Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-82-927/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
II-82-927/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01930-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
V. B.
Advokatai
Aurimas Keidūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-82-927/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01930-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.9.2; 21.10.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant pareiškėjui V. B.,jo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,

nedalyvaujant institucijos – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija), priėmusio skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. B. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aurimo Keidūno skundą dėl 2025 m. lapkričio 14 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27568-2025 (ROIK: 25288975243) (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

V. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27568-2025, buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, dėl to, kad jis, 2025 m. spalio 25 d., 16 val. 07 min., krašto kelių Vilnius-Polockas, 15000 km, Vilniaus rajono savivaldybėje, vairavo automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Skundžiamu nutarimu V. B. buvo paskirta 375 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gruodžio 22 d. gautas pagal teismingumą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas Pareiškėjo atstovo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba, netenkinus šio prašymo, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei numatyta sankcijoje. Skunde Pareiškėjas prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, su jam paskirta 375 Eur dydžio bauda visiškai sutinka, tačiau mano, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams yra per griežta ir paskirta neatsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes, kurios turėjo būti vertinamos jo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nuo 2024 m. sausio 17 d. gyvena ir dirba Švedijos šiaurėje. Jo darbinė veikla yra susijusi su statybomis, todėl darbų atlikimui, dėl gyvenamosios vietos specifikos, į objektus tenka vykti ne vieno šimto kilometrų atstumus. Kadangi gyvena mažame šiaurės Švedijos miestelyje, net iki artimiausios maisto prekių parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Grafystės, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mieste, reikia vykti 60 km atstumą. Šiaurinėje Švedijoje, keliavimas viešuoju transportu yra neįmanomas dėl kalnuotų vietovių ir prasto ar net nesamo viešojo transporto tinklo. Dėl šios jo gyvenamosios vietos ir darbo specifikos, jam tenka daug keliauti po šiaurinę Švedijos teritoriją, dažnai darbiniais reikalais tenka vykti automobiliu ir į Lietuvą, o tai reiškia, kad vienintelis būdas tinkamai atlikti jam pavestas darbo funkcijas bei išgyventi yra vairuoti automobilį. Norint tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestas darbo funkcijas bei apsirūpinti maistu yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.

2025 m. spalio 25 d., 16 val. 07 min., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Transporto priemonę vairavo blaivus, dėl to nei žmonėms, nei kitam turtui pavojaus nekilo. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, pažeidimą padarė todėl, kad nežinojo, net neįtarė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Jam buvo žinoma, kad už 2025 m. vasario 17 d., 9 val. 40 min, padarytą administracinį nusižengimą, jam buvo skirta 60 eurų administracinė bauda. Apie tai, kad už tą patį administracinį nusižengimą 2025 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANK_N-6753-2025, jam buvo skirta 90 eurų dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėn., jam nebuvo žinoma. Apie 2025 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 10-ANK_N-6753-2025 priėmimą jam nebuvo žinoma, apie priimtą nutarimą jis nebuvo informuotas, nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, jam nebuvo įteiktas. Apie tai, kad jis neturi specialiosios teisės vairuoti automobilį, jam tapo žinoma tik 2025 m. spalio 25 d., 16 val. 07 min., kuomet jo vairuojamą transporto priemonę sustabdęs ir patikrinęs jo duomenis specialioje policijos duomenų bazėje, policijos pareigūnas jį apie tai informavo.

Skunde Pareiškėjas remiasi ANK 34 straipsnio 5 dalies bei ANK 22 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė neturėdamas tikslo įžūliai elgtis ir demonstruoti nepagarbą įstatymo saugomoms vertybėms. Vairavo tikėdamas, kad nepažeidžia įstatymo saugomų vertybių, vairavo transporto priemonę, nežinodamas, kad tokios teisės neturi. Iš esmės nei turtui, nei kitiems asmenims jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių, neigiamos pasekmės kilo tik jam ir su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis yra pasirengęs susitaikyti. Neturėjo tikslo daryti administracinės teisės pažeidimo, juo labiau, kad atimtos teisės vairuoti transporto priemonę susigrąžinimas yra susijęs išimtinai tik su trumpu tam tikro kurso išklausymu. Neužilgo, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kai sužinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, atliko visus privalomus veiksmus ir jo teisė vairuoti transporto priemonę buvo sugrąžinta. Atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, nagrinėjusi ir paskyrusi jam nuobaudą, nenustatė jo veikoje sunkinančių aplinkybių, priešingai, buvo nustatyta tik lengvinanti aplinkybė, į kurią iš esmės, skiriant piniginę baudą, buvo atsižvelgta. Tačiau skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą bei parenkant šios poveikio priemonės terminą, nebuvo atsižvelgta į prieš tai paminėtas aplinkybes, kuriomis privaloma vadovautis, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėjo, teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtinybė, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę kartu neteks ir darbo, kadangi negalės tinkamai atlikti jam pavestų darbinių funkcijų, o tai sąlygos, jog papildys bedarbių gretas, nemokės mokesčių, neteks pajamų.

Atsižvelgiant į prieš tai paminėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų tinkamai individualizuota, būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kadangi egzistuoja visos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti terminą. Paaiškino, jog kai sužinojo, kad neturi teisės vairuoti, sužinojo iš advokato apie kursus, praėjo kursus, vairavimą išlaikė, kursus mokykloje išlaikė, tada pristatė į Regitrą pažymą, kad išlaikyta ir tą pačią dieną jam buvo sugrąžinta teisė vairuoti. 60 Eur buvo bauda, tada 90 Eur. Vasario mėn. pažeidimas, tai vairavimas kalbant telefonu. Kad paskirta 60 Eur žinojo, bet neįvykdė, tiesiog pamiršo. Kovo 21 d. nutarimo dėl 90 Eur ir teisių atėmimo jis negavo laiško. 60 Eur jis nusižengimo vietoje žinojo apie baudą. Kovo pabaigoje buvo išvykęs. Jis didesnę laiko dalį būna Švedijoje. Apie tai, kad atimtos teisės sužinojo šių metų pabaigoj, kai policija sustabdė, kai buvo grįžęs.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje. Teigė, kad nutarimą dėl paskirtos nuobaudos Institucija buvo išsiuntusi valstybinėse sistemose nurodytu pareiškėjo paštu. Šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad jis buvo supažindintas su nutarimu, nes negauta jokių duomenų, kad jis gavo siųstą procesinį dokumentą. Nuo 2019 metų jis oficialiai deklaravo savo išvykimą į Švediją ir nesieja jo jokie ryšiai su sistemomis. Dabar dirba Lietuvoje ir jis, prisijungęs prie sistemų, gavo pranešimą, kad nėra jis registruotas mokesčių mokėtoju. Mažąją bendriją jis turėjo, todėl turėjo atkurti vėl mokesčių mokėtojo ryšį. Būtent sistemose gautas pseudo el. paštas, kuriuo neva išsiųsti procesiniai dokumentai, tas el. paštas neturėjo jokio ryšio su Pareiškėju. Institucija turi teisę nutarimus siųsti numatytu būdu, tarp jų ir el. paštu, bet įteikimo reglamentavimas nusako, kad dokumentas būtų įteiktas. Kaip matyti iš ANK 573 straipsnio, pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši forma būtų įgyvendinama. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Institucija turi įsitikinti, kad asmuo gavo pranešimus. Nėra patvirtinančių duomenų, kad pareiškėjas gavo nutarimą ir buvo tinkamai informuotas. Šio pažeidimo jis nepadarė, dėl to prašo tenkinti pareiškimą pilna apimtimi. Prašo neskirti teisės atėmimo. Jei teismas manys, kad tokios svarbios jų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo, tai prašo skirti minimalų atėmimo terminą.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija nurodė, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama, prašo spręsti teismo savo nuožiūra ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju V. B. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskiriant 375 eurų baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis Vilniaus rajono sav., krašto kelyje Vilnius-Polockas, 15000 km vairavo automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kartu su bauda, paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 24 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu aktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

Pareiškėjas sutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2019 metų jis oficialiai deklaravo savo išvykimą į Švediją, didesnę laiko dalį praleidžia būtent Švedijoje. Jis nežinojo, net neįtarė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Jam buvo žinoma, kad už 2025 m. vasario 17 d., 9 val. 40 min, padarytą administracinį nusižengimą, jam buvo skirta 60 eurų administracinė bauda, bet neįvykdė, tiesiog pamiršo. Apie tai, kad už tą patį administracinį nusižengimą 2025 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 10-ANK_N-6753-2025, jam buvo skirta 90 eurų dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėn., jam nebuvo žinoma. Apie 2025 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 10-ANK_N-6753-2025 priėmimą jam nebuvo žinoma, apie priimtą nutarimą jis nebuvo informuotas, nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, jam nebuvo įteiktas. Apie tai, kad jis neturi specialiosios teisės vairuoti automobilį, jam tapo žinoma tik 2025 m. spalio 25 d., 16 val. 07 min., kuomet jo vairuojamą transporto priemonę sustabdęs ir patikrinęs jo duomenis specialioje policijos duomenų bazėje, policijos pareigūnas jį apie tai informavo.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises. Dėl to šis įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjui 2025 m. kovo 21 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje alternatyviai nurodomų būdų – el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį administracinių nusižengimų protokolų surašymo sistema sugeneravo būtent kaip Pareiškėjo naudojamą el. pašto adresą, nurodytą valstybės informacinėse sistemose ir naudojamą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nors procesiniai dokumentai buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnio normų, tačiau nebuvo įvykdyta Institucijos pareiga užtikrinti dokumentų gavimą ir tinkamą asmens informavimą. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas nurodė, jog būtent sistemose gautas pseudo el. paštas, kuriuo neva išsiųsti procesiniai dokumentai, neturėjo jokio ryšio su Pareiškėju. VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2019 metų vasario 14 dienos Pareiškėjas oficialiai yra deklaravęs savo išvykimą į Švediją (b. l. 11), Swedish Tax Agency išrašo iš gyventojo registro duomenimis Pareiškėjui nuo 2014 m. sausio 17 d. suteikta teisė gyventi Švedijoje imigracijos sąlygomis (b. l. 17 – 20). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas dabar dirba Lietuvoje ir jis, prisijungęs prie sistemų, gavo pranešimą, kad nėra jis registruotas mokesčių mokėtoju. Mažąją bendriją jis turėjo, todėl turėjo atkurti vėl mokesčių mokėtojo ryšį. Aptarti duomenys Teismui leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo nesiejo jokie ryšiai su registrais bei sistemomis, kuriuose jis galėtų pasitikrinti informaciją apie jam paskirtas baudas, jis nebuvo registruotas mokesčių mokėtoju Lietuvoje, dėl šių priežasčių Pareiškėjas negavo jam siųsto 2025 m. kovo 21 d. nutarimo, nebuvo tinkamai informuotas apie nutarimo priėmimą, atitinkamai, nežinojo ir apie jam paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.

Teismas pažymi, kad skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino įvertintinas ir Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis bei pavojingumas – jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių bei žalos, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę Pareiškėjas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai, kadangi, kaip minėta, Pareiškėjas nežinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, jog kai sužinojo, kad neturi teisės vairuoti, sužinojo iš advokato apie kursus, praėjo kursus, vairavimą išlaikė, kursus mokykloje išlaikė, tada pristatė į Regitrą pažymą, kad išlaikyta ir tą pačią dieną jam buvo sugrąžinta teisė vairuoti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis V. B. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 5 kartus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog V. B. nėra nuolatinis ir piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Jo atsakomybę lengvina bei asmenybę teigiamai charakterizuoja tai, kad skunde ir duodamas parodymus teisme jis nesiekė paneigti pažeidimo fakto, nuoširdžiai pripažino kaltę, davė parodymus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, jog Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtinybė, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę kartu neteks ir darbo, kadangi negalės tinkamai atlikti jam pavestų darbinių funkcijų, o tai sąlygos, jog papildys bedarbių gretas, nemokės mokesčių, neteks pajamų. Jo darbinė veikla yra susijusi su statybomis, todėl darbų atlikimui, dėl gyvenamosios vietos specifikos, į objektus tenka vykti ne vieno šimto kilometrų atstumus. Gyvenant šiaurinėje Švedijoje, net iki artimiausios maisto prekių parduotuvės reikia vykti 60 km atstumą, keliavimas viešuoju transportu yra neįmanomas dėl kalnuotų vietovių ir prasto ar net nesamo viešojo transporto tinklo. Dažnai darbiniais reikalais tenka vykti automobiliu ir į Lietuvą, o tai reiškia, kad vienintelis būdas tinkamai atlikti jam pavestas darbo funkcijas bei išgyventi yra vairuoti automobilį. Norint tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestas darbo funkcijas bei apsirūpinti maistu yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Įvertinus Pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą (nežinojo bei nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą nutarimą bei paskirtą administracinio poveikio priemonę, padaryto nusižengimo pavojingumą, Pareiškėjo gyvenamąją vietą, darbo pobūdį bei funkcijas), darytina išvada, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo konkrečiu atveju Pareiškėją suvaržo labiau, nei tai reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir nuobaudos paskirtis gali būti pasiekta palikus Pareiškėjui Skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirtą 375 eurų baudą, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju V. B. paskirta nuobauda (administracinio poveikio priemonė) neatitinka teisingumo, proporcingumo principų, yra per griežta ir perteklinė administracinių nuobaudų tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėjo skundas tenkintinas ir Skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

Tenkinti V. B. atstovo advokato Aurimo Keidūno skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27568-2025 (ROIK: 25288975243) dalyje dėl V. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė