- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2-494-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00214-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui, V. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R., uždaroji akcinė bendrovė „Turto nuoma“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“ bankroto administratoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-479-163/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Astron Baltic“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir V. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Turto nuoma“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Astron Baltic“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., ieškinį atsakovams AB SEB bankas ir V. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. R., UAB „Turto nuoma“.2016 m. gruodžio 13 d. 10 val. buvo paskirtas teismo posėdis, kurio data su dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo suderinta 2016 m. spalio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Į teismo posėdį atvyko atsakovės AB SEB bankas atstovė advokato padėjėja S. S..2016 m. gruodžio 7 d. teisme gautas ieškovės bankroto administratoriaus J. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme buvo nurodyta, kad, susipažinęs su visais procesiniais dokumentais ir siekdamas užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą, bankroto administratorius nutarė sudaryti sutartį su advokatu E. K. dėl atstovavimo byloje, tačiau advokatas E. K. 2016 m. gruodžio 13 d. dalyvauti bylos nagrinėjime negalės, nes bus išvykęs iš Lietuvos į iš anksto suplanuotas atostogas.Bylos nagrinėjimas, suderinus su atsakovės atstove S. S. ir atsižvelgiant į advokato E. K. nurodytą užimtumą, buvo atidėtas 2017 m. vasario 6 d. 10 val. Ieškovės AB SEB bankas atstovė advokato padėjėja S. S. pareiškė prašymą skirti ieškovės BUAB „Astron Baltic“ atstovui bankroto administratoriui J. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Klaipėdos apygardos teismo, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės BUAB „Astron Baltic“ bankroto administratoriui J. G. paskyrė 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Bankroto administratorius 2016 m. gruodžio 21 d. teismui pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl, norėdamas tinkamai atstovauti byloje, po pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, nusprendė pasinaudoti teise sudaryti sutartį su advokatu. Sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis iš anksto informavo teismą, kad atvykti nei jis, nei advokatas negalės, pateikė rašytinius įrodymus. Tenkindamas jo prašymą. teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir tuo pačiu pripažino, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl bauda paskirta nesant tam teisinio pagrindo, be to, jos dydis prieštarauja CPK 246 straipsnio nuostatoms.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo panaikinti paskirtą baudą netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė BUAB „Astron Baltic“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. G., ieškinį teismui pateikė 2016 m. kovo 31 d., ieškinys priimtas 2016 m. balandžio 4 d., atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2016 m. balandžio 28 d., atsakovė atsiliepime prašė prie nagrinėjamos bylos prijungti civilines bylas Nr. 2A-278-157/2016, Nr. 2-533-479/2014 ir Nr. e2-630-777/2016, bylų prijungimo klausimas buvo svarstytas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. spalio 28 d.), į kuriuos ieškovės atstovas nei karto neatvyko, kaip nebuvo atvykęs ir susipažinti su bylos medžiaga. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-533-479/2014 ir Nr. e2-630-777/2016 buvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės BUAB „Astron Baltic“ bankroto administratorius J. G. turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir apsispręsti dėl advokato teisinės pagalbos reikalingumo, o nutaręs samdyti advokatą, privalėjo sudaryti sutartį su tokiu advokatu, kuris būtų galėjęs dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Kadangi ieškovės bankroto administratorius J. G. netinkamai atliko savo procesines pareigas, teismas darė išvadą, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės BUAB Astron Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirtą baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad bankroto administratorius turėjo galimybę ir anksčiau sudaryti sutartį su advokatu, tačiau nei vienas teisės aktas nenustato iki kurios proceso stadijos šalis turi teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nagrinėjamu atveju dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, susipažinęs su turimais procesiniais dokumentais, ankstesniais teismų sprendimais ir į bylą pateiktais įrodymais, bankroto administratorius, neturintis teisinio išsilavinimo, suprato, kad negalės tinkamai atstovauti ieškovei ir jos kreditoriams, todėl iš anksto informavo teismą apie norą pasinaudoti CPK 42 straipsnyje numatyta teise pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Ieškovo pasirinktas advokatas dėl užimtumo ir suplanuotų atostogų negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, o kitų advokatų šventiniu laikotarpiu rasti nepavyko, todėl ir buvo pateiktas prašymas teismui atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į bankroto administratoriaus statusą ir funkcijas bankroto procese. Bankroto administratorius, veikdamas bankrutavusios įmonės vardu privalo užtikrinti ne tik kreditorių reikalavimų tenkinimą, bet ir pačios bankrutavusios įmonės interesus. Kadangi ginčijamas sandoris akivaizdžiai pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriuo siekiama tą sandorį nuginčyti.Paskirtos baudos dydis neatitinka CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias tuo atveju, kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 289 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės BUAB „Astron Baltic“ bankroto administratoriaus prašymas panaikinti jam skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2016 m. balandžio 4 d. 