- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-725-360/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- Ž. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovei Ž. P., atsakovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Ž. P., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2000-08-12, įrašo Nr. 658, nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukters E. P. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, įpareigoti atsakovę leisti su dukterimi matytis po tris kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, taip pat dukters gimtadienio ir kitų švenčių dienomis. Nurodė, kad atsakovė daugiau kaip prieš pusantrų metų paliko šeimą ir nevykdo sutuoktinės pareigų, t. y. nuo 2007 m. kovo mėnesio sutuoktinė pasiėmusi dukrą išėjo iš namų. Manė, kad sutuoktinė tokį gyvenimo būdą pasirinko todėl, jog sutiko kitą žmogų ir gyvenimą sieja tik su juo. Dėl sutuoktinės elgesio bendras jų gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nes duktė gyvena su motina, be to, jo darbas susijęs su darbu užsienio laivuose, Lietuvoje būna labai retai. Ieškovas taip pat nurodo, kad vaiko išlaikymui turėtų būti skiriami 800 Lt, kadangi jis uždirba daugiau, sutinka vaiko išlaikymui skirti didesnę dalį – 500 Lt. Prašė įpareigoti atsakovę leisti bendrauti su dukterimi tris kartus per savaitę bei dukters gimtadienio ir kitų švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuoką tarp A. P. ir Ž. P., sudarytą ir 2000-08-12 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 658, nutraukė; priteisė iš A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gim. 2001-03-22, periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo 2008-08-01 iki dukters pilnametystės; nustatė nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamąją vietą su atsakove Ž. P.; nustatė ieškovo A. P. bendravimo su vaiku tvarką – vaiko tėvas A. P. turi teisę bendrauti su vaiku ne mažiau laiko kaip vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai iki dvejų savaičių su galimybe išvykti į užsienį, žiemos atostogų metu – vieną savaitę nepertraukiamai, rudens ir pavasario moksleivių atostogų metu – po 3 dienas nepertraukiamai, du savaitgalius per mėnesį nepertraukiamai; šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę; iš atsakovės Ž. P. priteisė ieškovui A. P. 61,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, t. y. sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šalių dukters gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, todėl nepilnametės E. P. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina. Teismas bendravimo su vaiku tvarką nustatė atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, įvertinęs, kad ieškovo darbas susijęs su išvykomis iš Lietuvos. Teismo nuomone, E. P. išlaikymui yra skiriama ne daugiau nei 1000 Lt, todėl, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, nepilnametei dukrai išlaikyti iš ieškovo priteisė po 800 Lt kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė ieškovas, t. y. atsakovę susidariusi padėtis tenkino. Pažymi, kad ieškinio pateikimas yra įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė nevykdo sutuoktinės pareigų. Paaiškina, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovę atleido nuo pareigos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką ir priteisė 800 Lt išlaikymą kas mėnesį. Pažymi, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus pagal savo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas, nes jis paliko šeimą. Pažymi, kad atsakovas teikė 1 000 Lt išlaikymą vaikui, todėl nepagrįstai prašo priteisti mažesnį išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2000-08-12 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 658. 2001-03-22 gimė duktė E. P.. Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai nuo 2007 m. kovo mėnesio.
Byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. LR CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. ir kt. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumas, tarpusavio pagarba ir moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima ir kt. Šių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys kartu faktiškai nebegyvena jau dvejus metus, bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos medžiagos matyti šalių skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaikų interesų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta LR CK 3.192 str. Pagal šios teisės normos 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra byloje pateikta duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad minimalios mėnesinės algos dydis yra per mažas aštuonmečiui vaikui ir dėl individualių mergaitės poreikių būtina skirti didesnį išlaikymą, nei nustatyta LR CK 6.461 str. 2 d. Atsakovas dėl savo geresnės turtinės padėties sutinka dukters išlaikymui mokėti po 500 Lt, t. y. didesnę išlaikymo dalį ir taip teiktų ieškovas. Darytina išvada, kad ši suma užtikrins bent minimalius vaiko poreikius ir tokią sumą pagal savo turtinę padėtį ieškovas gali mokėti (LR CK 3.192 str., 3.196 str. 3.198 str.).
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 120 Lt, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 60 Lt. Už teisinę advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 121 Lt, todėl tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, priteistina iš ieškovo atsakovei 45 Lt.
Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo keistina, sumažinant priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. P. išlaikymas nepilnametei dukrai E. P. periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį nuo 2008-08-01 iki dukters pilnametystės, ir sumažinti mokamų kas mėnesį periodinių išmokų dydį iki 500 Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš atsakovės Ž. P. ieškovui A. P. priteisti 60 Lt žyminio mokesčio.
Iš ieškovo A. P. atsakovei Ž. P. priteisti 45 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.