Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

9. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti atsakovui ir jo atstovui paskirtas baudas, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

10. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

11. CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į teismo posėdį neatvykus atsakovui, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

12. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020-03-05 parengiamojo posėdžio metu pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės, kitą teismo posėdį skyrė 2020-04-07 09.00 val. 2020-03-26 teisėjos rezoliucija dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino 2020-04-07 09.00 val. teismo posėdis perskirtas į 2020-04-30 09.00 val. Pranešimas apie 2020-04-30 09.00 val. teismo posėdį atsakovo atstovui įteiktas 2020-03-30 CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas į 2020-04-30 teismo posėdį neatvyko. Likus mažiau nei pusvalandžiui iki numatyto teismo posėdžio laiko pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovas neseniai grįžo į Lietuvą ir privalo laikytis saviizoliacijos, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo dalyvavimas 2020-04-30 teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Taigi, atsakovui negalint dalyvauti teismo posėdyje, atsakovas bylą galėjo vesti per savo atstovą, todėl pirmosios instancijos teismas 2020-04-30 nutartimi konstatavo, kad atsakovo atstovas į 2020-04-30 teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, dėl to teismo posėdis buvo atidėtas ir atsakovo atstovui advokatui V. Ž. paskirta 100,00 Eur bauda (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

14. Taip pat nustatyta, kad 2020-03-05 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą pateikti banko sąskaitos išrašą ar kitus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo darbo užmokestį, nurodė, kad dėl paskelbto karantino atsakovas negali pateikti duomenų iš banko apie savo gaunamas pajamas. Teismas vertino, jog minėtos priežastys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui nurodytų duomenų, todėl konstatavo, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenų, pagrindžiančių gaunamas pajamas, todėl atsakovui paskyrė 50,00 Eur bauda (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

15. Atsakovo atstovas pateikė prašymą baudą panaikinti, tačiau pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymas netenkintas.

16. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi galiojant 2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 207 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (su pakeitimais, toliau - nutarimas), kuriuo iš esmės karantino metu yra draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, o darbas valstybės institucijose organizuojamas tik nuotoliniu būdu bei tebegaliojant 2020-03-16 Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko įsakymui Nr. IV-52, kuriuo buvo atšaukti visi suplanuoti teismo posėdžiai bylose, nagrinėjamose žodinio ir rašytinio proceso tvarka, vykimas į teismo posėdį, paskirtą 2020-04-30, 9:00 val. ir įrodymų šaltinių pateikimas šioje byloje nubaustiems asmenims nebuvo privalomas.

17. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-04-22 priėmė nutarimą Nr. 398, kuriuo sušvelnino šalyje taikomas karantino sąlygas. Minėto nutarimo pagrindu Teisėjų Taryba parengė 2020-04-27 rekomendacijas, kuriose numatyta palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą, atnaujinant bylų nagrinėjimą pirmenybę teikti toms karantino laikotarpiu atidėtoms byloms, kuriose tolesnis nagrinėjimo nukėlimas gali turėti neigiamų pasekmių, taip pat byloms, kurių nagrinėjimas yra baigiamosiose proceso stadijose, bei pateiktos rekomendacijos dėl asmenų saugumo teismuose užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, jog nėra galimybės užtikrinti 2020-04-30 09.00 val. teismo posėdžio vykdymo nuotoliniu būdu, bei tai, kad byla nagrinėjama nuo 2019-12-13, 2020-04-30 teismo posėdžio neatidėjo ir nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog atsakovo atstovui aplinkybė, kad 2020-04-30 teismo posėdis nėra atidėtas buvo žinoma, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, o prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė tik 2020-04-30 08.32 val., t. y. teismo posėdžio dieną. Nors atsakovo atstovas nurodė, jog iki 2020-04-30 teismo posėdžio bendravo telefonu su ieškovės atstove dėl galimybės byloje padaryti pertrauką arba prašyti teismo bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, tačiau atsakovo atstovas teismui nurodytų prašymų nepateikė, o tiesiog neatvyko į paskirtą teismo posėdį, pateikdamas prašymą jį atidėti.

18. Nors apelianto atstovas nurodo, kad jis priskirtinas rizikos užsikrėsti korona virusu COVID - 19 žmonių grupei ir todėl 2020-04-30 teismo posėdyje nedalyvavo dėl COVID-19 prevencijos, tačiau šių aplinkybių, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2020-04-30 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodė, be to, kaip ir atskirajame skunde pats apelianto atstovas pripažino, kad kitoje byloje vykusiame 2020-05-04 teismo posėdyje vis dėlto dalyvavo ir prevencijos dėl rizikos užsikrėsti virusu COVID-19 nesiėmė.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas savo veiksmais nesilaikė pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tinkamai nebendradarbiavo su teismu ir vilkino bylos nagrinėjimą.

20. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ir jo atstovas veikė prieš operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kai jų ankstesnis procesinis elgesys šioje byloje pripažintinas nepriekaištingu, o paprasčiausias nesusikalbėjimas dėl papildomų duomenų pateikimo teismui atsirado dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo ir jo atstovo valios. Nurodo, kad atsakovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis užsienyje, todėl jo uždelsimas pateikti ieškovės pageidaujamus duomenis buvo ne 2 mėnesiai, o 9 dienos, o nemokėjimas naudotis elektronine bankininkyste savo mobiliajame telefone nėra vada įžvelgti atsakovo piktnaudžiavimą procesu.

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi atsakovas pateikti papildomus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį buvo įpareigotas 2020-03-05 parengiamojo teismo posėdžio metu. Bylos duomenis nustatyta, kad iki 2020-04-30 teismo posėdžio jokių duomenų atsakovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo tokius atsakovo veiksmus vertinti kaip paprasčiausią nesusikalbėjimą dėl papildomų duomenų pateikimo teismui atsiradusį dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo ir jo atstovo valios. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo banko sąskaitos išrašą naudodamasis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad nemoka naudotis elektronine bankininkyste, tačiau tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti, kadangi visi bankai konsultuoja elektroninių ryšių priemonėmis ir padeda klientams pasinaudoti visomis jų teikiamomis paslaugomis nuotoliniu būdu, kuom galėjo pasinaudoti ir apeliantas. Tačiau jis nepateikė duomenų, kad jis pats ar jo atstovas kreipėsi į banką, prašydami pateikti minėtus duomenis elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas galėjo pagrįsti savo gaunamas pajamas pateikdamas teismui duomenis iš darbovietės, darbo sutartį ir kt. Taigi toks apelianto elgesys apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesu ir piktnaudžiavimas, apeliantas nevykdė savo pareigos rūpintis proceso skatinimu ir laiku pateikti teismo reikalaujamus duomenis, savo veiksmais kliudė operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą, vilkino bylos nagrinėjimą.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.