Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ atstovams R. D., advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Autoregis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Octavius Trade“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. A., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 12 d. sutarties–užsakymo pagrindu UAB „Octavius Trade“ remontavo transporto priemonę Citroen C4, AP 268 OX.

Byloje kilo ginčas dėl sutarties tinkamo įvykdymo bei žalos atlyginimo, susijusio dėl netinkamai atlikto atsakovės darbo.

Šiuo atveju sprendžiant byloje iškilusį ginčą, visų pirma aktualu nustatyti tikrąsias sutarties šalis.

Iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 12 d. sutarties–užsakymo lapo matyti, jog grafoje „Užsakovas“ nurodyta R., grafoje „Užsakovo parašas“ – A. V.. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog tikrasis užsakovas buvo A. V.. Ieškovės bei trečiojo asmens A. V. teigimu, darbus užsakinėjo ieškovė. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, jog jis tik ieškovės užsakymu tralu nugabeno į autoservisą transporto priemonę bei po remonto ją paėmė.

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario 5 d. vykdo individualią veiklą: krovininis kelių transportas ir perkraustymas. Byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. MB „Autoregis“ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. V. sumokėti UAB „Octavius Trade“ už automobilį Citroen C4, suma 240 Eur. 2018 m. lapkričio 12 d. UAB „Octavius Trade“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. už automobilio Citroen C4 vairo kolonėlę, suma su PVM 240 Eur. Byloje taip pat pateikta 2018 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta pardavėjo A. V. pirkėjai MB „Autoregis“ 60 Eur sumai už automobilio pervežimą. 2018 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) A. V. patvirtino, kad gavo 60 Eur už automobilio pervežimą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. V. paaiškino, jog jis atlieka tik automobilių pervežimus pagal klientų užsakymus, kas buvo padaryta ir šiuo atveju ieškovės užsakymu. Taip pat nurodė, kad jis jokių darbų pas atsakovę neužsakinėjo, koks užsakymas atsakovei buvo pateiktas nežino.

Posėdžio metu atsakovės vadovas R. D. patvirtino, jog trečiajam asmeniui tik buvo pateiktas užsakymas nugabenti transporto priemonę – Citroen C4, į ieškovės autoservisą sutartų darbų atlikimui.

Posėdžio metu pats atsakovės direktorius P. M. nurodė, kad tiek darbų užsakymo, tiek vėliau iškilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės bendravo su atsakovės vadovu R. D., be to, ir raštu dėl atliktų darbų kokybės bendravo su atsakove.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog transporto priemonė nuo 2018 m. spalio 4 d., kai UAB „D&R company“ ieškovei pardavė automobilį Citroen C4 (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai transporto priemonę ieškovė pardavė trečiajam asmeniui V. A., nuosavybės teise priklausė ieškovei. Jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog transporto priemone 2018 m. lapkričio 12 d. disponavo trečiasis asmuo A. V., byloje nėra (CPK 177 straipsnis).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog būtent ieškovė buvo darbų užsakovė ir tikrosios sutarties šalys – ieškovė ir atsakovė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip matyti, atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl to, ar ji remontavo ginčo transporto priemonę, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo remontuota būtent ginčo transporto priemonė. Tokia išvada darytina iš pačios atsakovės paaiškinimų bei veiksmų sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą. Atsakovės paaiškinimais, ji remontavo transporto priemonę, tačiau teigė, kad darbus atliko tinkamai, taip pat nurodė, kad būtent ta transporto priemonė buvo atvaryta Citroen centro meistrų bendradarbiaujant dėl vairo kolonėlės defektų šalinimo. Bylos duomenimis, transporto priemonė remontui buvo atvaryta su laikinaisiais numeriais ((duomenys neskelbtini)), kurie, įregistravus transporto priemonę, buvo pakeisti nuolatiniais valstybiniais numeriais – (duomenys neskelbtini) Tačiau, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog tai viena ir ta pati transporto priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2018 m. lapkričio 12 d. remontavo automobilio Citroen C4 vairo kolonėlę. Minėtas automobilis 2018 m. lapkričio 13 d. parduotas V. A.. Trečiojo asmens V. A. paaiškinimais nustatyta, kad tą pačią dieną po transporto priemonės registravimo ji pastebėjo, jog posūkyje girdimi pašaliniai garsai, įsijungia ESP klaida. Dėl atsiradusių defektų automobilis buvo grąžintas ieškovei, kuri automobilį perdavė remontuoti specializuotam Citroen servisui UAB „Memelio meistrai“.

