Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1306-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-26
Bylos Nr.: e2A-1306-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09528-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: A. P.
Ieškovas: E. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1306-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09528-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.3.5.2.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1119-618/2020 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 23 d., t. y. nuo ieškovės pilnametystės, iki mokslų pabaigos, t. y. 72,58 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 21 d., 250 Eur už 2019 balandžio mėnesį, 50 Eur už 2019 m. gegužės mėnesį, 100 Eur už 2019 m. birželio mėnesį, 100 Eur už 2019 m. liepos mėnesį, 150 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, po 250 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki mokslų pabaigos.

2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji yra atsakovo A. P. ir trečiojo asmens Ž. A. dukra. Ieškovės tėvai nutraukė santuoką, ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama Ž. A., iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovei periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki ieškovės pilnametystės. 2019 m. kovo 22 d. ieškovei tapus pilnametei, atsakovas jai išlaikymo nebeteikė. Ieškovė nurodo, jog nors yra pilnametė, tačiau šiuo metu vis dar mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl neturi galimybės savęs išlaikyti. Išlaikymą ieškovei teikia mama Ž. A.. Ieškovė nurodo, kad jos išlaikymui reikia apie 500 Eur per mėnesį, t. y. 40 Eur mokymosi priemonėms (knygoms, kanceliarinėms prekėms, kelionės išlaidoms, internetui), 60 Eur papildomoms matematikos pamokoms, 60 Eur rūbams, avalynei, higienos reikmenims, 150 Eur maistui, 60 Eur maitinimuisi mokykloje, 200 Eur būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis teikė išlaikymą ieškovei iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kai jam tapo žinoma, kad trečiasis asmuo Ž. A. prie dukters išlaikymo neprisideda. Be to, išlaikymą ieškovei turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia trečiojo asmens Ž. A. turtinė padėtis ir kaip ji prisideda prie dukters išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi galimybės teikti išlaikymo dukrai, o pastaroji gali pasirinkti kitokią mokymosi formą – lankyti vakarinę klasę suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą ieškovei E. P. po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 472,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei E. P. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovės mokymasis vertintinas kaip pažangus, ieškovė savo vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovė atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jai šis išlaikymas yra reikalingas.

6. Teismas nurodė, kad užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinės mokyklos (gimnazijos) paskutinėje klasėje, jai būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių šalys negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai įvertindamas byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie ieškovės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

8. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad atsakovo ieškovei kas mėnesį teiktino išlaikymo suma po 250 Eur kas mėnesį labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pilnametystės sulaukė 2019 m. kovo 22 d., todėl ieškovė 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais turėjo objektyvias galimybes gauti pajamų, be to, 2019 m. liepos 29 d. mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė ieškovei 150 Eur, skirtų jos išlaikymui, 2019 m. rugpjūčio 25 d. – 100 Eur. Teismas vertino, kad šiuo laikotarpiu atsakovo suteiktas išlaikymas buvo pakankamas ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir atsakovas išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį neturi.

10. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovas turėjo sumokėti 822,58 Eur išlaikymo ieškovei (250 Eur/31 d. x 9 d. + 250 Eur x 3 mėn.). Minėtu laikotarpiu atsakovas ieškovei sumokėjo iš viso 350 Eur išlaikymo, t. y. 2019 m. gegužės 6 d. – 100 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 100 Eur, 2019 m. birželio 27 d. – 150 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 472,58 Eur (822,58 Eur - 350,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas aktyvus turėjo būti ne tik atsakovo atžvilgiu, bet ir ieškovės ir trečiojo asmens (ieškovės mamos), iš kurių išrašų iš banko atsiskaitomųjų sąskaitų taip ir nebuvo pareikalauta, atžvilgiu.

11.2. Apeliantas nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo paduotas tik 2019 m. gruodžio 12 d., tai yra praėjus 8 mėnesiams ir 19 dienų nuo tada, kai ieškovė tapo pilnamete ir mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tai duoda tvirtą pagrindą teigti, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui buvo pakankamas. Be to, išlaikymas E. P. buvo teikiamas pagal atsakovo galimybes nuolat ir nepertraukiamai iki 2019 metų rugsėjo mėnesio, kai atsakovas sužinojo, kad ieškovės mama visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tėvų valdžios turinio, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

11.3. Apeliantas pažymėjo, kad materialinės pagalbos kriterijų trūkumas yra ta sąlyga, kuria pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis, atmesdamas ieškovės ieškinį. Pažymima, kad mobiliojo telefono SMS žinutėmis atsakovui ieškovė teigė, kad atsakovo tėvai daugiau ją remia nei jos biologinis tėvas. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad pilnamečio vaiko poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui ir bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinami visiškai.

