Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

6. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pažymėtina, jog paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma; yra pažangus – perkeliamas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidžiama laikyti brandos egzaminus ir juos išlaiko; vaikui būtina parama, nes jis neturi galimybės save išlaikyti ir neturi turto; tėvai turi galimybę teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

7. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, 4a klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, gimnaziją numato baigti 2020-08-07. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi pažymių vidurkis – 6 balai, matematikos – 6 balai, psichologijos – 10 balų, teatro – 10 balų, anglų kalbos – 7 balai, aerobikos – 8 balai, biologijos – 9 balai, dailės – 9 balai. Taigi, ieškovė mokosi gimnazijoje, dieniniame skyriuje, jos mokymasis vertintinas kaip pažangus. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymi, kad ieškovė, nors ir yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jai šis išlaikymas yra reikalingas.

8. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinės mokyklos (gimnazijos) paskutinėje klasėje, jai būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Tačiau pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Vertindamas kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008).

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur, t.y. 722,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-03-23 iki 2019-08-31 ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo 2019-09-01 iki mokslų pabaigos. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė išlaikymo išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį išlaikymui reikalinga suma sudaro nuo 490,00 Eur iki 560,00 Eur, iš kurių maistui – 150,00 Eur, maistui mokykloje – 60,00 Eur, higienos priemonėms ir kirpyklai – 20,00 Eur, buto nuomai ir komunalinėms išlaidoms – nuo 80,00 Eur iki 110,00 Eur, rūbams ir avalynei – nuo 30,00 Eur iki 70,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 20,00 Eur, papildomoms pamokoms – 60,00 Eur, pramogoms ir kelionėms – 30,00 Eur.

10. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovei periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį nuo 2008-08-01 iki jos pilnametystės. Minėto teismo sprendimu priėmimu metu ieškovė buvo aštuonerių metų amžiaus, šiuo metu ieškovė yra devyniolikos metų amžiaus. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai.

11. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taip pat svarbu įvertinti abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 1 974,82 Eur darbo užmokestis per mėnesį. 2010-03-01 tarp atsakovo ir AB SEB bankas sudaryta kredito sutartis, pagal kurią AB SEB bankas įsipareigojo suteikti atsakovui 92 619,48 Eur kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. 2018-04-25 tarp atsakovo ir AB SEB bankas sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią AB SEB bankas įsipareigojo suteikti atsakovui 8 000,00 Eur kreditą automobiliui įsigyti, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytai tvarka ir terminais. Atsakovo įmokos pagal 2018-04-25 vartojimo kredito sutartį sudaro 180,16 Eur per mėnesį.

12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. A. nurodė, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Trečiojo asmens vardu registruotos transporto priemonės – automobiliai „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiojo asmens pajamas sudaro vidutiniškai 436,49 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį.

13. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareigą išlaikyti ieškovę turi abu tėvai, t.y. tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių šalys negali dirbti kito ar papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ir atsakovas, ir trečiasis asmuo būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie ieškovės išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pilnametės besimokančios ieškovės poreikius, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos ieškovei, t. y. pilnametei savo dukrai, pažeidžia jos interesus, be to, atsakovui neteikiant paramos yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad atsakovo ieškovei kas mėnesį teiktino išlaikymo suma po 250,00 Eur kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą.

16. Vis dėlto nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovė pilnametystės sulaukė 2019-03-22. Taigi, 2019 m. liepos mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn., t.y. vasaros atostogų metu ieškovė turėjo galimybę įsidarbinti bei savarankiškai gauti pajamas, reikalingas jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-07-29 mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė ieškovei 150,00 Eur, skirtų jos išlaikymui, 2019-08-25 – 100,00 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė 2019 m. liepos mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. turėjo objektyvias galimybes gauti pajamas, teismas vertina, kad šiuo laikotarpiu atsakovo suteiktas išlaikymas buvo pakankamas ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir atsakovas išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį neturi.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-03-22 ieškovė tapo pilnamete. Taigi, laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-06-30 atsakovas turėjo sumokėti 822,58 Eur išlaikymo ieškovei (250,00 Eur/31 d. x 9 d. + 250,00 Eur x 3 mėn.). Minėtu laikotarpiu atsakovas ieškovei sumokėjo iš viso 350,00 Eur išlaikymo, t.y. 2019-05-06 – 100,00 Eur, 2019-05-30 – 100,00 Eur, 2019-06-27 – 150,00 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 472,58 Eur (822,58 Eur - 350,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019-03-23 iki 2019-06-30.

18. Ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-07 (CK 3.192¹ str.).

19. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovės patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 78,00 Eur žyminis mokestis ((250,00 Eur x 12 mėn. + 472,58 Eur) x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-12-03 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-2407-18978 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-20 pažymą Nr. (12.34)PT-1931 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 443,75 Eur advokato užmokestis. Patenkinus 93 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 412,69 Eur (443,75 Eur x 93 proc.) teisinės pagalbos išlaidų.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 704,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 700,00 Eur atstovavimo išlaidų, 3,48 Eur už VĮ „Registrų centras“ išrašus, 1,19 Eur pašto išlaidų. Atmetus 7 proc. ieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 49,33 Eur (704,67 Eur x 7 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

23. Pagal 2011-07-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 9,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 93 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,97 Eur (9,64 Eur x 93 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą ieškovei E. P. išlaikymą po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Priteisti iš atsakovo A. P. 472,58 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei E. P. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

Priteisti iš atsakovės E. P. 49,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. P..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P. 78,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. P. 412,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, DanskeBank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.