Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-3998-887/2016 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotam asmeniui Š. M. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto pateikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis S. V., vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, teismui pateikė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodo, kad skolininkas Š. M. teismo sprendimo nėra įvykdęs. Nurodė, kad vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1716-179/2012 dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 07 15 sprendimu ir 2011 10 07 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011 įpareigojo G. M. ir Š. M. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį Dainavos g. 16, Alytuje, atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius – suteikė teisę Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikti griovimo ir atstatymo veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Kauno apygardos teismo 2012 02 09 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 07 15 sprendimas ir 2011 10 07 papildomas sprendimas palikti nepakeisti. Įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu 2012 04 20 išduoti vykdomieji raštai yra vykdomi antstolio S. V. kontoroje. Teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1263-470/2014 buvo sprendžiamas baudos skyrimo už teismo 2011 07 15 sprendimo ir 2011 10 07 papildomo sprendimo nevykdymą klausimas pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., Š. M., antstoliui ir statybos inspekcijai. Pareiškimas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 07 03 nutartimi atmestas. Kauno apygardos teismas 2014 10 28 nutartyje, kuria 2014 07 03 nutartį paliko nepakeistą, konstatavo, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra skolininkui išskirtinai asmeninis, todėl už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą jam negali būti skiriama CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės ir išaiškinimai yra prejudiciniai faktai, kurių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.), todėl teismas dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių pakartotinai nepasisakė ir prašymą skirti skolininkui baudą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas antstolis S. V. atskirajame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad, vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, buvo surašytas sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintos formos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Sutinkamai su CPK 771 straipsniu, antstolis, surašęs šį aktą, privalo jį nedelsiant perduoti teismui, kas ir buvo atlikta. Nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcija neapriboja šių aktų kiekio, todėl nesuprantama teismo nutartis, kuria ši antstolio teisė buvo apribota, tuo ateityje užkertant jo teisę kontroliuoti teismo sprendimo vykdymo eigą. Apelianto nuomone, vadovaujantis šiuo teismo suformuotu precedentu antstoliui atimama teisė kontroliuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo eigą, kadangi antstoliui paliekama teisė vykdymo eigoje surašyti tik vieną aktą, po kurio surašymo antstolis nebetenka teisės į vykdymo objekto kontrolę, tuo paneigiant teismo sprendimo vykdymo privalomumo principą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26d. nutartis naikintina, klausimas dėl baudos skyrimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Antstolis S. V., vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, kreipėsi į teismą pateikdamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2016 08 10 aktą (b. l. 2). Šis aktas surašytas antstoliui nustačius, kad skolininkas Š. M. neįvykdė Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1716-179/2012 išduotame vykdomajame rašte įpareigojimo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti nugriautą (iki rekonstrukcijos buvusią) šio namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias šio pastato (namo) konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad antstoliui pateikus aktą, sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas teismo sprendimas. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, asmenims, suinteresuotiems šio klausimo išnagrinėjimu, turėjo būti suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, posėdis turėjo būti žodinis. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje ( Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1376-513/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-11388-395/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2268-485/2011 ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas baudos skolininkui skyrimo už sprendimo nevykdymą klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie jo nagrinėjimą net neinformavęs suinteresuotų asmenų. Taip teismas, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 5 dalį, nesudarė dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir teikti jame paaiškinimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos ir pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Sprendžiant klausimą iš naujo, atkreiptinas teismo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad skolininkas vis dar nėra įvykdęs vykdomojo rašto dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, antrą kartą kreipėsi į teismą skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą, o procesinio sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas. Todėl antstoliui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikus aktą ir prašymą skirti baudą, nėra pagrindo konstatuoti reikalavimo tapatumo pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.