11.4. Apeliantas teigė, kad ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nenurodė, kaip jos mama prisideda prie dukros išlaikymo, su ieškiniu nepateikiami jokie įrodymai apie ieškovės mamos turtinę padėtį. Pažymima, kad atsakovo finansinė padėtis yra ypač sunki ir jis neturi galimybės teikti papildomo išlaikymo pilnametei dukrai, kuri savo ruožtu turi galimybę pasirinkti ir kitokią mokymosi formą (pvz., lankyti vakarinę klasę suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje) ir sėkmingai užbaigti vidurinę mokyklą.

11.5. Vertindamas atsakovo galimybę teikti materialinę paramą ieškovei, teismas nesivadovavo byloje pateiktais faktiniais duomenimis ir tuo, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu iš esmės nepasikeitė. Atsakovas nurodė, kad dirba pas tą patį darbdavį, vidutinės jo pajamas kas mėnesį yra 1 974,82 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių valstybei), iš kurių kas mėnesį yra mokama 180,16 Eur vartojimo kredito, 413,16 Eur būsto kredito, kas mėnesį jis savo būtiniausiems poreikiams išleidžia apie 1 212,29 Eur. Apelianto nuomone, šie faktiniai duomenys yra teisiškai reikšmingi, patvirtinantys neigiamą atsakovo pajamų ir išlaidų balansą, tačiau teismo jie nebuvo tinkamai įvertinti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, besimokydama niekur nedirba ir negali savęs išlaikyti, kadangi, mokydamasi paskutinėje gimnazijos klasėje, siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokslams, lankyti pamokas, tobulinti žinias ir savarankiškai atlikti darbus namuose. Dirbti ir užsidirbti neturi galimybių. Mokslui ir pragyvenimo išlaidoms jai būtina tėvų parama.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas ir nurodomas išlaidas, atsakovas turi realią galimybę ieškovės mokslo metu teikti 250 Eur dydžio paramą ir tai jokiu būdu iš esmės negali pabloginti jo turtinės padėties. Nesutinka su apelianto manymu, jog trečiasis asmuo neprisideda prie ieškovės išlaikymo. Ieškovė gyvena mamos nuomojamame bute, yra aprūpinta visomis mokslui reikalingomis priemonėmis, rūbais ir maistu. Nuo 2019 m. rugsėjo, pradėjusi mokytis paskutinėje gimnazijos klasėje, ieškovė gyveno be jokios atsakovo paramos ir visa našta dėl išlaikymo teko tik ieškovės mamai.

12.3. Ieškovė pažymėjo, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iš atsakovo buvo priteistas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki mokslo metų pabaigos, ir teismo sprendimas, kadangi šioje dalyje vykdomas skubiai, jau turėjo būti įvykdytas. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji jau baigė gimnaziją ir tęsia mokslą Socialinių mokslų kolegijoje, dėl tęsiamų mokslų negali dirbti ir gauti pajamų, jai yra reikalinga tėvų parama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo atsakovo pilnametei dukrai priteisimo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

16. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė studijų sutartį. Atsakovas į bylą papildomai pateikė: banko raginimus vykdyti kredito sutartį, darbdavio pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį, sąskaitos išrašus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

19. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y., sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

20. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

21. Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė E. P. skundžiamo sprendimo priėmimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dvyliktoje klasėje. Apelianto A. P. teigimu, ieškovė galėtų pasirinkti ir kitokią mokymosi formą (pvz., lankyti vakarinę klasę suaugusiųjų vidurinėje mokykloje ar gimnazijoje), sėkmingai užbaigti vidurinę mokyklą ir pati užsidirbti pinigų savo poreikiams tenkinti. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei, pažangiai besimokančiai baigiamojoje gimnazijos klasėje, pakeisti mokyklą ir pradėti mokytis suaugusiųjų vakarinėje klasėje nebūtų racionalus sprendimas, pažymint ir tai, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam moksleiviui įsidarbinti yra itin sunku, be to, papildomai laiko reikia skirti ir pasiruošimui baigiamiesiems abitūros egzaminams.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Ir nors prie ieškovės išlaikymo prisideda ieškovės mama, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimais atsakovas pervedė ieškovei iš viso 600 Eur, tačiau šios pajamos nėra pakankamos, be to, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, ieškovei tapus pilnametei, jos būtinieji poreikiai nesumažėjo, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieniniams poreikiams, ieškovė neturi.

