Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovo Ž. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovui E. P. dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

16. Bylos duomenis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį arkinio sandėlio, buitinių patalpų pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia nustatyti turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, o atsakovas - šį turtą atidalyti. Po nekilnojamojo turto įsigijimo prie šalims priklausančio arkinio sandėlio buvo pristatytas priestatas, todėl arkinio sandėlio plotas padidėjo 148,84 kv. m nuo 862,98 kv.m iki 1 011,82 kv. m bei buvo įrengta palėpė dėl ko buitinių patalpų plotas padidėjo iki 379,80 kv. m.

17. Abu apeliantai skunduose tvirtina, jog teismas turėjo išspręsti bendros dalinės nuosavybės atidalijimo, ir (arba) naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo reikalaujamą dar ir dalių perskaičiavimo klausimus ( priklausomai nuo to kas kokį reikalavimą pateikė) nepaisant to, kad priestato prie angaro statybos proceso pabaiga teisiškai neįforminta, nors statyba baigta, galimos savavališkos statybos (buitinių patalpų rekonstravimo) faktas nėra konstatuotas, tad ji nėra savavališka. Dėl šio kolegija pasisako šiais klausimais.

Dėl arkinio sandėlio su priestatu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ,naudojimosi tvarkos nustatymo

19. Kolegijos vertinimu, tokia teismo pozicija pagrįsta tik iš dalies, nes faktinė situacija nevienoda prašomų atidalinti ( nustatyti naudojimosi tvarką) statinių atžvilgiu.

20. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; kt.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: pirma, daiktas gali būti padalijamas natūra (būtina tokio atidalijimo sąlyga – daiktas turi būti dalus), antra, daiktas gali būti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensaciją pinigais.

21. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Taip ši norma aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

22. Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Šiuo atveju pirmenybė teikiama atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), nes taip geriau užtikrinamos kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teisės į daiktą, išsaugomos jų galimybės realiai valdyti, naudotis ir disponuoti konkrečiu daiktu (jo atskirta dalimi). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją pinigais yra išimtinio pobūdžio ir galimas tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijus daiktą natūra būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natūra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, gali būti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus. Toks atidalijimo būdas yra pranašesnis, nes leidžia išvengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sąnaudų ar galimos žalos daikto paskirčiai. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-466/2008).

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Taigi, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

24. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis.

25. Kolegijos vertinimu, atsakovas įrodė visų šių sąlygų visumą. Pasak atsakovo, įsigijus pastatus, jo ir ieškovo buvo susitarta, jog jis investuos į sandėlį, savo reikmėms statys jo priestatą, tvarkys įgytas buitines patalpas. Jis naudosis sandėliu ir jo priestatu, o ieškovas - buitinių patalpų pastatu. Patalpomis ir naudotasi pagal šį susitarimą.

26. Ieškovas neneigė neprieštaravęs, kad atsakovas pasistatytų arkinio sandėlio priestatą. Pats priestato sukūrimo faktas neginčijamas. Ieškovas pripažįsta, jog po statinių įsigijimo į juos neinvestavo, arkiniu sandėliu ir jo priestatu naudojosi ir naudojasi tik atsakovas. Nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie išlaidas statybinėms medžiagoms įsigyti, už darbus apmokėti, bet teismo posėdžiuose apklausti liudytojai D. J., S. U. patvirtino, jog pagal susitarimą su atsakovu, vėliau šiam susirgus bendraujant su jo žmona, pirko medžiagas, atliko įvairius darbus, apmokėjimui už tą atsakovas ( jo žmona) perduodavo tam pinigus. Galimą išlaidų priestatui pastatyti dydį galima preliminariai įvertinti ir iš išlaidų, tokiam objektui sukurti, skaičiavimų - objektinių sąmatų ( t.2,b.l.164-191).

27. Ieškovo teigimu, perkant statinius jie nusipirko ir statybines medžiagas, skirtas pastato rekonstrukcijai, tad atsakovas nepatyrė nurodomo dydžio išlaidų priestato statybai, buitinių patalpų pastato pertvarkymui. Kolegijos vertinimu, toks šalies pareiškimas nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų dėl jo investicijų fakto ir dydžio. Iš UAB „Virenta“ 2008 m. rugpjūčio 25 d. visuotinio ackininkų susirinkimo protokolo Nr.2 matyti, jog susirinkime buvo nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su statybinėmis medžiagomis, skirtomis pastato rekonstrukcijai (t.III, b.l.2-3). Iš tokio įrašo negalima nustatyti kiek ir kokių statybinių medžiagų buvo parduota, apie jas statinių pirkimo-pardavimo sutartyje niekaip nepasisakyta.Susirinkime spręsta dėl medžiagų, skirtų rekonstrukcijai, pardavimo, arkinio sandėlio priestato statyba nėra sandėlio rekonstrukcija. Labiau tikėtina, jog statybinės medžiagos, skirtos rekonstrukcijai, ir buvo panaudotos buitinių patalpų pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimui.

28. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

29. Šiuo atveju, kolegija, daro išvadą, jog labiausia tikėtina, jog atsakovas, ieškovui sutinkant, savo lėšomis, laikydamasis nustatytos tvarkos, sutinkant kitam bendraturčiui (ieškovui) padidino bendro turto plotą. Arkinio sandėlio plotas iki priestato pastatymo buvo 862,98 kv.m.( Registro išrašas, t.IV,b.l.105108), priestato plotas sudaro 148,84 kv.m.( A. Č. 2019 m.kovo 8 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla,registro Nr.44/271569). Taigi, viso arkinio sandėlio (su priestatu) plotas šiuo metu yra 1 011,82 kv.m.Sutinkamai su CK 4.77 straipsnio 1 dalimi, tai sudaro pagrindo pakeisti šalių dalis ir nustatyti, jog šiame turte atsakovo dalis padidėjo iki 57/100, ieškovo sumažėjo iki 43/100 (1 011,82 kv.m. x 431,49 Kv.m.x 100).

30. Pats sandėlis teisiškai įregistruotas, šalių dalys nustatytos (jos lygios). Nėra ginčo, jog prie sandėlio pristatytas priestatas, kurio kadastriniai matavimai atlikti, nustatyti patalpų plotai, matavimų tikslumas neginčijamas. Priestatas pastatytas turint tam išduotą statybos leidimą, pagal parengtą projektą. Nėra duomenų, jog nuo projekto sprendinių būtų nukrypta, nepradėtos savavališkos statybos konstavimo ir to padarinių pašalinimo procedūros (t.I, b.l.74-114). Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, jog būtų abejonių dėl dėl šio priestato statybos teisėtumo.

31. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai, taip pat nebaigti statyti statiniai, kurių statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar jį rekonstruoti. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų, nurodytas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas jo bendrasis plotas, nors pats statinys ir nuosavybės teisės į jį registre įregistruoti, negali būti kliūtis vienam ar keliems bendraturčiams atidalyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

32. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

33. Šiuo atveju teisiškai neįregistruotas tik arkinio sandėlio priestatas, kuris nėra savarankiškas statinys. Nėra duomenų, jog jis galėtų būti įregistruotas ir to šalys nesiekia kaip savarankiškas daiktas, turintis unikalų numerį.Tai, jog jis techniškai prijungtas ir prie kito - buitinių patalpų statinio, savaime jo nedaro ir (arba) šio statinio sudėtine dalimi. Dėl pasakyto, kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl arkinio sandėlio padalijimo, tas gali būti padaryta, sykiu atsižvelgiant ir į pokyčius, įvykusius dėl priestato sukūrimo.

34. Minėta, CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.

35. Kolegijos vertinimu, arkinis sandėlis su priestatu yra atidalintinas iš bendros dalinės nuosavybės natūra visą jį paskiriant atsakovui, o ieškovui priteisiant atitinkamą piniginę kompensaciją.

36. Nors pats arkinis sandėlis yra didelis (virš 800 kv.m.), bet juo naudojosi ir naudojasi tik atsakovas. Pats sandėlis nepadalintas į patalpas, todėl norint jį padalinti fiziškai reikalinga įrengti pertvaras, kurių įrengimo kaštai nežinomi. Arkinis sandėlys naudojamas su transporto priemonių priežiūra, laikymu, remontu ir pan. susijusioms veikloms. Sutinkama su atsakovu, kad sandėlį padalijus į dalis jo naudojimas tokiai ar panašiai paskirčiai bus ženkliai apsunkintas.

37. Svarbiu laikoma ir tai, jog tarp šalių buvęs susitarimas dėl to kas naudosis sandėliu ( atsakovas), ieškovas nenurodo, kad ketintų naudotis sandėlio dalimi.Teigia,kad ją siektų parduoti. Sandėlio priestą pastatė atsakovas savo lėšomis Pačios šalys nesugeba rasti susitarimo dėl taikaus ginčo išsprendimo, tad padalijus statinį natūroje liktų ginčo, nesusipratimų ir pan. tikimybė.

38. Atsakovo vertinimu arkinio sandėlio vertė yra 17 100 Eur , ieškovo vertinimu ji yra 28 000 Eur (vertinimas nurodomas patikslintame ieškinyje). Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog šalių nurodoma kaip rinkos vertė arkinio sandėlio vertė yra tiksli ir tinkama tikrajai sandėlio su priestatu vertei nustatyti, nes nė viena jų nesiremia patikimais įrodymais.

39. Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitos, parengtos 2021 m. rugsėjo 24 d. pagal ieškovo užsakymą, matyti, jog pastato-arkinio sandėlio su priestatu prie jo sąlyginė rinkos vertė yra 51 000 Eur ( t.IV.b.l. 1-86). Nėra prielaidų manyti, jog ši rinkos vertė būti netiksli, nė viena iš šalių turto vertinimo ataskaitos turinio ar jos išvadų neginčijo. Arkinio sandėlio vertė nurodyta įskaitant į ją ir priestato vertę.Sutinkamai su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsniu, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

40. Apibendrinant kolegija sprendžia, jog arkinis sandėlis su prie jo pristatytu priestatu atidalintinas tarp bendraturčių paskiriant jį visą atsakovui, o iš pastarojo priteisiant ieškovui 43/100 daikto vertės kompensaciją pinigais - 21 930 Eur ( 51 000 Eur x 43 proc.x 100). Statinį atidalijant ir jį natūra paskiriant vienam iš bendrarturčių nebėra prielaidų pasisakyti dėl naudojimosi tvarkos juo nustatymo.

Dėl buitinių patalpų pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo)

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalimas nei šio pastato dalių atidaljimimas, nei naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas, kol neišspręstas tikėtinas savavališkos jo statybos (rekonstravimo) padarinių likvidavimo klausimas. Abiejų šalių skunduose teigiama, jog nėra kliūčių teismui nuspręsti tiek dėl dėl atidalijimo, tiek dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

42. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog dalies atidalijimas prieš tai perskaičiavus bendrarturčių dalis šiame statinyje negalimas, kol neišspręstas savavališkos statybos padarinių klausimas. Sykiu kolegija sprendžia, jog nebuvo kliūčių nustatyti naudojimosi tokiu statiniu tvarką ir to nepadaręs teismas nepagrįstai suvaržė savininkų teises naudojantis tokiu daiktu.

43. Teismas padarė išvadą, jog atlikti buitinių patalpų pastato rekonstrukcijos darbai - pastatytas (įrengtas) antras aukštas – palėpė, kuriems atlikti turėjo būti parengtas statinio rekonstrukcijos projektas ir išduotasstatybos leidimas. Byloje nesant įrodymų, jog atliktiems statybos darbams teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas ir parengtas rekonstrukcijos projektas, teismas konstatavo, kad ginčo patalpų rekonstrukcijos darbai atlikti be statybos darbus (rekonstrukciją) leidžiančių dokumentų. Įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Tai, jog nėra institucijų prižiūrinčių statybas surašyto savavališko statybos akto bei nurodytų savavališkos statybos šalinimo padarinių, teismo vertinimu, nepaneigia išvados, jog minėtas statinys pastatytas savavališkai, kas sukelia CK 4.103 straipsnio, nustatančio normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo civilinius teisinius padarinius, taikymo būtinumą.

44. Su tokia išvada sutinkama. Priešingai šalių skundų argumentacijai, kad kol nėra savavališkos statybos faktą konstatuojančio administracinio nutarimo (akto ar pan.), sprendžia, jog teismas turi kompetenciją spręsti dėl galimo statybos savavališkumo.