2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „Memelio meistrai“ pateikė ieškovei aiškinamąją raštą, kuriame nurodyta, kad pagal automobilio modelio tipą yra nurodomos kelios vairo pavaros. UAB „Memelio meistrai“ nustatė, kad pagal automobilio kėbulo numerį (duomenys neskelbtini) priklauso vairo pavara kodu: (duomenys neskelbtini). Pagal šios vairo pavaros ((duomenys neskelbtini)) specifikaciją, automobilio vairo susukimas nuo vieno krašto iki kito yra 3,6 karto. Fiziškai patikrinus ieškovės automobilį Citroen C4, buvo nustatyta, kad esama vairo pavara yra su 2,8 karto susukimo. Dėl trumpesnio susukimo nuo krašto iki krašto elektronine ESP ir ABS nesklandžiai funkcionuodavo. UAB „Memelio meistrai“ informavo UAB „Octavius trade“ įmonės darbuotojus, kurie atliko vairo pavaros keitimą ir pardavė vairo pavarą, kad buvo įdėta neteisinga vairo pavara. Įmonės UAB „Octavius trade“ atstovams sutikus, automobilis buvo paliktas pas juos pakartotinam darbų atlikimui ir kito gamintojo vairo pavaros keitimui. Po atliktų darbų, pasiėmus automobilį UAB „Memelio meistrai“ darbuotojams, gedimas vis dar buvo. Patikrinus vairo kolonėlę, susukimo kartas buvo toks pat: 2,8 karto. UAB „Memelio meistrai“ aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog gedimas buvo pašalintas pakeitus vairo pavarą iš tokios pat specifikacijos naudoto automobilio Citroen C4. Minėtas aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Memelio meistrai“ darbuotojas I. N., kuris paaiškino, kad automobilio gedimą lėmė netinkamas vairo susukimo kartas, t. y. turėjo būti 3,6 susukimo kartas, o buvo tik 2,5 karto.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog bendradarbiavo su UAB „Memelio meistrai“, nustatant remontuotos transporto priemonės gedimą. Paaiškino, kad automobilis jiems buvo atvarytas, kad jie dėjo kitą vairo pavarą, bet gedimas nebuvo pašalintas. Be kita ko, atsakovė neneigė, kad netinkamas susukimų kartas galėjo lemti automobilio gedimą.

Vertinant pačios atsakovės, liudytojo paaiškinimus, UAB „Memelio meistrai“ aiškinamąjį raštą, kad pakeitus vairo kolonėlę tinkamos specifikacijos (3,6 susukimo karto), automobilio gedimas buvo pašalintas, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad būtent dėl atsakovės netinkamos specifikacijos parinktos vairo kolonėlės, t. y. netinkamų susukimų karto, automobilis buvo netinkamas eksploatuoti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad teismas neturi specialių žinių, jog patikrintų ar vertintų pateiktus techninius duomenis, kitaip negu jie nurodomi specialistų.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nors atsakovė nurodė, kad gedimus galėjo lemti ir kitos priežastys, kad automobilis apskirtai po jų remonto neturėjo gedimų, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, atsakovė nepateikė (CPK 177 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Atsakovė, be kita ko, teigia, kad automobilis praėjo techninę apžiūrą ir tai leidžia daryti išvadą, kad automobilis po jų remonto buvo techniškai tvarkingas. Byloje pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2018 m. lapkričio 13 d., pagal kurią transporto priemonė Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, tačiau iš liudytojo I. N. paaiškinimų nustatyta, jog automobilio gedimo praeinant techninę apžiūrą galima buvo ir nepastebėti. Liudytojas paaiškino, jog tokio pobūdžio gedimas pasireiškia aštriame posūkyje, o techninės apžiūros metu šis gedimas dažniausiai nėra nustatomas, techninės apžiūros centrai neturi galimybių to nustatyti, kai tikrinama važiuoklė/ratai nėra posūkių imitacijos. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, į anksčiau paminėtus duomenis, jog automobilio gedimas buvo pašalintas, pakeitus vairo kolonėlę tinkamos specifikacijos, teismo vertinimu, tai, kad automobilis 2018 m. lapkričio 13 d. praėjo techninę apžiūrą, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės remonto darbai buvo atlikti kokybiškai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalių paaiškinimais nustatyta, jog po tai, kai UAB „Memelio meistrai“ pakeitė vairo kolonėlę tinkamos specifikacijos, atsakovei buvo grąžinta jos restauruota vairo kolonėlė. Teismo vertinimu, minima aplinkybė, taip pat leidžia daryti išvadą, jog atsakovė iš esmės pripažino atlikto darbo trūkumą (CPK 185 straipsnis).

Konstatavus, netinkamą atsakovės darbų atlikimą, yra pagrindas spręsti dėl žalos, susijusios su netinkamu darbo atlikimu, dydžio nustatymo.

Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovei už darbus sumokėta 240 Eur. Šalių paaiškinimais, minėtą sumą sudaro 150 Eur vairo kolonėlė bei 90 Eur darbas. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad vairo kolonėlė atsakovei grąžinta. Atsakovė patvirtino, kad vairo kolonėlė jai buvo grąžinta, tačiau tuo pačiu teigė, jog pinigus, t. y. 150 Eur, už vairo kolonėlę grąžino ieškovei.