23. Paramos ieškovei būtinumo faktą patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie jos turtinę padėtį. Ieškovė savo vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d. vykdė individualią veiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. (kai ieškovė tapo pilnametė) iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. (mokslo metų pabaigos) iš šios veiklos ji būtų gavusi papildomų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 d. birželio 17 d. ieškovė dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame ieškovės paaiškinime nurodoma, kad ilgiau dirbti negalėjo dėl nepalankių darbo sąlygų (darbas po daugiau nei 12 val., iki 2 valandos nakties), o kito darbo susirasti nepavyko. Šie duomenys tik patvirtina, kad ieškovė neturi pakankamai pinigų savo poreikiams patenkinti ir esamomis aplinkybėmis siekia pagal galimybes (dirbdama vasaros metu) užsidirbti papildomų lėšų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovei tapus pilnametei jos poreikiai taip pat išauga – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai.

24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto A. P. argumentus, jog ieškinys teismui buvo paduotas tik 2019 m. gruodžio 12 d., tai yra praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo dienos, kai ieškovė tapo pilnametė. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė suteikia pagrindą teigti, kad išlaikymas pilnamečiam vaikui buvo pakankamas. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Būtent tokia teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

25. Esant šioms aplinkybėms, nors atsakovas ir nepripažįsta savo pareigos teikti dukrai materialinį išlaikymą nuo tada, kai ji tapo pilnametė, iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, tačiau teisėjų kolegija mano, jog egzistuoja viena iš sąlygų (išlaikymo poreikis) spręsti išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą pagal CK 3.192¹ straipsnį.

26. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 250 Eur, – vertinimu. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualiąsias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutinės atsakovo pajamos kas mėnesį yra 1 974,82 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių valstybei), šią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą. Apeliantas nurodo, kad iš gaunamo darbo užmokesčio jis kas mėnesį sumoka 180,16 Eur mokestį pagal vartojimo kredito sutartį, 413,16 Eur pagal būsto kredito sutartį, kas mėnesį būtiniesiems poreikiams išleidžia apie 1 212,29 Eur, todėl, apelianto nuomone, gaunamų lėšų nepakanka kas mėnesį teikti 250 Eur paramą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog apeliantas turi kreditinių įsipareigojimų bankui, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 nutartis Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013).

29. Sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytais argumentais, kad, atsakovui iš gaunamo darbo užmokesčio sumokėjus visas mėnesines mokėtinas pinigų sumas bankui, likusi pinigų suma (apie 1381,50 Eur), skirta atsakovo išlaidoms, būtų didesnė nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2019 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 296,4 Eur. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

30. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis – banko priminimus apie kredito sutarties vykdymą, banko sąskaitos išrašą, kuriais atsakovas bando įrodyti jo ribotą galimybę teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių apie pakankamai stabilią atsakovo finansinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu tikslu jis perveda pinigų sumas fiziniams asmenims ar „išsigrynina“ pinigus, be to, sąskaitos išrašas ir darbdavio pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį yra pateikti už laikotarpį, kai antstolis jau buvo pradėjęs vykdymą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo skolos ir periodinių išmokų išieškojimo.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino apelianto turtinę padėtį ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovas, kuris yra sveikas ir darbingas, gauna reguliarias pajamas, turi galimybę prisidėti prie ieškovės materialinio išlaikymo, iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

32. Nesutiktina su apelianto nurodytais argumentais, kad su ieškiniu nepateikiami jokie įrodymai apie ieškovės mamos turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens vardu registruotos transporto priemonės – automobiliai „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikti registracijos liudijimai). Kaip matyti iš byloje pateiktos pažymos apie Ž. A. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, per mėnesį jos pajamas sudaro vidutiniškai 436,49 Eur darbo užmokestis (atskaičius privalomus mokėti mokesčius valstybei). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įsitikinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo asmens Ž. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ex officio patikrino valstybės įmonės Registrų centro turimus duomenis. Nekilnojamojo turto registro pateikta informacija patvirtino, kad trečiasis asmuo Ž. A. jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautais Kelių transporto priemonių registro duomenimis, Ž. A. vardu registruoti automobiliai: „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „F. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis areštuotas).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors, vertinant objektyviai, trečiojo asmens Ž. A. turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, tačiau ji, remiantis byloje esančiais duomenimis ir pačios ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, didžiąja dalimi prisideda prie E. P. išlaikymo: ieškovė gyvena mamos nuomojamame bute, yra aprūpinta visomis mokslui reikalingomis priemonėmis, rūbais ir maistu. Nagrinėjamu atveju nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors finansiškai jie abu turi galimybę prisidėti prie vaiko gerovės, tenkindami jo poreikius, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareigą išlaikyti ieškovę turi abu tėvai, t. y. tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, ir priėjo prie išvados, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie ieškovės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai nusprendė, kad atsakovo ieškovei teiktino išlaikymo suma po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Taip pat teismas pagrįstai, atsižvelgęs į atsakovo ieškovei išmokėtas pinigų sumas, ieškovei iš atsakovo priteisė 472,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškovės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 250 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jos iš apelianto valstybei priteistinos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 98 ir 99 straipsniais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, ši suma turi būti pervesta į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė