Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui V. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei M. B. dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) nustatyti sūnaus A. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą motinos M. B. gyvenamojoje vietoje;

2) pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-68-747/2014 iš V. N. nepilnamečiam sūnui A. N. nustatytą išlaikymo dydį ir iš V. N. sūnaus A. N. išlaikymui priteisti po 350,00 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarkas atsižvelgiant į infliaciją;

3) nustatyti, kad atsakovas V. N. su sūnumi A. N. turi teisę bendrauti kiekvieną trečiadienį nuo 14.00 iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) centro psichologei K. M. (pastarajai negalint, dalyvaujant kitam psichologui), ir/ar dalyvaujant ieškovei M. B., iki kol susiformuos tarpusavio tėvo V. N. ir sūnaus A. N. emocinis ryšys, patvirtinamas psichologo, po ko derinama atskira bendravimo tvarka. Atsakovas įpareigojamas kiekvieną pirmadienį patvirtinti, ieškovei nusiunčiant trumpąją žinutę, apie ketinimą artėjantį trečiadienį bendrauti su sūnumi;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. N. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santykiams, Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-68-747/2014 patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti 87,00 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymą sūnui A. N.. Nors šiuo metu atsakovo mokėtinas išlaikymas yra nepakankamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, atsakovas geranoriškai tartis dėl adekvataus didesnio išlaikymo teikimo nesutinka, todėl ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priversta kreiptis į teismą.

Pasisakydama dėl būtinybės padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, jog šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra per mažas, ieškovei vis sunkiau išlaikyti sūnų, sparčiai keičiantis pajamų ir kainų santykiui, žymiai pakitus nepilnamečio sūnaus poreikiams. Per aštuonerius metus šalių sūnus labai paaugo fiziškai, padidėjo jo poreikiai laisvalaikiui, maistui, sveikatinimo paslaugoms. Šiuo metu 87,00 Eur suma neužtikrina elementarių nepilnamečio vaiko poreikių bei leidžia teigti, kad tėvas nepakankamai dalyvauja sūnaus išlaikyme. Būtinos didesnės lėšos, kad vaikas galėtų normaliai toliau augti, maitintis, vystytis, lavintis, užsiimti mėgstama užklasine veikla, gyventi pilnavertį gyvenimą. Šalių nepilnamečiam sūnui yra dešimt metų, jis mokosi gimnazijoje, lanko futbolo treniruotes, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Ieškovės išlaidos yra žymiai didesnės, lyginant su buvusiomis, kai sūnui buvo dveji metai. Ieškovės paskaičiavimu, sūnui kas mėnesį būtina apie 700,00 Eur suma. Vidutiniams būtiniesiems vaiko išlaikymo poreikiams per mėnesį reikia: maistui – 300,00 Eur, mokesčiams – 60,00 Eur vaikui tenkant dalis, vitaminams – 20,00 Eur, rūbams ir avalynei – 100,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, futbolo treniruotėms – 20,00 Eur, futbolo aprangai ir specialiems batams – 20,00 Eur, mokymosi reikmenims – 20,00 Eur, maistui mokykloje – 60,00 Eur, kišenpinigiams (laisvalaikiui) – 50,00 Eur, higienos reikmenim – 15,00 Eur, vaistams – 15,00 Eur, viso apie 690 Eur. Į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos, reikalingos kompiuteriui su priedais, telefonui, kelionių išlaidos pas gydytojus į kitus miestus, kelionės į sanatorijas, stovyklas, privačiai perkami masažai, kitos paslaugos ir t. t. Vaikui nuolat reikalingos odontologo paslaugos ir pan. Be to, vaikui reikalingi ir elementarūs buities reikmenys (indai, baldai, buitinė technika, tekstilė), taip pat kas mėnesį būna kitų neplanuotų išlaidų, kurių neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Ieškovei tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis sūnumi, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, nors ieškovės šeiminė padėtis pasikeitė, ieškovė 2019 m. susilaukė dukros. Ieškovė šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, ji neturi nekilnojamojo turto, likvidaus kilnojamojo turto. Ieškovė neturi ir transporto priemonės, reikalingos sūnaus poreikių tenkinimui. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas ir darbingas, gali turėti pakankamas pajamas ir privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo žymiai daugiau, nei nustatyta šiuo metu, taip pat ir didesne dalimi nei ieškovė. Ieškovės įsitikinimu, sąžiningas ir protingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis yra 350,00 Eur per mėnesį. Kadangi ginčo taikiai išspręsti nepavyko, prašė išlaikymo dydį padidinti teismine tvarka.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog po šalių išsiskyrimo sūnus liko su ieškove, kuri iš esmės viena rūpinosi ir rūpinasi jo išlaikymu, poreikių tenkinimu, todėl ši faktinė situacija turėtų būti teisiškai konstatuota, atsakovui neginčijant šio fakto. Sūnus gyvena su ieškove, kuri geriausiai žino jo poreikius, jie yra artimi ir turi labai glaudų ryšį, todėl sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, kadangi ieškovė formaliai susiduria su situacijomis, kai iš jos prašoma dokumento, patvirtinančio, kad sūnus siejamas su ja.

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi pažymėjo, jog sūnus A. su biologiniu tėvu neturi jokio emocinio ryšio, jie nėra pažįstami, atsakovas su sūnumi nebendravo, dėl savo kaltės neužmezgė emocinio ryšio su sūnumi, o sūnus nepageidauja jokio bendravimo, vien nuo šios minties patiria didžiulį stresą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, jo nuomonę, ieškovė objektyviai negali pasiūlyti atsakovui bendrauti betarpiškai su sūnumi ir duoti jam sūnų, nesant jos ir/arba vaiko psichologo, ir be pereinamojo laikotarpio betarpiškas bendravimas neįmanomas. Ieškovės nuomone, atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi tik šalia esant vaiko motinai ir/ar vaikų psichologui, pranešęs ieškovei apie pageidavimą bendrauti prieš protingą laiką ir pagal psichologo rekomendacijas, kol susiformuos emocinis ryšis. Susiformavus emociniam ryšiui, bendravimo tvarka būtų nustatinėjama atskirai. Vaikų psichologo paslaugos turėtų būti apmokamos atsakovo lėšomis. Ieškovė yra suderinusi su (duomenys neskelbtini) centro psichologe K. M., kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi atitinkamomis dienomis, tuo pačiu laiku, atsakovas apie ketinimą bendrauti turi informuoti ieškovę trumpąja žinute prieš tris dienas.

Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, nurodė, jog nors ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai nutrūko, skyrium nuo sūnaus gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta maksimali galimybė dalyvauti, auklėjant vaiką. Atsakovui labai svarbu žinoti viską apie savo sūnų, aktyviai dalyvauti jo gyvenime, o ne būti „savaitgaliniu“ tėčiu, matytis ir bendrauti su vaiku ieškovės akivaizdoje. Atsakovas myli savo sūnų ir nepadarytų nieko, kas galėtų pakenkti sūnaus interesams. Savo, kaip tėvo, valdžią atsakovas įgyvendina tinkamai, neturi jokių priklausomybių ar psichikos sveikatos sutrikimų, galinčių daryti žalą sūnui. Atsakovas stengiasi palaikyti socialinius ryšius su vaiku, tačiau ieškovė dirbtinai sudaro kliūtis su juo matytis ir bendrauti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su vaiku turėtų neigiamos įtakos vaikui, atsakovui jokiu teismo sprendimu nebuvo apribota tėvo valdžia, nėra gauta skundų nei iš ieškovės, nei iš atitinkamų institucijų, todėl atsakovui neaiškus ieškovės reikalavimas bendrauti su sūnum limituotą laiką ir prižiūrint ieškovei. Atsakovas neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau, jo įsitikinimu, būtina nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje (gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ir pan.) yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Be to, suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga, ir ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku. Atsakovas sutinka, kad būtų nustatytas adaptacinis laikotarpis, per kurį vaikas priprastų prie jo, pradėtų formuotis ryšys.

Dėl prašymo skirti sūnaus motinai baudas atsakovas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog jam yra dirbtinai ribojami pasimatymai su vaiku, trukdoma bendrauti mobiliojo ryšio priemonėmis. Pateikti nepilnamečio sūnaus paaiškinimai yra suaugusių asmenų pokalbių fragmentai ir pasakojimai. Ieškovas stengiasi atkurti bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, nori jo rūpintis, tačiau jam sudaromos dirbtinės kliūtys, slepiama informacija dėl vaiko lankomų užsiėmimų laiko ir vietos, taip pat mokymosi rezultatai. Atsakovui nuvykus į ugdymo įstaigą, kurioje mokosi sūnus, jam nebuvo suteikta informacija apie mokymosi pasiekimus, o nurodyta tik bendro pobūdžio informacija. Siekdamas užtikrinti motinos pareigą leisti tėvui bendrauti su sūnumi, prašo jai skirti po 200,00 Eur baudą už kiekvieną trukdymo atvejį (neleidus ar trukdant bendrauti ryšio priemonėmis, ribojant be pateisinamos priežasties pasimatymus su sūnumi).

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus. Atsakovo nuomone, su sūnumi gali bendrauti be psichologo, neprieštaravo, jog turėtų būti adaptacinis laikotarpis, po kurio atsakovo bendravimas nebeturėtų būti ribojamas. Sutiko, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko teikti 300 Eur dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinamai iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. N., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-68-747/2014, patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sūnaus A. N. išlaikymui mokėti po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki sūnaus pilnametystės. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatyta.

Dėl gyvenamosios vietos

Nepilnamečio A. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Ieškovė nuo pat vaiko gimimo gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, užtikrina visus jo poreikius, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2004 m. kovo 5 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui, atsakovas įsipareigojo mokėti A. išlaikymui po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo nutarties priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo aštuoneri metai, sūnus pradėjo lankyti mokyklą, jo poreikiai pasikeitė, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 87 Eur, tokia suma nėra pakankama sūnaus net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą vaikui nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 700 Eur per mėnesį, iš jų išlaidos maistui sudaro apie 360 Eur, aprangai ir avalynei – apie 120 Eur, higienos priemonėms – apie 15 Eur, vaistams ir vitaminams, sveikatai – 35 Eur, mokymosi reikmenys apie 20 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymo dalis – apie 60 Eur, ilgalaikiams daiktams- apie 50 Eur, transportui – apie 20 Eur, futbolo treniruotėms apie 20 Eur, laisvalaikiui – apie 50 Eur, kirpyklai – apie 10 Eur.

Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta tik išlaidas maistui. Teismo vertinimu maistui būtų pakankama suma per mėnesį apie 260 Eur, įskaitant maitinimą mokykloje.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Pagal ieškovės pateiktus įrodymus berniukas yra aktyvus, lanko futbolą, išlaidos, susijusios su futbolo treniruočių lankymu (įskaitant išlaidas sportinei avalynei ir aprangai), siekia 40 Eur per mėnesį, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, todėl ieškovė pagrįstai į būtinųjų išlaidų krepšelį įtraukė išlaidas laisvalaikiui. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į sūnaus amžių (šalių sūnui beveik 11 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaikų socializacijos poreikis didėja. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, galimybę laisvalaikį leisti ne tik perkant mokamas pramogas, ieškovės nurodomas išlaidas laisvalaikiui teismas pripažįsta pagrįstomis.

Teismas pagrįstomis pripažįsta ir išlaidas higienai, kirpyklai, vaistams, kurių dydis kas mėnesį atitinkamai 15, 10 ir 35 Eur. Ieškovė pagrįstai į sūnaus poreikių lentelę įtraukė išlaidas būsto išlaikymui, kurios per mėnesį sudaro 60 Eur.

Ieškovė, apskaičiuodama kasmėnesinį išlaidų dydį, neįtraukė išlaidų ilgalaikiams daiktams. Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra perkami kas mėnesį, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikalingi ir baldai, ir namų tekstilė ir kt. daiktai (mobilaus ryšio telefonas, kompiuteris), kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad būtų užtikrinami vaiko poreikiai. Be to, ieškovė patiria ir išlaidų transportui vykdama konsultuotis pas gydytojus ar nuveždama vaiką į stovyklą.

Teismo vertinimu ieškovė sudarydama vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį kai kuriuos poreikius padidino, kai kurių nenurodė (pav. ilgalaikiams daiktams, transporto išlaidų ir pan.), atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, konstatuotina, jog sūnaus poreikius užtikrina 680 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad sūnaus poreikius užtikrina 680 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 85,75 Eur, ir yra 594,25 Eur.

Nustačius, kad sūnaus būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, kad atsakovo numatoma teikti 300 Eur dydžio išlaikymo suma yra pakankama, ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas 300 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama, tačiau nesutariama dėl konkrečios bendravimo tvarkos, šalys teikia skirtingus pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos, todėl tokia tvarka nustatytina teismo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Vertinant ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl nustatytinos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos, pastebėtina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka apima trumpą laikotarpį, t. y. atsakovo bendravimą iki susiformuos tėvo ir vaiko ryšys, numatant, jog po to būtų derinama atskira bendravimo tvarka. Tokia siūloma bendravimo tvarka būtų tik laikina, neužtikrintų bendravimo su vaiku apibrėžtumo, dėl ko šalims tektų inicijuoti naują ginčą. Tačiau teismas pritaria ieškovės siūlymui, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovas su sūnumi nebendravo apie dešimt metų, vaikas atsakovo kaip biologinio tėvo nepažįsta ir nėra linkęs bendrauti, kad jokio emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį nepilnamečio ir jo skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką. Į būtinybę nustatyti tėvo ir vaiko tokį bendravimą, kurio metu būtų atkurti tarpusavio santykiai, dėmesį atkreipė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2022 m. liepos 13 d. išvadoje. Kad būtinas adaptacinis laikotarpis, neprieštarauja ir atsakovas, procesiniuose dokumentuose nurodęs, jog šis terminas neturėtų būti ilgesnis nei keturi mėnesiai, per kurį atsakovas su sūnumi bendrautų tiesiogiai Plungės m.

Pats atsakovas pripažįsta, kad su vaiku neturi jokio tarpusavio ryšio, vaiką matė tik vieną kartą prasidėjus teisminiam ginčui treniruotės metu ir susitiko 2 kartus pas psichologę. Berniukas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir į vaikinimo tarnybos specialistams nurodė, kad net negali prisiminti, kada paskutinį kartą matė tėvą, teigė, kad su tėčiu nebendrauja ir to daryti nenori (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2022 m. liepos 13 d. išvada). Vaiko nenoras bendrauti su tėvu užfiksuotas ir Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centro 2022 m. gegužės 26 d. rašte. Pagal (duomenys neskelbtini) centro psichologės informaciją vaikas jaučiasi nesaugus, išsigandęs, jaučia baimę dėl to, kad turi bendrauti su tėvu. Įvertinęs faktines aplinkybes dėl santykių tarp vaiko ir atsakovo nebuvimo, vaiko emocinę būklę, teismas sprendžia, kad vaiko ir tėvo ryšiui sukurti būtina specialisto (psichologo) pagalba, todėl nustatytina, kad pereinamuoju laikotarpiu vyktų minimalus bendravimas, dalyvaujant psichologui. Ieškovė išreiškė norą dalyvauti kartu bendraujant atsakovui ir vaikui. Teismo vertinimu dėl ieškovės dalyvavimo turėtų nuspręsti psichologas, dalyvausiantis atkuriant tėvo ir vaiko ryšį, todėl nustatant bendravimo tvarką, ši ieškovės pageidaujama sąlyga neįtrauktina.

Sukuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl laikotarpis nėra lemiantis ir remiantis bylos medžiaga teismas neturi galimybės nuspręsti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimas pas psichologą. Atsižvelgiant į vaiko amžių (2023 m. gegužės mėnesį sukaks 11 metų), jo išsakyta pozicija pas psichologę yra svarbi, turi įtakos vaiko savijautai, todėl nustatytinas minimalus bendravimas, lankymosi bendrose konsultacijose periodiškumas 2 karus per mėnesį, o bendravimas tokiu periodiškumu vyktų iki būtų gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai. Ieškovė siūlė nustatyti, kad atsakovas V. N. su sūnumi A. N. turi teisę bendrauti kiekvieną trečiadienį nuo 14.00 iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini) centre, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) centro psichologei K. M.. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jo darbo režimas nėra pastovus, dalį laiko praleidžia užsienyje, dalį laiko – Lietuvoje, pagal (duomenys neskelbtini) centro informaciją psichologas iš anksto datų ir laiko numatyti negali, todėl konkretus bendravimo laikas turėtų būti derinamas, atsižvelgiant į psichologės užimtumą ir atsakovo darbo režimą, dėl šių priežasčių nustatytinas tik bendravimo periodiškumas.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas priešieškiniu siūlo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšys yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės principas reiškia, kad teismas privalo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Atsakovo pageidaujama bendravimo tvarka iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintą abiejų tėvų pareigų ir teisių vaiko atžvilgiu lygybės principą, vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Tačiau siūloma bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, tėvų lygių teisių principą.

Atsakovas pageidauja, kad kiekvienais metais savo ir sūnaus gimtadienį praleistų kartu. Teismo vertinimu atsakovas turi teisę savo gimtadienį praleisti su vaiku, tačiau tokią pačią teisę turi ir ieškovė, todėl papildomai nustatytina, kad nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, sūnus mamos gimtadienį praleidžia su mama tuo pačiu laiku, t. y. nuo 10 iki 20 val.

Teismas nepritaria atsakovo norui būtinai bendrauti su vaiku vaiko gimtadienio dieną. Vaikas turi turėti galimybę švęsti savo gimtadienį ne tik su tėvais, bet ir su savo bendraamžiais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę švęsti vaiko gimtadienį ir kitu artimiausiu vaiko gimimo dienai laiku, kuriuo numatytas bendravimas su vaiku (kitą dieną, artimiausią savaitgalį ir pan.), kad abu tėvai visuomet gali tarpusavyje susitarti dėl kitokios, nei nustatyta teismo sprendimu, jų bendravimo su vaiku gimimo dieną tvarkos, būdami geranoriški vienas kito atžvilgiu, siūloma tvarka keistina, numatant, kad sūnus savo gimimo dieną neporiniais metais švenčia su ieškove (motina), o poriniais metais – su atsakovu (tėvu) ir tėvas per sūnaus gimtadienį, jei sūnaus gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, su sūnumi bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis yra darbo dieną, tokiu atveju tėvas su sūnumi bendrauja per sūnaus gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Teismas taip pat nepritaria atsakovo pageidavimui, jog ieškovė būtų įpareigota užtikrinti sūnui galimybę kartu su tėvu dalyvauti artimųjų giminaičių pagal kraujo ryšį gimtadieniuose ar kitose šventėse, laidotuvėse. Įvertinus tai, kad atsakovas ilgą laiką nebendravo su vaiku, dėl ko vaikui tėvo giminaičiai nėra pažįstami, siekį įpareigoti vaiką dalyvauti ne tik savo gimtadienyje, bet ir kitų giminaičių šventėse, laidotuvėse, teismas vertina kaip neatitinkantį vaiko interesų.

Pagal atsakovo priešieškinyje siūlomą tvarką nėra numatoma galimybė bendrauti ieškovei su vaiku Motinos dieną. Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, bendravimo tvarka papildytina, numatant, jog jeigu Motinos diena yra savaitgalį, kada numatyta atsakovo su vaiku bendravimas, vaikas grąžinamas į jo gyvenamą vietą Motinos dieną 10 val.

Atsakovas priešieškiniu siekia bendrauti su vaiku du kartus per savaitę telekomunikacijų priemonėmis po 2 val. Atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, šis bendravimo laikas trumpintinas, sprendžiant, kad valandos laiko bendravimas yra optimalus, siekiant palaikyti ryšį ir sužinoti esminius vaiko gyvenimo įvykius.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai ir taip tenka didesnė sūnaus priežiūros dalis, dėl ko sąlyga dėl ieškovės pareigos apmokėti vaiko kelionės išlaidas tuo atveju, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta būtų kitame mieste, nustatant bendravimo tvarką, neįtrauktina.

Dėl bendravimo šventiniu laikotarpiu, atostogų laikotarpiu ieškovė, jos atstovas nesutikimo neišreiškė, atsakovo siūlomoje bendravimo tvarkoje užtikrinamas tėvų nepertraukiamo bendravimo didžiųjų metų švenčių laikotarpiu, atostogų metu principas, bendravimo su vaiku tvarka orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, šios sąlygos įtrauktinos į bendravimo tvarką, papildant nuostata, jog apie planuojamas vasaros atostogas šalys viena kitą informuoja prieš du mėnesius, kadangi tiek vaiko vasaros atostogų laikotarpis, tiek šalių atostogų laikas skirtingais metais gali kisti, priklausomai nuo mokymosi trukmės ir planuojamų tėvų atostogų laiko bei galimybės jas derinti su vaiko vasaros atostogomis. Patikslintina bendravimo tvarka per Naujuosius Metus, nustatant, kad vaikas paimamas šventės išvakarėse.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Įstatymas numato, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). CK 3.155 straipsnio 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas vaikams, jos turi būti vykdomos ir tuo atveju, kai tėvas (motina) dalyvauja vaiko auklėjime remiantis teismo sprendimu. Pats atsakovas turi teisę gauti visą informaciją iš ugdymo, gydymo įstaigų bei bendraudamas su sūnumi tiesiogiai, ligonių lankymą stacionarinėje gydymo įstaigoje reglamentuoja gydymo įstaigos taisyklės, todėl nustatant bendravimo tvarką šios pareigos perkėlimas ieškovei neturi jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu sąlygos, numatyta 1.12, 1.13 p. dėl atsakovo teisės gauti informaciją, dalyvauti susirinkimuose, renginiuose ir kt., yra perteklinės, kaip ir pareiga informuoti vienas kito apie mokymąsi, esminius gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir pan. 1.15 p.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius, todėl 1.16 p. numatyta sąlyga į bendravimo tvarką neįtrauktina. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja resjudicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovas priešieškiniu prašė skirti ieškovei po 200,00 Eur baudą už kiekvieną trukdymo atvejį (neleidus ar trukdant bendrauti ryšio priemonėmis, ribojant be pateisinamos priežasties pasimatymus su sūnumi),

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Baudos taikymas yra galimas teismui nustačius, kad tėvas (motina), pažeidžia CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismo procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančio CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą. Taigi, baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas yra siejamas su sprendimo vykdymo procese nustatytu sprendimo nevykdymo faktu. Teismo vertinimu sprendimo nevykdymo faktas turėtų būti konstatuojamas CPK nustatyta tvarka, kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo, todėl toks atsakovo prašymas dėl baudos dydžio nustatymo ir skyrimo ieškovei netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė patyrė 1 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai ir 94 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (iš viso 1 394 Eur).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra patenkintas 81 %, ieškinys dalyje dėl gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos tenkinamas pilnai, laikytina, kad ieškovė įgijo teisę į 1 316 Eur (94+1 300x94% ((81+100+100):3)) bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 58 Eur ((300-87)x12x0,03x0,75) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio sumokėjimo atsakovė atleista. Atsakovui, neatleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsirado pareiga atlyginti valstybei 58 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai ir 200 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (iš viso 1 200 Eur). Laikytina, kad atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies 70%, atsakovas turi teisę į 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 100 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.