Kaip jau teismas minėjo, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju atsakovei kyla pareiga pateikti duomenis bei pagrįsti pinigų grąžinimo faktą, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės nurodomą aplinkybę. Byloje nėra pateiktas nei pinigų išmokėjimo kvitas, nei pinigų priėmimo kvitas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovė po vairo kolonėlės grąžinimo, grąžino ieškovei 150 Eur (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad pati atsakovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiu būdu buvo grąžinti pinigai (grynais, pavedimu, pasirašytinai ar ne).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatavus netinkamą atsakovės darbų atlikimą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 240 Eur žalos atlyginimas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą, nurodydama, jog dėl netinkamai atlikto atsakovės darbo panaudos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui V. A. buvo suteikta naudotis kita transporto priemonė – BMW X3.

Kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str.); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. A. pasirašyta panaudos sutartis, kurios pagrindu V. A. ieškovė perdavė neterminuotai neatlygintinai naudotis automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą panaudos sutartį, visų pirma pastebėtina, kad jei transporto priemonė buvo perduota trečiajam asmeniui naudotis neatlygintinai, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti žalą, remiantis automobilio nuomos kaina rinkoje. Ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė užsiima automobilių pardavimu, transporto priemonių nuoma ji neužsiima. Iš to seka, kad ieškovė pajamų iš nuomos negauna ir šiuo atveju galimų nuostolių iš negautų nuomos pajamų nepatyrė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės teigimu, ji neatlygintinai perdavė naudotis trečiajam asmeniui transporto priemonę BMW X3, dėl ko mažėjo minimo automobilio vertė – dilo jos detalės bei mechanizmai, todėl šių nuostolių atlyginimui remiasi nuomos rinkos kaina. Tokiu būdu ieškovei kyla pareiga pagrįsti automobilio nusidėvėjimo kaštus, tačiau, kaip matyti, byloje nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių automobilio BMW X3 vertę panaudos sutarties pradžioje bei jos galimą nusidėvėjimą panaudos sutarties pabaigoje (CPK 177 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė žalos dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita vertus, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę pirkėjui (trečiajam asmeniui V. A.) suteikti pakaitinį automobilį.

Remiantis tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. A. 2018 m. lapkričio 13 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatyta, jog tarp šalių jokio susitarimo dėl pakaitinės transporto priemonės, automobilio sugedimo atveju, nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovė bei trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad susitarimo dėl pakaitinio automobilio nebuvo. Taigi darytina išvada, jog ieškovė, iš esmės gindama savo gero verslininko reputaciją, suteikė trečiajam asmeniui neatlygintinai naudotis kita transporto priemone. Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl už galimai techniškai netvarkingą transporto priemonę nebuvo iš karto prašoma grąžinti sumokėtus pinigus. Trečiasis asmuo nurodė, kad automobilis Citroen C4 jai labai patiko, todėl ji sutiko laukti, kol jis bus suremontuotas. Taigi, ieškovė, priimdama iš trečiojo asmens automobilį Citroen C4 bei suteikdama pakaitinę transporto priemonę, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir galimai padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6. 247 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šio bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad iš 2018 m. lapkričio 12 d. sutarties–užsakymo lapo matyti, jog atsakovė atliktiems darbams suteikė garantiją. Byloje pateiktas autotransporto priemonių remonto ir priežiūros specializuotos grupės „Kvaliterra“ vairo kolonėlės garantijos dokumentas 2018 m. lapkričio 12 d., markė/modelis Citroen C4, vairo kolonėlės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog suteikiama garantija 12 mėn.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė bei trečiasis asmuo į atsakovę dėl galimai netinkamai atliktų darbų kreipėsi tik telefonu, tačiau nei trečiasis asmuo, nei ieškovė fiziškai nepristatė atsakovei automobilio apžiūrai, apsiribojo tuo, jog telefonu atsakovė nurodžiusi, kad gedimas nesusijęs su jų atliktu darbu ir atsisakius priimti automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog niekur nėra fiksuotas oficialus ieškovės ar trečiojo asmens kreipimasis į atsakovę, atsakovės atsisakymas priimti transporto priemonę. Šiuo atveju pastebėtina, kad galimo gedimo nustatymas telefonu iš esmės yra ydingas. Kaip matyti iš šalių, trečiojo asmens V. A. paaiškinimų, telefonu buvo bandoma paaiškinti bei apibūdinti skleidžiamus automobilio garsus bei bildėjimą. Tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo apibūdino tuos garsus pagal savo supratimą, ko pasėkoje atsakovė savo supratimu vertino galimus gedimus, nurodydama, kad priežastis nesusijusi su jų atliktu darbu. Tačiau, teismo vertinimu, tik fiziškai apžiūrėjus automobilį buvo galima nustatyti galimus gedimus bei vertinti, ar šie darbai neapima garantiniu laikotarpiu šalinamus defektus ir ar jų negalima šalinti per įmanomai trumpiausią laiką. Bylos duomenims, transporto priemonė UAB „Memelio meistrai“ buvo remontuojama nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. liepos 22 d., t. y. daugiau kaip 7 mėnesius. Tokiu būdu, nepristačius automobilio garantiniam remontui, perdavus jį remontuoti kitai įmonei tokiam ilgam laikui, pati ieškovė iš esmės buvo neatidi ir nerūpestinga.

