- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- eII-1056-1220/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00892-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Pažeidėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., jo atstovui advokatui K. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13938-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278326894.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13938-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. liepos 10 d. 19.04 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, be to, vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. M. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nei ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalį jam paskirta 300 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, už ANK 417 straipsnio 3 dalį jam paskirta 60 Eur administracinė nuobauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 300 Eur nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 20 ANR_N-13938-2025 skiriamą administracinio poveikio priemonę (t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams) arba ją sušvelninti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Pareiškėjas 2025 m. liepos 29 d. bylos nagrinėjimo žodžiu metu pažymėjo, kad sutinka su padarytais pažeidimais, pripažįsta savo kaltę ir dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailisi, sutinka su paskirta bauda. Tačiau nurodė, kad skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nebuvo tinkamai įvertintos visos nagrinėjamo individualaus atvejo aplinkybės. Pabrėžė ypatingas aplinkybes, pagrindžiančias administracinės poveikio priemonės švelninimą. Nurodė, kad dar prieš Nutarimo priėmimą Pareiškėjas įvykdė visas teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas – pateikė galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą ir 2025 m. liepos 18 d. sprendimu valstybės įmonė „Regitra“ jam oficialiai grąžino teisę vairuoti A, B1, B, BE, AM, C1, C, C1E, CE kategorijų transporto priemones. Pareiškėjas yra nepilnametės mergaitės, kuri gimė tik (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaikas yra mažametis, todėl reikalauja nuolatinio kasdienio, dažniausiai netikėto, pavėžėjimo į ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė dirba Vilniuje, todėl dėl darbo pobūdžio negali pasirūpinti kasdieniu vaiko pavėžėjimu ar iškilusiomis problemomis. Tai reiškia, kad vienintelis realiai galintis užtikrinti vaiko interesus kasdienėse bei nenumatytose situacijose yra pareiškėjas. Atėmus teisę vairuoti, būtų sudarytos esminės kliūtys užtikrinti vaiko interesus, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją laikytini viršesniais už kitus interesus. Pareiškėjas yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal 2023 m. lapkričio 20 d. sudarytą civilinę paslaugų sutartį. Vadovo funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu mobilumu – kelionėmis į skirtingus objektus, dalyvavimu renginiuose bei reguliariais susitikimais su verslo partneriais. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo itin ribotu žmogiškųjų išteklių pagrindu – šiuo metu bendrijoje dirba tik du asmenys: pats pareiškėjas ir renginių vadybininkė bei vaizdo technikė-montuotoja M. G.. Pažymėtina, kad minėta darbuotoja turi tik bendrinės B kategorijos transporto priemonių vairavimo teisę ir neturi kitų kategorijų, kurios yra būtinos vykdant įmonės veiklą (pvz., techninės įrangos, garso ir vaizdo aparatūros transportavimui reikalinga C kategorija). Tokiu būdu pareiškėjas yra vienintelis įmonėje asmuo, galintis teisėtai vykdyti transporto funkcijas bei užtikrinti, kad veikla vyktų nepertraukiamai. Todėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo – taikymas mažosios bendrijos vadovui turi būti vertinamas ypač atsakingai, nes tokia priemonė akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principui ir sukeltų neproporcingas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir jo įmonės veiklos tęstinumui. Pareiškėjas taip pat eina mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Šioje bendrijoje pareiškėjas yra vienintelis darbuotojas, kuris asmeniškai atlieka visas įmonės veiklai būtinas funkcijas – filmavimo, techninės įrangos transportavimo, montavimo ir kitas paslaugas. Pažymėtina, kad šios veiklos objektyviai neatsiejamos nuo mobilumo ir transporto priemonių naudojimo, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra būtina sąlyga veiklai vykdyti. Tokia situacija neigiamai paveiktų ne tik įmonės veiklą, bet ir visą pareiškėjo šeimą, kuriai jis yra pagrindinis pajamų šaltinis. Šeima augina mažametį vaiką, todėl teisių atėmimas sukeltų tiesioginę grėsmę užtikrinti vaiko interesus, kas prieštarautų vaiko teisių apsaugos ir šeimos gyvenimo apsaugos principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, akivaizdu, kad teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui turėtų ne tik asmenines, bet ir platesnes socialines bei ekonomines neigiamas pasekmes: nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, šeimos gyvenimas, taip pat įmonių veiklos tęstinumai – kurie yra pagrindiniai šeimos pajamų šaltiniai. Tokios pasekmės yra akivaizdžiai neproporcingos padaryto pažeidimo pavojingumui. Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visumos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą. Papildomai parodė, kad su bauda sutinka, pažeidimo neginčija, nurodė, kad teisės vairuoti neteko, kai gavo nuobaudą, baudą sumokėjo iš karto, tačiau įvyko žmogiška klaida, ir tiesiog nepastebėjo, kad jam buvo skirta per vieną mėnesį išklausyti nurodytus kursus, to nepastebėjo, ir tai sužinojo iš pareigūnų. Nurodė, kad pažeidimą padarė tikrai ne specialiai, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, labai gailisi, o kai viską sužinojo, kursus iš karto išklausė. Teigė, kad tikrai nežinojo, kad teisė jam yra atimta, tiesiog per žmogišką klaidą nepastebėjo, kad turi išklausyti nurodytus kursus, dėl to visą laiką vairavo neturėdamas teisės. Teisė vairuoti buvo atimta už tokį pat pažeidimą (dėl naudojimosi telefonu), teisė vairuti jam buvo sustabdyta nuo 2025 m. sausio ar vasario mėnesio. Nurodė, kad sustabdžius policijos pareigūnams ir sužinojus, kad teisė vairuoti jam yra atimta, jau kitą savaitę nuvyko išklausyti kursų, gautą pažymą pateikė Regitrai. Be to, turi mažamečių vaikų, kuriems reikia vykti ir į darželį ir į įvairius būrelius, nes jo žmona dirba Vilniuje, tad visos šios pareigos lieka jam, į darbą žmona išvyksta apie 7.00 val., grįžt apie 19.00 val., priklausomai nuo kamščių. Taip pat dirba, darbo funkcijoms vykdyti privalu turėti teisę vairuoti, nes vienoje įmonėje vienintelis jis, turi tam tikros kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir gali vairuoti transporto priemones. Kitoje įmonėje taip pat yra vienintelis darbuotojas, todėl už jį niekas negali atlikti darbo funkcijų, kurioms reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Įmonė užsiima renginių organizavimu, todėl nuotolinis darbas yra neįmanomas. Be to, įmonė dirba su įvairiais fondais, kaip pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“, vyksta į ligonines, vaikams rodo filmus, dėl tokių socialinių funkcijų taip pat reikalinga teisės vairuoti. Nurodė, kad stacionari darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau nuolatinės darbo vietos nėra, nes vykdant veiklą tenka vykti ir į kitus Lietuvos miestus. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba trys asmenys, jam tenka vairuoti, vežti aktorius ar atlikėjus, kiti dirbantys asmenys į renginius išvyksta daug ankščiau. Iki teisių netekimo, turėjo teisę vairuoti visas kategorijas išskyrus autobusą. Nurodė, kad šiuo nutarimu paskirtos baudos nėra sumokėjęs.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. V. Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13938-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278326894 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta 300 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis, 2025 m. liepos 10 d. 19.04 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, be to, vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 20 punktus.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Kelių eismo taisyklių 20 punkte numatyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotus nusižengimus, skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus komisariato 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 20 ANR_N-13938-2025, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskyrė Institucija, kitą dalį palikti nepakeistą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymo ir skundą padavusio asmens M. V. kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju M. V. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2025 m. liepos 10 d. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. M. V. nurodė, jog 2025 m. pradžioje buvo nubaustas dėl identiško nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, dėl to, jog vairuojant transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nurodė, jog paskirtą baudą sumokėjo iš karto ją gavęs, tačiau per žmogišką klaidą, per savo neapsižiūrėjimą nepastebėjo, jog protokole buvo nurodyta, išklausyti specialius kursus per vieno mėnesio laikotarpį, nes kitu atveju gali būti atimta teisė vairuoti. Nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimą, tai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, padarė tikrai netyčia, tikrai ne iš blogos valios ar piktnaudžiavimo. Nurodė, jog nuoširdžiai nežinojo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė, teigė, kad labai gailisi. Jei tik būtų pastebėjęs, kad jam yra privaloma išklausyti kursus, tą būtų padaręs iš karto, kaip ir padarė šiuo atveju. Kai pareigūnai informavo jį apie tai, kad jam yra atimta teisė vairuoti, jis kitą savaitę nuvyko išklausyti kursų bei gautą pažymą pristatė į Regitrą. Taigi, M. V. nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog pareiškėjas iš esmės turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti transporto priemonę.
Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, M. V. administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas M. V. yra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau anksčiau nėra praradęs teisės vairuoti, kaip ir pats nurodė, teismo posėdžio metu, tikrai būtų išklausęs numatytus kursus ir atgavęs teisę vairuoti, tačiau nepastebėjo, jog protokole buvo numatyta tokia sąlyga. Pareiškėjas yra baustas ne kartą administracine tvarka, tačiau didžioji dalis administracinių nusižengimų yra padaryti dėl nesunkių, nešiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl negali būti laikoma, jog administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo turi antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pareiškėjas visiškai pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog suklydo ir per žmogišką klaidą, neapdairumą, nepastebėjo protokole nurodytos administracinio poveikio priemonės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo transporto priemonę visą laiką, iki pat 2025 m. liepos 10 d., nežinodamas, jog teisės jam yra atimta, dėl to labai gailisi. Netikėti šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė ne piktybiškai ar kitaip įžūliai siekdamas pažeisti Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas M. V. nevengė administracinės atsakomybės, nurodė, jog policijos pareigūnams stengėsi paaiškinti įvykio aplinkybes, buvo nustebęs ir tikrai nežinojo, jog neturi teisės vairuoti. Į bylos nagrinėjimą žodžiu nuvyko, ten paaiškino identiškas aplinkybes, pateikė pažymą, jog AB „Regitra“ priėmė sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. sutinka su jam paskirta bauda. Teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtą baudą sumokės, jos neginčija. Skunde pareiškėjas nurodė, kad gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, teigė, jog kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne iš piktnaudžiavimo, ne iš blogos valios. Skunde pareiškėjas pateikė aplinkybes, į kurias atsižvelgiant, prašo sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą. Nurodė, kad dar prieš nutarimo priėmimą įvykdė visas teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas – pateikė galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą ir 2025 m. liepos 18 d. sprendimu valstybės įmonė „Regitra“ jam oficialiai grąžino teisę vairuoti A, B1, B, BE, AM, C1, C, C1E, CE kategorijų transporto priemones. Taip pat nurodė, jog yra nepilnametės mergaitės, kuri gimė tik (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaikas yra mažametis, todėl reikalauja nuolatinio kasdienio pavėžėjimo į ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad tik jis yra atsakingas už vaiko gabenimą į darželį, nes žmona, nors ir turi teisę vairuoti, į darbą išvyksti anksti ir grįžta vėlai, todėl tokios galimybės neturi. Nurodė, kad su viešuoju transporto vykti į darželį būtų įmanoma, tačiau atsižvelgiant į tai, jog darželis yra ganėtinai toli nuo namų, kelionė stipriai prailgtų. Be kita ko, tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde pareiškėjas pabrėžė, yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu mobilumu – kelionėmis į skirtingus objektus, dalyvavimu renginiuose bei reguliariais susitikimais su verslo partneriais. Mažojoje bendrijoje dirba tik trys asmenys, ir jis vienintelis turi teisę vairuoti tokias transporto priemones, kurioms neužtenka tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, todėl pareiškėjas yra vienintelis įmonėje asmuo, galintis teisėtai vykdyti transporto funkcijas bei užtikrinti, kad veikla vyktų nepertraukiamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog eina MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Šioje bendrijoje jis yra vienintelis darbuotojas, kuris asmeniškai atlieka visas įmonės veiklai būtinas funkcijas – filmavimo, techninės įrangos transportavimo, montavimo ir kitas paslaugas. Pažymėtina, kad šios veiklos objektyviai neatsiejamos nuo mobilumo ir transporto priemonių naudojimo, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra būtina sąlyga veiklai vykdyti.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015). Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko aplinkybių, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tokią pačią klaidą padaręs asmuo jos tyčia nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.
Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).
Kaip teismo posėdžio metu ir skunde paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, automobilį vairavo, nes nuoširdžiai nežinojo, jog jau neturi teisės vairuoti transporto priemones. Nuoširdžiai manė, jog turi teisę vairuoti, kursų vairuotojams nebuvo išklausęs tik dėl to, jog 2025 m. metų pradžioje gautame protokole nepastebėjo, kad jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė. Nurodė, kad pats dėl to yra kaltas, labai gailisi.
Pažymėtina, jog pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog tikrai galvojo, kad turi teisę vairuoti, nežinojo, kad tokia teisė iš jo yra atimtas. Nors M. V. elgesys, jog nesilaikė jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tai yra, neišklausė jam numatytų kursų, vertintinas kaip lengvabūdiškas ir nerūpestingas, tačiau vien tai savaime neleidžia daryti išvados, kad padarytas didesnio pavojingumo administracinis nusižengimas. Visgi, atitinkamai įvertintini ir M. V. paaiškinimai, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, o ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad M. V. neturėjo tikslo ir motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Pabrėžtina, kad M. V. su ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimu sutiko iš karto, pripažino savo kaltę, gailėjosi, tą nurodė ir pasirašydamas ant protokolo, taip pat atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą Institucijoje bei teisme. Akivaizdu, jog M. V. padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. V. buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, be to, jei būtų žinojęs, kad jam reikia išklausyti kursus, skirtus vairuotojams, tą būtų padaręs daug ankščiau. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad M. V. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. V. prašė atsižvelgti į skunde nurodytas išskirtines aplinkybes, kuriomis vadovaujantis, galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog yra dirbantis, teismo posėdžio metu bei skunde konkrečiai nurodė, kad darbo funkcijoms vykdyti yra reikalinga teisė vairuoti. Be to, pateikė civilinę paslaugų sutartį sudaryta su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, jog vykdytojas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) įsipareigoja atlikti Bendrijos valdymo ir kasdienės veiklos organizavimo paslaugas, siekiant užtikrinti Bendrijos interesus ir įgyvendinti jos tikslus. Taip pat vadovavimo mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį, kurioje taip pat numatyta, kad vadovas (M. V.) įsipareigoja teikti vadovavimo mažajai bendrijai paslaugas. Be kita ko, pateikė ir AB „Regitra“ 2025 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo nutarta M. V. grąžinti teisę vairuoti A, B1, B, BE, AM, C1, C, C1E, CE kategorijų transporto priemones. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. prašė atsižvelgti ir į tai, jog mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ užsiima labdaringa veikla, dirba su „(duomenys neskelbtini)“, vaikams, esantiems ligoninėse veža ir rodo filmus. M. V. pateikti duomenys iš dalies teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, pagrindžia skunde nurodytas aplinkybes. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Be to, M. V. pateikė sutartis, sudarytas su mažosiomis bendrijomis, kuriose nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra atsakingas už bendrijų valdymo ir kasdienės veiklos organizavimo paslaugas, siekiant užtikrinti jų interesus ir įgyvendinti jų tikslus. Tačiau teismo vertinimu, sutartis nesudaro prielaidos, jog M. V. neteks darbo vietos, ar sutartis bus nutraukta, jei administracinėn atsakomybėn asmuo neturės galimybės vairuoti. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad teisė vairuoti išimtinai reikalinga darbinei veiklai. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą jos visai neskirti.
Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo M. V. paaiškinimus viso proceso metu, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, pareiškėjui M. V. nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas M. V. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, sąžiningumo klydimo , dėl to, jog nežinojo, kad teisė vairuoti jam yra atimta, teismas sprendžia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę. M. V. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam ir paskirta administracinio poveikio priemonė, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 4 mėnesių. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio vaikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad pareiškėjas suvoktų pažeidimų darymo pasekmes, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. V. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 4 (keturių) mėnesių. Teismo vertinimu, būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, M. V. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13938-2025 dalį dėl M. V. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. V. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13938-2025 dalį dėl galutinės M. V. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, nurodant, kad skiriama galutinė administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 (keturiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.