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi 2016 m. rugsėjo 23 d. paskirtas parengiamasis posėdis, kuris buvo atidėtas, tenkinus atsakovo V. R. prašymą. 2016 m. spalio 28 d. vyko antras parengiamasis posėdis, kuriame ieškovės bankroto administratorius nedalyvavo dėl atostogų bei buvo pateikęs sutikimą, kad parengiamas posėdis vyktų be jo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo paskirta teismo posėdžio data - 2016 m. gruodžio 13 d. 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovės bankroto administratorius pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodė, kad, susipažinęs su visais procesiniais dokumentais ir siekdamas užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą, nutarė sudaryti sutartį su advokatu E. K., tačiau minėtas advokatas 2016 m. gruodžio 13 d. dalyvauti bylos nagrinėjime dėl iš anksto suplanuotų atostogų dalyvauti negalės. Į 2016 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį neatvyko nei bankroto administratorius, nei jo atstovas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovės AB SEB banko atstovės prašymas skirti ieškovės bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, ieškovės bankroto administratoriui už neatvykimą į teismo posėdį buvo paskirta 2 000 Eur bauda. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Taigi pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste itin svarbi aplinkybė, kurią atskirajame skunde, tačiau kitame kontekste nurodo ir pats apeliantas, yra ta, kad ieškovė, kurios interesus atstovauja bankroto administratorius, yra bankrutavusi įmonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 ir kt.). Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumasKadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos interesus šioje byloje atstovauja bankroto administratorius, kuriam keliami aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo reikalavimai. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi būtent bankroto administratorius nagrinėjamu atveju turi būti labiausiai suinteresuotas operatyviu bylos pagal jo paties pareikštą ieškinį dėl jo atstovaujamos bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių, galimai prieštaraujančių jos interesams, pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimu. Atsižvelgiant į bankroto procedūrų operatyvumo principą bei įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, t. y. kad ieškinys priimtas 2016 m. balandžio 4 d., o bankroto administratorius ieškovės ir jos kreditorių tinkamu atstovavimu susirūpino tik nuo ieškinio priėmimo dienos praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams, nedalyvavo nei viename parengiamajame posėdyje, be to, neatvyko ir į 2016 m. gruodžio 13 d. vykusį teismo posėdį, sutikina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo konkrečiu atveju bankroto administratoriaus, kuris turi būti labiausiai suinteresuotas greitu procesu, veiksmai gali būti vertinami kaip proceso vilkinimas ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad CPK 42 straipsnyje numatyta teise pasirūpinti tinkamu atstovavimu galima pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad to paties 42 straipsnio 5 dalyje yra akcentuojama, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Kaip jau ir buvo minėta, šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorius galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu turėjo daugiau nei 8 mėnesius, tačiau šia galimybe visą tą laiką nesinaudojo ir bylos nagrinėjime dalyvavo pasyviai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su 2016 m. gruodžio 7 d. nei su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nei su prašymu panaikinti baudą net nepateikė su jo nurodytu advokatu pasirašytos atstovavimo sutarties, todėl net nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius apskritai pasinaudojo teise pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų deklaratyvų bankroto administratoriaus teiginį, jog iki 2016 m. gruodžio 13 d. jis neturėjo galimybės pasirašyti atstovavimo sutartį su kitu galinčiu tinkamai atstovauti ieškovę advokatu. Nepagrįstas ir atskirojo skundo teiginys, jog paskirtos baudos dydis neatitinka CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jam bauda buvo paskirta remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, t. y. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o ne už neatvykimą į teismo posėdį, kuris teismo buvo vertintas tik kaip vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis CPK 246 straipsnio 3 dalimi.Įvertinus tai, kad apeliantas prašo baudą panaikinti, ir teismui ex officio (savo iniciatyva) nenustačius akivaizdžių paskirtos baudos mažinimo pagrindų, klausimas dėl paskirtos baudos dydžio nesvarstomas.
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.