Pastebėtina ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, ar toks ilgas transporto priemonės remonto terminas UAB „Memelio meistrai“ buvo pagrįstas, susijęs išimtinai su atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, dėl ko buvo tokiam laikui sudaryta transporto priemonės BMW X3 panaudos sutartis.

Apibendrinant tai, kas paminėta konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovė reikalavimo dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 650 Eur negautų pajamų. Reikalavimą grindžia tuo, jog atpirkus iš trečiojo asmens V. A. nekokybiškai atsakovės suremontuotą transporto priemonę, ji vėliau buvo parduota už mažesnę kainą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.

Nagrinėjamu atveju teismas pastebi, jog visų pirma vertintinos aplinkybės, susijusios su automobilio atpirkimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 13 d. trečiasis asmuo V. A. iš ieškovės nusipirko automobilį Citroen C4 už 3 850 Eur. 2019 m. kovo 7 d. minėtą automobilį V. A. pardavė ieškovei už 3 850 Eur. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ieškovė atpirko iš trečiojo asmens transporto priemonę, t. y. nėra jokių duomenų, kad automobilio sugedimo atveju, pardavėjas (šiuo atveju ieškovė) atperka parduotą transporto priemonę, nėra duomenų, kodėl trečiasis asmuo negalėjo laukti kol bus suremontuota transporto priemonė, kodėl po remonto jai nebuvo perduota transporto priemonė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, jog nebenorėjo važinėtis pakaitiniu automobiliu, norėjo turėti savo transporto priemonę, todėl ji perleido atgal ieškovei automobilį Citroen C4. Tačiau, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo tiesiog nebenorėjo laukti remontuojamo automobilio, nepatvirtina buvus pagrindą ieškovei atpirkti iš trečiojo asmens transporto priemonę. Pastebėtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2019 m. kovo 7 d., kai automobilis buvo remontuojamas UAB „Memelio meistrai“, t. y. ieškovei žinant, kad transporto priemonė turi gedimų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šalių sutartos transporto priemonės kainos.

Antra, vertintina negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovė automobilį Citroen C4 pardavė S. M. už 3 200 Eur. Ieškovė, teigdama, kad tokiu būdu negavo 650 Eur pajamų, nepateikė duomenų, jog automobilio negalėjo parduoti už 3 850 Eur ir kad tam įtakos turėjo būtent neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas). Byloje nėra pateikti nei rinkos kainų pokyčiai, nei duomenys, kiek laiko, už kokią kainą buvo pardavinėjamas automobilis, duomenys, kad realiai už 3 850 Eur tokio automobilio nebuvo galima parduoti. Taigi byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) sumažėjo automobilio vertė (CPK 177 straipsnis).

Liudytojo I. N. paaiškinimais nustatyta, jog transporto priemonė buvo atvaryta dėl elektronikos gedimo, gedimas buvo neįprastas, jis buvo nustatytas po 2 mėnesių. Liudytojas taip pat paaiškino, jog prie automobilio nebuvo dirbama kiekvieną dieną. Be to, transporto priemonei buvo atlikti ir kiti remonto darbai. Taigi liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad nors automobilis UAB “Memelio meistrai“ servise prabuvo virš 7 mėnesių, tačiau defektas buvo nustatytas po 2 mėnesių ir prie automobilio buvo dirbama tik paraleliai, t. y. nebuvo nuolatinio nepertraukiamo darbo prie jo. Duomenų, kokių priemonių ėmėsi ieškovė, kad transporto priemonė būtų jai grąžinta greičiau, byloje nėra. Taigi vertinant tokią aplinkybę bei tai, kad transporto priemonei buvo atlikti ir kiti remonto darbai, darytina išvada, kad dėl galimo transporto priemonės nuvertėjimo atsakinga ir pati ieškovė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų realios gavimo galimybė ir jų dydžio dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (CK 6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 240 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 1 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis, 1 100 Eur advokato atstovavimo išlaidos.

Iš dalies (12,70 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 145,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Autoregis“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Octavius trade“ 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 145,16 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.