Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: dėl 2023 m. liepos 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; dėl 2030 m. liepos 21 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. R. skirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, A. R. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 10 d. 02.40 val. iki 2023 m. liepos 11 d. 15.35 val., nuo 2023 m. liepos 23 d. 21.35 val. iki 2023 m. liepos 25 d. 10.20 val. ir bausmės dalis, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti A. R. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Patenkinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, iš A. R. priteista valstybei 125 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Bylai tirti ir nagrinėti turintis reikšmės daiktas – CD laikmena palikta saugoti baudžiamojoje byloje kaip bylos tyrimo medžiaga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad A. R. įvykdė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta. Nuteistasis nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti bausmę, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

8. Dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 64¹ straipsnio nuostatų taikymo.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). BK sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinęs BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais dėl A. R. skiriamos bausmės, konstatuoja, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamai individualizuotos ir teisingos bausmės, o taip pat paskirta teisinga galutinė bausmė.

13. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. R. už 2023 m. liepos 10 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už 2023 m. liepos 21 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

14. Skirdamas apeliantui bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 8–24, 25–31), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog A. R. daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 32–43), nevykdė jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygų, todėl buvo paskelbta jo paieška (2 t., b. l. 76–80, 85–97), iki 2023 m. rugsėjo 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo atleistas už pravaikštas (2 t., b. l. 84), iki 2023 m. liepos 7 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesigydė, į (duomenys neskelbtini) įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 51), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas A. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl 2023 m. liepos 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2023 m. liepos 21 d. įvykdytos nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad A. R. šią veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

17. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, naudotis įstatyme jam suteikta teise duoti parodymus, kurie atitinka jo pasirinktą gynybos poziciją, taip pat ir atsisakyti duoti bet kokius parodymus, sutikti ir atsakyti tik į tam tikrus klausimus, duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų ir pan. Tačiau nustatant, ar A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, turi būti vertinama bylos aplinkybių visuma, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. R. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu dėl 2023 m. liepos 10 d. nusikalstamos veikos, tvirtino, kad tuo metu, kai grįžo į namus, O. N. gulėjo lovoje ir skaitė knygą. Nuteistasis pripažino, jog tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl pinigų, tačiau nurodė, kad konflikto metu jis išėjo parūkyti į balkoną, o sugyventinė O. N. jį uždarė balkone; jam išdaužus balkono durų stiklą, O. N. pabėgo į laiptinę, jos nebuvo nė pirštu palietęs (2 t., b. l. 55–58). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. R. kaltės taip pat nepripažino, tvirtino, kad sužalojimai O. N. 2023 m. liepos 10 d. galėjo atsirasti dėl to, jog ji, būdama neblaivi, nugriuvo tualete, trenkėsi į klozetą ir taip prasiskėlė lūpą. Pasak nuteistojo, O. N. nugriuvus, jis pakėlė ją ir nešė į lovą, kraujosruvos ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti tuo metu, kai ją; įvykio metu buvo neblaivus, neišlaikė nukentėjusiosios, ji krito ant plytelių; prieš O. N. nesmurtavo, smūgių rankomis ir kojomis jai nesudavė (3 t., b. l. 7–12). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis dėl 2023 m. liepos 21 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, A. R. kaltu neprisipažino, teigė nesmurtavęs prieš O. N., nurodė, jog nukentėjusioji, būdama neblaivi, griuvinėja, todėl kraujosruvos jos kūne galėjo atsirasti iš anksčiau (2 t., b l. 70–73). Pirmosios instancijos teisme A. R. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies – iš esmės nors ir neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, pripažino galėjęs jai suduoti smūgius kumščiais, nurodė, kad galėjo suduoti 1–2 smūgius į koją, tačiau teigė, jog nukentėjusiajai į veido sritį nesudavė, nors, kaip matyti iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumos, O. N. buvo suduota ir į veidą, t. y. dešinįjį ir kairįjį skruostus. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra teisingas, byloje nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

18. Iš nuteistąjį A. R. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas šešis kartus (nuo 2018 m. iki 2023 m.) už nusikaltimus žmogaus sveikatai pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nusikalstamas veikas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 8–24, 25–31). Paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už 2023 m. lapkričio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdytą prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę O. N. Be to, vieną kartą nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). A. R. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus ir jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. Be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 32–43). Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, linkęs nusikalsti. A. R., nepaisydamas ankstesnių jo atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų ir jais paskirtų bausmių, nesistengia pakeisti savo elgesio teigiama linkme, jam skirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nedaro, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

19. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, A. R. už 2023 m. liepos 10 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už 2023 m. liepos 21 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų buvo skirtos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą anksčiau aptartų aplinkybių, sprendžia, jog A. R. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jos nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Paskyrus apeliantui švelnesnes už laisvės atėmimą bausmių rūšis (BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytus viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą), arba sumažinus skirtų laisvės atėmimo bausmių dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu – taikydamas dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir skyrė jam subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apeliantui paskirtos subendrintos bausmės dydį, matyti, jog pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos A. R. už 2023 m. liepos 21 d. įvykdytą nusikaltimą, pridėjo tik 4 mėnesius (iš 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2023 m. liepos 10 d. nusikaltimą. A. R. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, o į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę teisingai įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 10 d. 02.40 val. iki 2023 m. liepos 11 d. 15.35 val., nuo 2023 m. liepos 23 d. 21.35 val. iki 2023 m. liepos 25 d. 10.20 val. ir bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį. Įvertinus skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, yra teisinga, ne per griežta ir jos švelninti teisinio pagrindo nėra.

20. Nuteistasis apeliaciniame skunde jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimą sieja su BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymu, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

22. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, jog prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas tik esant tam tikroms sąlygoms, tarp kurių yra visų aplinkybių aiškumas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir todėl įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas sutrumpinta tvarka. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, kaip jau minėta, savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl akivaizdu, kad teismui kilo abejonės dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė pagrindo bylą nagrinėti BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka ir taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje negalėjo būti taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. To nėra galimybės padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi visos BK 64¹ straipsnyje įtvirtintos sąlygos turėjo egzistuoti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, o taip pat teisingą galutinę bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

24. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta A. R. antros nusikalstamos veikos įvykdymo data (metai), t. y. vietoje 2023 m. nurodyta 2030 m. Šią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą, nes iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų matyti, jog A. R. antrą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2023 m. liepos 21 d. Šis rašymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, todėl ištaisytinas.

25. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

26. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

27. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuteistojo A. R. padėties tai nepasunkino, o taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).

29. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas už įvykdytus nusikaltimus pagrįstai skyrė A. R. laisvės atėmimo bausmes. Nekartodama šių motyvų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau septintą kartą už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas – smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnyje. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, jog minėtus nusikaltimus A. R. padarė būdamas teistas, teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Apelianto nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti per trumpą laiką (pirmasis nusikaltimas įvykdytas 2023 m. liepos 10 d., antrasis – 2023 m. liepos 21 d.), A. R. prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę O. N. smurtauja nebe pirmą kartą. Nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ne tik viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės, bet ir realios trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės, o taip pat ir realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Tačiau apeliantas savo elgesio nepakeitė, vėl darė nusikalstamas veikas. Tai patvirtina, jog A. R. yra linkęs nusikalsti, veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

30. Dėl teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

31. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti valstybei iš A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (125 Eur), susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

32. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

33. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliantui teikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi (2 t., b. l. 181–182) paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Virginija Vainorienė, teismui 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą (bylos nagrinėjimo metu A. R. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį (2 t., b. l. 174–175). Pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 2024 m. sausio 26 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) (3 t., b. l. 4, 5–6) patvirtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei ginant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme, sudaro 125 Eur. A. R. yra darbingo amžiaus, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo atleistas už pravaikštas, byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos nuteistasis negalėtų dirbti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, jog skundžiamu nuosprendžiu priteista valstybės patirtų už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, A. R. apeliacinio skundo prašymą nepriteisti iš jo valstybės naudai 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, atmeta.

35. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 65) ir 2024 m. balandžio 11 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato) (3 t., b. l. 66–67), iš kurių matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 112,50 Eur. Šias išlaidas, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3 punktu, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai.

37. Kaip jau nurodyta anksčiau, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

38. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Virginija Vainorienė (3 t., b. l. 57). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, o valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra protinga, pagrįsta ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Nuteistojo pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. pažyma apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą piniginę išmoką (3 t., b. l. 69–70) savaime nelemia sprendimo nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes nuteistasis yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės, nėra. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, tenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir nusprendžia išieškoti valstybei iš A. R. 112,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kuria A. R. pripažintas kaltu padarius antrą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarytą rašymo apsirikimą – vietoje „2030 m. “ nurodyti „2023 m“.

Išieškoti iš nuteistojo A. R. valstybės naudai 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.