45. Abi šalys pripažįsta, jog atsakovas atliko šio statinio palėpės įrengimo darbus ir, pakėlus esamas sienas, įrengė palėpėje antrą aukštą. Iš nekilnojamo turto registro išrašų, parengtų kadastrinių matavimų matyti,jog pagal 2005 metų duomenis šio pastato ( indeksas 2C1/p ) aukštis buvo 3,40 metrop, pastats vieno akšto, o pagal 2018 m .kovo 7 d. matavimų duomenis statinio aukštis yra jau 6 metrai, jis dviejų aukštų. Iš fotonuotraukų matyti, jog tai dviejų aukštų pastatas.

46. Pagal Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui. Pagal to paties straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Siekiant gauti leidimą statinio rekonstravimui būtina parengti rekonstravimo projektą ( Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą statinio projektas (rekonstravimo projektas) rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui.

47. Dėl palėpės pertvarkymo į patalpas statinio išmatavimai pakeitė (statinys tapo aukštesnis). Kadangi pasikeitė statinio išoriniai matmenys reiškia, jog buvo atlikta jo rekonstrukcija, kuriai atlikti yra būtinas rekonstrukcijos projektas ir leidimas statinio rekonstrukcijai. Kadangi jis nebuvo išduotas, projektas neparengtas, kas pagrįstai leido teismui nuspręsti, jog rekonstrukcija atlikta savavališkai. Nors savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas administracine tvarka, bet tas nekliudė teismui spręsti dėl statybos savavališkumo. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-08-17 pranešimo „Dėl rekonstruoto statinio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo“ matyti, jog tik dėl to,kad statinio dalis yra pastatyta daugiau kaip prieš 10 metų skundo nagrinėjimas nutrauktas. Taigi, iš esmės inspekcija tik dėl procedūrinių priežasčių netikrino rekonstrukcijos teisiėtumo.Tuo tarpu ši Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad buitinių patalpų pastatas yra dviejų aukštų, neypatingosios kategorijos ir vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neypatingojo statinio rekonstravimui privaloma rengti statinio rekonstrukcijos projektą ir pagal įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gauti rekonstravimui leidimą. Statytojas šių dokumentų Inspekcijai nėra pateikęs, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, statyba galimai savavališka (2019 m.lapkričio ir 2021 m.kovo specialisto išvados, t.III, b.l.57-58,142-144). Nepašalinti savavališkos statybos padariniai, yra kliūtimi atlikti ir užregistruoti šio statinio kadastrinių duomenų pasikeitimus. Kol jie neįregistruoti, negalimas ir dalių perskaičiavimas.

48. Apeliantų vertinimu, nesant surašyto savavališkos statybos akto atlikti statinio pertvarkymo darbai negali būti vertinami kaip savavališka statyba, todėl nėra, pasak Ž. Š., kliūčių perskaičiuoti dalis ir jas atidalinti ar nustatyti naudojimosi tvarką (pasak E. P.). Ž. Š. remiasi kasacine praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012, E. P. - byla 3K-3-406/2003.

49. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (lot. iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Šiuo atveju faktinės aplinkybės nėra identiškos aplinkybėms buvusioms byloje Nr. 3K-3-423/2012.Toje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo konstatvusi, jog savavališkos statybos požymių nenustatyta, šiuo atveju tokie požymiai inspekcijos buvo nustatyti, bet tas suformuluota ne savavališkos statybos (rekonstrukcijos) akte, bet išvadose, pateiktose teismui, aktas nesurašytas tik dėl įvykio senaties. Teismų informacinėje sistemoje “Liteko” E. P. nurodyta byla Nr. 3K-3-406/2003 nerasta.

