendimą turi motyvuoti, nurodant konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kaltinamojo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-201-303/2022). Aplinkybės, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas ar tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, taip pat nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023).

21. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nurodydamas, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, nepateikė argumentų dėl kurių teismas turėtų taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog konfiskuoti automobilį būtų netikslinga. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų netikslingas, todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra, juolab asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už šiurkštaus ir itin pavojingo kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam neskirta bausmė, laidavimas be užstato, arti minimaliam terminui, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones kaltinamajai taikytinas taip pat arti mažiausio įstatyme nustatytam terminui, minėtas automobilis priklauso pačiai kaltinamajai, ji dirba, gauna darbines pajamas, kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamoji - automobilio vairavimas nėra tiesiogiai susijęs su dirbamu darbu, todėl nors turi vieną nepilnametį vaiką, tačiau vien ši aplinkybė nerodo kaltinamosios sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad kaltinamoji, būdama vidutinio girtumo, apsvaigus nuo alkoholio, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę gyvenamosios teritorijos kelio ruože, taip keldama grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, todėl kaltinamoji privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje ją sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Įvertintina tai, kad kaltinamoji yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kas reiškia, jog jai neskirtina bausmė, neatsiranda teistumas, nors pastaroji padarė itin pavojingą nusikaltimą, todėl konstatuotina, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisinį reglamentavimą.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. B. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Nissan Qashqai”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. B., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Nors baigiamųjų kalbų metu buvo nurodyta, jog kaltinamoji turi nepilnametį sūnų ir automobilio konfiskavimas sukeltų neproporcingas finansines pasekmes, tačiau tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

23. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

24. 2024 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Nissan Qashqai“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje, su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos A. R. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilį „Nissan Qashqai“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Automobilis „Nissan Qashqai“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių saugojimo aikštelėje, su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Nissan Qashqai“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. B. ir laiduotojai A. R. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.