Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, paskyrė L. M. 400 Lt baudą išieškotojos R. J. naudai, nustatė, jog 2009-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl naudojimosi garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 5G1/9, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo turi būti įvykdytas iki 2011-10-01, t.y. skolininkė įpareigotina sudaryti sąlygas išieškotojai bendrai naudotis garažu ir iki 2011-10-01 perduoti išieškotojai garažo raktus.

Teismas nurodė, jog antstolės J. Ž. kontoroje buvo vykdomas 2010-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-704-584/2009 dėl skolininkės įpareigojimo leisti bendrai su išieškotoja R. J. naudotis mūriniu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 5G1/p, esančiu (duomenys neskelbtini). 2010-07-01 antstolė išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą, t.y. sudaryti sąlygas R. J. naudotis mūriniu garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Raginimas skolininkei įteiktas asmeniškai 2010-07-08. Skolininkei nevykdant teismo sprendimo 2011-04-07 antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. P-1640. Antstolė patikrinusi sprendimo vykdymo rezultatus nustatė, jog mūrinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), stovi užrakintas ir išieškotoja negali į jį patekti ir juo bendrai su skolininke naudotis, nes skolininkė atsisako perduoti raktą. 2011-08-08 išieškotoja su pareiškimu kreipėsi į antstolę, nurodydama, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia bendrai naudotis garažu. 2011-08-09 antstolė dar kartą surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. P-3078. Akte nurodyta, jog išieškotoja iki šiol negali patekti į garažą ir juo naudotis, nes skolininkė atsisako perduoti garažo raktą.

Žemesnės instancijos teismas

nutartis yra nepagrįsta, kadangi minėta nutartimi yra keičiamas sprendimas, keičiama sprendimo esmė. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: pakeitė Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą 0,0475 ha žemės sklypo, naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“2007 m. gegužės 24 d. parengtą planą, paskirdamas ieškovei naudotis 81 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B, o atsakovei - 5 kv. m, 54 kv. m ir 183 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis C1, C2 ir C3; 152 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, paskyrė naudotis abiem šalims bendrai; pakeitė Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą naudojimosi garažu tvarką, nustatydamas, kad mūriniu garažu, plane pažymėtu indeksu 5Gl/p, ieškovė ir atsakovė naudosis bendrai. Taigi minėtu sprendimu tik nustatytas naudojimosi garažu juridinis faktas, tačiau minėtu sprendimu nėra apginta R. J. teisė naudotis minėtu garažu. Minėtame sprendime nėra nurodyta, kad L. M. yra įpareigota netrukdyti R. J. naudotis garažu, įteikti raktus, kadangi tokie reikalavimai byloje pareikšti nebuvo. Minėtu sprendimu buvo nustatyta, kad R. J. ir L. M. garažu naudojasi bendrai, tačiau sprendime nenurodyta kokiu būdu šalys turi naudotis garažu. Todėl pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas sudaryti sąlygas išieškotojai bendrai naudotis garažu ir iki 2011-10-01 - perduoti išieškotojai garažo išėjo už sprendimo ribų. Teismas įpareigojo įvykdyti tai, dėl ko nėra išduotas vykdomasis raštas. Todėl teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesines teisės normas: CPK 586 straipsnį, kuris nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra išduotas vykdomasis dokumentas bei CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdomajame dokumente turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kaip matyti iš vykdomojo rašto rezoliucinės dalies sprendimu tik nustatyta, kad šalys naudojasi bendrai, vykdomajame dokumente nenurodyti jokie įpareigojimai, todėl teismas, priimdamas nutartį, bei antstolė kreipdamasi dėl nubaudimo už įpareigojimo nevykdymą, pažeidė imperatyvią CK 586 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama;teismas nutartyje nurodė, kadangi skolininkė neįvykdė teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009, įpareigojančio ją leisti skolininkei bendrai naudotis garažu, esančiu P. Kalpoko g. 32, Kaune, į antstolės raginimą įvykdyti sprendimą nereagavo, nenurodė sprendimo nevykdymo priežasčių, todėl jai skirtina bauda ir nustatytinas naujas terminas sprendimui įvykdyti (CPK 593 str., 771 str. 5 d. str.). Ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi nėra priimto sprendimo įpareigojančio L. M. leisti skolininkei bendrai naudotis garažu. Ši išvada prieštarauja nurodyto sprendimo rezoliucinei daliai. Ši teismo išvada tik parodo, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes priėmė sprendimą neįvertinęs byloje surinktų įrodymų, nesusipažino su sprendimo esme, nei vykdomuoju raštu. Teismas nagrinėdamas antstolės J. Ž. pareiškimą, nepatikrinimo šio pareiškimo pagrįstumo ir neįvertino jo atitikimo vykdomojoje byloje esantiems įrodymams. Teismas neįvertino, kad antstolė, rašydama pareiškimą teismui, neteisingai nurodė vykdomąjį dokumentą. Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl L. M. įpareigojimo leisti bendrai su išieškotoja R. J. naudotis garažu. Tuo tarpu vykdomajame dokumente nėra nurodyti jokie įpareigojimai. Todėl teismas privalėjo ne priimti nutartį skirti baudą ir nustatyti terminą, o atmesti pareiškimą;teismas netinkamai taikė CPK 771 str. 5 d. Bauda gali būti skiriama esant trim sąlygom: pirma, turi būti nustatytas teismo terminas įvykdyti sprendimą, antra turi būti priimtas sprendimas įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir trečia turi būti nevykdymas sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Kaip matyti tiek iš antstolės 2011 rugpjūčio mėn. 9 d. pareiškimo Nr. S-10762, tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, taikyti nurodytą normą nebuvo nė vienos nurodytos sąlygos. Nebuvo nustatytas teismo terminas įvykdyti sprendimą, nebuvo priimtas sprendimas įpareigojantis L. M. atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir nėra trečios sąlygos, nes negalima neįvykdyti teismo sprendimo, kuris iš vis nėra priimtas;teismas, išnagrinėdamas antstolės pareiškimą rašytinio proceso tvarka, pažeidė imperatyvią CPK 771 str. 5 d. nuostatą, kad „sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas“. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, todėl teismas pažeidė imperatyvią teisės normą, kas rodo, kad tokia nutartis negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).