50. Vienok, tai nevertinama kaip kliūtis nustatyti naudojimosi tokiu statiniu tvarką, nes šalims statinyje priklausančios nuosavybės dalys (jų dydis) yra nustatytos, pirmojo aukšto išorės išmatavimai, taigi ir jo plotas, nesikeitė, pirmojo aukšto darbai, jeigu nebuvo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų, atitiktų paprastojo remonto požymiams, kuriems rekonstrukcijos leidimas nereikalingas. Naudojimosi juo tvarka gali būti nustatyta pagal ieškovo pateiktą siūlymą. Antrajame statinio aukšte (palėpėje) patalpos gali būti, jeigu rekonstrukcija bus įteisinta, įrengtos, bet kol kas nėra duomenų, jog tai būtų fiziškai padaryta, todėl palėpė gali būti palikta naudotis bendrai. Nustatant naudojimosi tvarką, ji nustatoma pagal šiuo metu šalims priklausančias statinio dalis (po ½) ir nesprendžiama ar dėl rekonstrukcijos šalių dalys turi keistis. Klausimas ar statinio plotas pasikeitė, ar yra pagrindas perskaičiuoti šalių dalis , kol nepatikrintas pertvarkymo pobūdis ir to teisėtumas šiame procese nesprendžiamas.

51. Kolegijos vertinimu, naudojimosi buitinių patalpų pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka gali būti nustatyta pagal ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktą planą( t.II,b.l.133). Siūloma tvarka atitinka šalių dalims ( po ½ dalį) nuosavybėje, patalpos greta viena kitos, turi atskirus įėjimus, pertvarkymai minimalūs (turės būti įrengta pertvara patalpoje ind.12), tad nereiks ženklesnių investicijų.

52. Apibendrintai sprendžiama, jog naudojimosi buitinių patalpų pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka nustatoma pagal E. P. patikslintu ieškiniu siūlomą tvarką taip: E. P. priskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 12 (9,85 kv.m.), 13 ( 13,09 kv.m.); 14 (6,88 kv.m.); 15 (8,60 kv.m.); 16 ( 2,31 kv.m.); I7 (1,83 kv.m.); 18 (1,84 kv.m.); 19 (8,11 kv.m.); G-1 (48,84 kv.m.). Viso - 111,35 kv.m. Ž. Š. priskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1 (39,95 kv.m.); 2 (10,92 kv.m.); 3 (15,21 kv.m); 4 (15,99 kv.m.); 5 (4,38 kv.m.); 6 ( 3,32 kv.m.); 7 (6,88 kv.m.); 8 (2,14 kv.m.); 9 (2,24 kv.m. ); 10 (2,08 kv.m ); 11 (1,88 kv.m.); 11a (6,39 kv.m.). Viso - 111,38 kv.m. Pastato pastogė (palėpė) paskiriama naudotis bendrai. Tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi joms lygiomis dalimis priklausančiais inžinieriniais statiniais - kiemo statiniais (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimas), todėl jie skirtini šalims naudotis bendrai.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami dalinai- pastatas – arkinis sandėlis su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalintas, išmokant vienai iš šalių kompensaciją (pagal Ž. Š. priešieškinį), buitinių patalpų pastate nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka ( pagal E. P. ieškinį), kiemo statiniai palikti naudotis bendrai (abiejų šalių prašymas).

54. Dėl tokios bylos baigties teismas sprendžia, jog ieškinys ir priešieškinis patenkinti po 50/100. Dėl šios priežasties šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos joms (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybė patyrė 37,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis - po 18,97 ( 37,95 Eur : 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti arkinio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)E, (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis ir nustatyti, jog E. P. nuosavybės dalis šiame pastate yra 43/100, Ž. Š. dalis yra 57/100.

A. E. P. ir Ž. Š. dalis arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. Š. visą arkinį sandėlį (su priestatu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)E, (duomenys neskelbtini)

Priteisti E. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 930 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt eurų) kompensaciją.

Nustatyti pastato – buitinių patalpų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)E, (duomenys neskelbtini), naudojimo patalpomis tvarką pagal Vidaus patalpų pasidalinimo projektą (t. II, b.l. 133) : E. P. priskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 12 (9,85 kv. m), 13, 14, 15, 16, 17, 18 , 19, G-1, Ž. Š. priskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1, 2, 3, 4 , 5 , 6, 7 , 8, 9 , 10, 11, 11a (6,39 kv. m). Pastato pastogę (palėpę) paskirti E. P. ir Ž. Š. naudotis bendrai.

Kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kiemo aptvėrimą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirti E. P. ir Ž. Š. naudotis bendrai.

Priteisti valstybei iš E. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., a.k(duomenys neskelbtini) po 18,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.