Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. K.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 14 d. 16.00 val. iki 2021 m. spalio 15 d. 13.57 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, A. K. paskirti įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dalyje dėl kelionės išlaidų paliktas nenagrinėtas ir toje dalyje pripažinta nukentėjusiajam teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo R. Z. civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų palikta nenagrinėta, išaiškinant, jog jis dėl ligos išmokos skyrimo jis turi teisę kreiptis į VĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

Iš kaltinamojo A. K. priteista 750 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam R. Z.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. K. 234,33 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 14 d., apie 14 val. 30 min., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, pakėlęs nuo žemės netoli garažo gulėjusią trinkelę mesdamas pataikė R. Z. į kairės pusės mentės sritį, po to kirvio buku galu sudavė šiam į galvos kairę pusę (kairįjį smilkinį), kairįjį petį, R. Z. dengiantis galvą rankomis, sudavė jam į dešinės rankos plaštaką. Šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip keturiais atskirais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam R. Z. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimą su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairės mentės projekcijoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės mentės apatinio kampo lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

3. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesta nuteistojo iškelta įvykio versija, dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018, 2K-148-719/2020).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus, aptartos taisyklės nebuvo pažeistos. Byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos leistinais įrodymais – tiesioginių ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais bei šiuos parodymus patvirtinančiais dokumentais, vaizdo įrašais, specialisto išvada, o teismo išvados daromos remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Analizuodama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. A. K. pateikia savo įvykių versiją, nurodydamas, jog nenaudojo tyčinių smurtinių veiksmų prieš R. Z., jog nukentėjusysis pats, būdamas neblaivus, susižalojo krisdamas ir pasinaudojo šia situacija norėdamas A. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir išvaryti jį iš namų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, šią kaltinamojo poziciją atmeta kaip nepagrįstą ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu pagrįstai pripažino A. K. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl R. Z. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas A. K. versijas, jog R. Z. pats nukrito užsigavęs už trinkelių arba tiesiog imitavo skausmą šaukdamas ir kviesdamas policiją, norėdamas išvaryti kaltinamąjį iš namų, jas paneigė nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Apylinkės teismas, grįsdamas A. K. kaltumą, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, akistatos protokole, bendrojo pagalbos centro garso įrašuose užfiksuotais duomenimis. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaltinamojo dėstymą, kad nukentėjusysis susižalojo pats, paneigia specialisto išvada bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas minėtą išvadą surašęs ekspertas J. Plenta. Remiantis R. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis specialisto išvadoje konstatuota, jog jam nustatyti sužalojimai ? poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairės mentės projekcijoje, dešinės plaštakos II-o delnakalnio ir kairės mentės apatinio kampo lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ? padaryti nemažiau kaip keturiais atskirais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2021 m. spalio 14 d., suduodant smūgius kirvio buku galu), mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti jam nugriuvus, krentant (t. 1., b. 1. 41-42). Posėdžio metu ekspertas J. Plenta paaiškino, jog pagal R. Z. nustatytą sužalojimų pobūdį nugaroje, turėjo būti suduotas smūgis, arba mesta trinkele, sudavus į mentę buvo nulaužtas kampas, griūnant ant nugaros gražios kvadratinės formos sužalojimo ir žemiau esančio nubrozdinimo nebūtų. Tam, kad patirti visus R. Z. nustatytus sužalojimus, jis turėjo nukristi 4 kartus ant skirtingų paviršių, į šonus ir ant nugaros, sukantis. Mažai tikėtina, kad taip galėjo nutikti nugriuvus, nes sužalojimai sutampa su smūgių sudavimu. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis jo sužalojimo aplinkybes, jog buvo sumuštas A. K., patvirtino tiek iš karto po įvykio skambindamas į BPC, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (t. 1, b. 1. 98-100). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad sužalojimai atitinka būtent nukentėjusiojo parodymus, jog nuteistasis užpuolė jį kirviu bei metė į jį trinkelę, o ne nukentėjusysis pats savaime nugriuvo ir susižalojo.

8. Nepagrįstais laikytini ir kiti A. K. argumentai, kad nukentėjusysis inscenizavo minėtus įvykius, turėdamas motyvą išvaryti jį iš namų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir (ar) prisiteisti kompensaciją, nes dėl neblaivumo jam nebuvo išmokėta nedarbingumo išmoka. Kaip matyti iš byloje esančio BPC garso įrašo, nukentėjusysis R. Z., skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą, visų pirma kviečia greitąją pagalbą, o ne policiją, nurodydamas, kad pastarąjį sumušė uošvis. Be to, nukentėjusysis į bendrąjį pagalbos centrą skambino ir antrą kartą, pakartotinai pranešė, kad skambino prieš 20 minučių ir nurodė, kad labai skauda (t. 1, b. 1. 89-91). Taigi, nukentėjusysis neprašo kviesti policiją A. K. sulaikymui ar jo iškeldinimui iš namų, tačiau pirmiausia prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą dėl patirtų sužalojimų. Tokios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog A. K. norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar iškeldinti iš namų. Byloje, išskyrus paties apelianto ir jo sutuoktinės L. K. parodymus, nenustatyta jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis ketina pasipelnyti, ar gauti kitokią naudą. A. K. sutuoktinės L. K. parodymais teisėjų kolegija nesiremia, nes ji pati tiesiogiai įvykio nematė, matė, tik kaip R. Z. gulėdamas rėkė jau po jo sužalojimo, o nupasakodama aplinkybes darė subjektyvias išvadas, palankias savo sutuoktiniui. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia A. K. nurodytas aplinkybes, jog R. Z. susižalojo pats būdamas neblaivus, griūdamas ant plytelių, turėdamas ketinimų gauti asmeninės naudos.

9. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad A. K. atvykus pareigūnams rodė kirvius, bet pareigūnai kirvio nepaėmė. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, konkretus kirvis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis R. Z., buvo ieškomas. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas vyriausiasis patrulis D. B. (D. B.) patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio vietoje buvo ieškoma kirvio ir apžiūrėjus garažą, kibire buvo sudėti ne mažiau kaip 4 – 5 kirviai, tačiau nenustačius, kuriuo kirviu buvo sužalotas nukentėjusysis, visus kirvius imti buvo netikslinga (t. 1, b. 1. 103-104). Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju turi būti imamasi priemonių nusikalstamos veikos padarymo įrankiams surasti, tačiau tai turi būti daroma remiantis protingumo, proporcingumo ir įrodymų pakankamumo principais. Šiuo konkrečiu atveju, esant pakankamai kitų aptartų įrodymų dėl R. Z. padarytų sužalojimų mechanizmo ir masto, nebuvo būtinybės surinkti visus įvykio vietoje buvusius kirvius ir atlikti su jais visus įmanomus BPK reglamentuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymais negalima remtis dėl to, jog jie neatitinka realybės, nes nukentėjusysis dėl apsvaigimo nuo alkoholio (R. Z. nustatytas 1,78 prom. girtumas) negalėjo koordinuoti savo veiksmų, nerišliai kalbėjo kviesdamas pagalbą. Taip pat nurodoma, jog negalima tikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jis teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs iš naktinės pamainos miegojo, tačiau iš jo telefono išklotinės matyti, jog jis naudojosi telefonu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teiginiais, kadangi jie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims. Nors nukentėjusiajam ir nustatytas neblaivumas iš karto po įvykio, tačiau iš pareigūnų „body kamerų“ vaizdo įrašų (t. 1, b. 1. 98-100) matyti, kad R. Z. yra koordinuotas, kalba pakankamai rišliai ir nuosekliai nurodo įvykio aplinkybes. Perklausius BPC garso įrašą, kuriame užfiksuotas R. Z. pokalbis su bendrosios pagalbos centro darbuotojais, matyti, jog R. Z. kalbėjimas yra tik iš dalies nerišlus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokį jo kalbėjimą galėjo nulemti ne vien tik jo neblaivumas, tačiau ir jaučiamas didelis skausmas dėl patirtų fizinių sužalojimų, nukentėjusiojo lietuvių kalbos ne visiškas mokėjimas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų bendrojo pagalbos centro pokalbių garso įrašų ir jų protokolų (t. 1, b. 1. 89-95) nukentėjusysis šaukia ir prašo pagalbos, rusų kalba aiškiai nurodo, kad jį sužalojo uošvis. Kitos skunde nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis naudojosi telefonu, o ne miegojo, neturi jokios reikšmės vertinant vėlesnius tos dienos įvykius, kai A. K. užpuolė nukentėjusįjį kirviu ir jį sužalojo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė smurtą dėl A. K. veiksmų, R. Z. apsvaigimas alkoholiu ar naudojimasis telefonu, šiuo atveju neturi įtakos byloje nustatytoms aplinkybėms.

Dėl proceso išlaidų

11. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo R. Z. atstovas advokatas S. Sanda pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 200 Eur. Taip pat baigiamosiose kalbose, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino nukentėjusiojo turėtas išlaidas už apmokėtas jo paslaugas ? priteisė tik pusę sumos, visiškai nepasisakydamas apie tai, kad advokatas kelis kartus dalyvavo ikiteisminiame tyrime. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinio skundo dėl nuosprendžiu priteistų proceso išlaidų neteikė, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja ir vertina tik apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

13. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo A. K. gynėjo skundą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo dalyvavimas, pasitelkiant atstovą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo savo teisių gynimo procese formų, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas dalyje dėl nuteistojo išteisinimo šiam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra atmetamas, laikytina, kad nukentėjusysis turi teisę į minėtų išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma ? 200 Eur už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme laikytina proporcinga, todėl prašymas tenkinamas.

Dėl klaidos nuosprendyje

14. Iš baudžiamojoje byloje esančio nuosprendžio matyti, kad jame nurodyta Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžio priėmimo data yra 2022 m. rugsėjo 28 d. (t. 2, b. 1. 113). Iš 2022 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. 1. 109-112), matyti, kad minėto teismo posėdžio metu buvo numatytas nuosprendžio paskelbimas 2022 m. spalio 28 d., nuosprendis tą dieną ir buvo paskelbtas, todėl 2022 m. spalio 28 d. laikytina tikrąja nuosprendžio paskelbimo data. Todėl nurodyta klaidinga nuosprendžio data vertintina kaip rašybos apsirikimas, ir ištaisytina į 2022 m. spalio 28 d.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo A. K. gynėjo advokato T. Januškevičius apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalie 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo atstovo advokato Stasio Sandos prašymą dėl proceso išlaidų apmokėjimo tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. K. priteisti R. Z. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nukentėjusiojo atstovo advokato Stasio Sandos prašymą dėl išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, priteisimo palikti nenagrinėtą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio data yra 2022 m. spalio 28 d.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.