Po ieškovės ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 516 Eur (1 316 - 800).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su M. B..

Pakeisti 2014 m. kovo 5 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš V. N. sūnaus A. N. išlaikymo dydį ir iš V. N. sūnaus A. N., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. birželio 14 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečio A. N. ir jo tėvo V. N. emociniams ryšiams atkurti būtinas pereinamasis laikotarpis.

1. Nustatyti V. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. N., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Pereinamuoju laikotarpiu V. N. su sūnumi A. N. bendrauja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo du kartus per mėnesį, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) centro psichologui pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką.

1.2. M. B. pristato sūnų A. N. bendravimui į (duomenys neskelbtini) centrą pas psichologą pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką.

1.3. V. N. informuoja M. B. ir psichologą apie neatvykimą pagal specialisto sudarytą grafiką prieš 2 dienas bet kokiomis priemonėmis (telefono skambučiu, trumpąja žintute, elektroniniu paštu ir kt.).

1.4. Nustatyti, kad pereinamasis laikotarpis tėvo V. N. ir sūnaus A. N. emociniams ryšiams atkurti tęsiasi iki kol V. N. bendravimą su sūnumi stebėjęs psichologas parengs ir pateiks išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl V. N. ir sūnaus emocinio ryšio atkūrimo.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, V. N. su sūnumi A. N. bendrauja tokia tvarka:

2.1. V. N. su sūnumi A. N. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 19.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val. Apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti sūnų V. N. informuoja motiną M. B. iki trečiadienio 20.00 val. vakaro trumpąja SMS žinute;

2.2. V. N. bendrauja su sūnumi A. pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvieną antradienį, ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

2.3. V. N. bendrauja su sūnumi neporiniais metais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15.00 val., poriniais metais tėvas su sūnumi bendrauja pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dieną paimdamas sūnų gruodžio 25 d. 15.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20.00 val.;

2.4. V. N. su sūnumi neporiniais metais sutinka Naujuosius Metus, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 12.00 val., poriniais metais tėvas su sūnumi bendrauja pirmą Naujųjų metų dieną, paimdamas sūnų sausio 1 d. 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

2.5. V. N. bendrauja su sūnumi neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10.00 val., poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.;

2.6. V. N. bendrauja su sūnumi pusę sūnaus mokyklinių atostogų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laiko, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos. Apie planuojamas vasaros atostogas šalys viena kitą informuoja prieš du mėnesius iki vasaros atostogų pradžios;

2.7. V. N. su sūnumi bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.;

2.8. M. B. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina sūnų iki šios šventinės dienos 10.00 val.;

2.9. V. N. kiekvienais metais su sūnumi bendrauja gruodžio 23 d. (tėvo gimtadienio dieną). Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.;

2.10. Nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, A. N. lapkričio 13 d. (mamos gimtadienį) praleidžia su mama M. B. nuo 10 iki 20 val.

2.11. A. N. savo gimimo dieną neporiniais metais švenčia su motina M. B., o poriniais metais – su tėvu V. N. ir tėvas per sūnaus gimtadienį, jei sūnaus gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, su sūnumi bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimtadienis yra darbo dieną, tokiu atveju tėvas su sūnumi bendrauja per sūnaus gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. N. 516 Eur bylinėjimosi išlaidų M. B.

Priteisti iš V. N. 58 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.