Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad apeliacinis skundas neturi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, kadangi byloje yra sprendžiamas ginčas dėl tėvo galimybės išlaikyti pilnametį vaiką. Atsakovo galimybė ir pilnametės ieškovės noras gauti išlaikymą nėra materialūs dalykai, todėl šis ginčas laikytinas ne turtiniu. Apelianto manymu taikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, reglamentuojantis ieškinio sumos paskaičiavimą. Nurodo, kad ieškovė, reikšdama teismui ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, jo atžvilgiu taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

14. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliacinio skundo priėmimo, jo atitikimo CPK nuostatoms klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar skundas ir jo priedai atitinka CPK nurodytus reikalavimus. Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi apeliantui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.

16. Apeliantas nesutinka, jog už apeliacinį skundą byloje dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti 78,00 Eur žyminį mokestį. Mano, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

17. Žyminio mokesčio, mokėtino už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, dydis reglamentuotas CPK 80 straipsnyje. CPK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose.

18. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 83 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, išlaikymo priteisimo bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, tačiau atsakovai nuo žyminio mokesčio nėra atleidžiami, todėl už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

19. Už kiekvieną reiškiamą turtinį reikalavimą nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų turi būti mokėtinas 3 procentų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog už ieškovės patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 78,00 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, ir tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimu iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, valstybei iš atsakovo buvo priteista 78,00 Eur žyminio mokesčio.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 78,00 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio nustatymą, todėl apskųstoji nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y., sumokėti žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, nustatomas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis). Išaiškintina, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. P. 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir pateikti Klaipėdos apylinkės teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.