Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant atsakovės AB SEB banko atstovei advokatei Vilmai Narinkevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Astron Baltic“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, V. R., R. R., UAB „Turto nuoma“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Daugiau atsiliepimų byloje negauta.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nedalyvavo. Rašytiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai nurodė, kad lizingo sutarčių sudarymo metu atsakovui buvo grąžinta kiek mažiau nei pusė kainos, už kurią turtas buvo parduotas atsakovui, t. y. 448 911,04 Eur. Atsakovas atsikerta pasinaudodamas jo standartinės sutarties sąlyga, kad turto pagerinimo išlaidos neatlyginamos. Tačiau vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ši sutarties sąlyga turėtų būti aiškinama jo nenaudai. Ši sutarties sąlyga yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu, nes sutartis sudaryta prisijungimo būdu, o dėl turto pagerinimo buvo gautas atsakovo sutikimas. Todėl grąžinus turtą atsakovui, atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas (nuostolius).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad atsakovas pastatų neperėmė, todėl ieškinys yra nesavalaikis. Dėl pastatų perdavimo yra kita byla Klaipėdos apygardos teisme Nr. 2-181-253/2015. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo. Šiuo metu byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas ieškovės pateiktą ieškinį vertina kaip bandymą vilkinti lizinguojamo turto gražinimą. Nurodė ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvos susiklostę finansavimo santykiai, kylantys iš lizingo sutarčių. Šių santykių specifika nulemia lizingo gavėjo teises bei pareigas, ryšius su tinkamu lizingo sutarčių vykdymu. Taip pat nulemia tai, kad lizingo gavėjas prisiima riziką, kad tinkamai nevykdant sutarties nuosavybės teisė į lizinguotą turtą nėra įgyjama. Todėl ieškovo reikalavimas, iš esmės atitinkantis reikalavimą iš AB SEB banko priteisti pagal finansinio lizingo sutartis suteiktas finansavimo sumas, kurios, ieškovo teigimu, buvo panaudotos lizingo davėjui priklausančiam turtui pagerinti, prieštarauja lizingo teisinių santykių esmei. Šalių sudarytos lizingo sutartys nėra ydingos. Teismų praktika pripažįsta, kad šalys gali sudaryti kitų lizingo rūšių sandorių. Prie finansinio lizingo sandorių priskiriamos ir vadinamojo grįžtamojo lizingo sutartys, pagal kurias lizingo davėjas lizingo dalyką gauna ne iš trečiojo asmens, o iš lizingo gavėjo, t. y. daikto pardavėjas tampa lizingo gavėju. Šiai lizingo rūšiai būdingos esminės finansinio lizingo savybės. Skirtumas tik tas, kad pagal grįžtamojo lizingo sandorį lizingo davėjo atliekamos finansavimo funkcijos esmė ne daikto įsigijimo finansavimas, bet lizingo gavėjui reikalingų lėšų suteikimas. Ieškovės reikalavimą reikėtų vertinti ir tuo aspektu, kad ieškovei buvo suteiktas finansavimas įgyvendinti tikslus. Todėl ydinga būtų situacija, kai ieškovei iš atsakovo būtų priteisiamos lėšos, kurios jai buvo suteiktos finansuoti. Turto grąžinimas, restitucijos klausimai gali būti sprendžiami tik pardavus turtą, padengus nuostolius, atsiradus perviršiui. Perviršis grąžinamas tik tuo atveju, jei jis yra. Nurodė ir tai, kad ieškovė turėtų suformuluoti tinkamą reikalavimą ir jį pagrįsti. Be to, nurodė, kad neaiškus ieškovės nuostolių apskaičiavimas. Atsakovo atstovė bandė kalkuliuoti ir identifikuoti ieškovės pateiktus įrodymus apie investicijas į pastatus, tačiau ieškovės nurodytos sumos negavo, nustatė, kad trūksta atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimų. Neaišku, ar tai buvo esminiai pagerinimai. Nedetalizuota, gal tai nauji statybos darbai, tačiau nėra statybos leidimų, projektų. Neaišku, ar pagerinti ginčo pastatai. Be to, pažymėjo, kad yra dar keletas bylų, kurios vyksta tarp šalių dėl lizingo sutarčių nutraukimo, įsiskolinimo priteisimo. UAB „Turto nuoma“ laidavo už abi sutartis. Ginčo dėl pradelstų įsipareigojimų, skolos, jos detalizacijos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės. Tarp ieškovės bei UAB „Seb VB lizingas“ (šiuo metu atsakovė) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei už 2 080 000 Lt pardavė negyvenamąją – gamybos patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa Nr. 1). 2008-04-17 tarp ieškovės bei UAB „Seb VB lizingas“ (šiuo metu atsakovė) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui už 1 920 000 Lt pardavė negyvenamąją – gamybos patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa Nr. 2). Ieškovė kartu su AB „SEB lizingas“ 2007-11-12 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo gavėjui (ieškovei) buvo suteiktas nekilnojamasis turtas – patalpa Nr. 1 už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Sutartyje numatyta: turto kaina – 556 070,44 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2017-12-05. 2007-11-12 tarp ieškovės bei atsakovo buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo gavėjui buvo suteiktas nekilnojamasis turtas – patalpa Nr. 2. Sutartyje numatyta: turto kaina – 602 409,64 Eur, prievolės įvykdymo terminas – 2018-04-20. 2007-11-12 tarp lizingo davėjo bei V. R. ir R. R. buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojai įsipareigojo kaip solidarieji bendraskoliai atsakyti lizingo bendrovei, kaip ieškovės kreditorei, jeigu lizingo davėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal 2007-11-12 sudarytas finansinio lizingo sutartis. Lizingo sutartys bei jų vykdymas buvo keičiamas tarp ginčo šalių sudarytais papildomais susitarimais. AB „SEB lizingas“ vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytas lizingo sutartis.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvos susiklostę finansavimo santykiai, kylantys iš lizingo sutarčių (grįžtamojo lizingo sutartis). Ieškovės ieškinys pripažinti lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu bei lizingo sutartis pripažinti apsimestinėmis bei negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nustatant, kad tarp šalių buvo sudarytos kredito, o ne lizingo sutartys, bei pripažinti 2007-11-30 ir 2008-04-17 pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovės bei AB „SEB“ banko, apsimestinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją – atsakovui parduotą turtą pripažinti ieškovės nuosavybe, buvo atmestas (Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 sprendimas, civilinė byla Nr. 2-533-479/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-10 nutartis, civilinė byla Nr. 2A-111-157/2015). Teismas su ieškovės teisine argumentacija, pateikta nagrinėjamoje byloje, kad tarp šalių buvo susiklostę kreditavimo santykiai, nesutinka ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus (LR CPK 178 str.; 182 str. 1 d. 2 p.).

Finansinių lizingo sutarčių Bendrosios dalies 18.10 p. numato, kad nepriklausomai nuo duoto sutikimo atlikti turto pagerinimo darbus, nutraukus sutartį anksčiau termino, SEB VB lizingas neatlygina klientui išlaidų, susijusių su turto pagerinimo darbais. Ieškovė sutiko su šia sutarties nuostata, ją patvirtino pasirašydama sutartį, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas turi pareigą atlyginti pastatų remonto ir pagerinimo išlaidas.

Atsakovas pastatų neperėmė, todėl pagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškinys yra nesavalaikis. Turto grąžinimas, restitucijos klausimai gali būti sprendžiami tik pardavus turtą, padengus nuostolius, atsiradus perviršiui. Perviršis grąžinamas tik tuo atveju, jei jis yra.

2015-12-02 nutartimi teismas siūlė ieškovei pateikti nuostolių apskaičiavimo detalizaciją. Ieškovė teismui nuostolių apskaičiavimo detalizacijos nepateikė. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie turėtus nekilnojamojo turto statybų / remonto kaštus, panaudotus patalpoms Nr. 1 ir Nr. 2 pagerinti, sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės nuostolių apskaičiavimas yra neaiškus, byloje nėra duomenų apie patalpų vertės pakilimą, pagerėjimą. Trūksta atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimų. Neaišku, ar tai buvo esminiai pagerinimai. Nedetalizuota, ar tai nauji statybos darbai, jei taip, nėra statybos leidimų, projektų. Neaišku, ar pagerinti ginčo pastatai.

Ieškovė investicijas į pastatus grindžia kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, kurie apima laikotarpį nuo 2007 iki 2009 metų. Byloje yra pateikti duomenys (2015-12-04 ir 2015-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai), kad patalpos nuolat intensyviai buvo naudojamos komercinei veiklai. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad patalpų pagerinimai (kokie jie bebūtų) prarado savo vertę.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos ieškinio pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už paduotą ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės). Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo 1 634,34 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokatė nagrinėjamoje byloje suteikė ieškovei šias teisines paslaugas: pateikė atsiliepimą (699,80 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 metų pirmąjį ketvirtį) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.) = 1 749,50 Eur); pasirengė bylai ir dalyvavo 2015-11-10, 2015-11-30 ir 2016-01-15 teismo posėdžiuose; posėdžių trukmė suapvalinus nustatyta tvarka yra 2 val. (699,80 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 metų pirmąjį ketvirtį) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) x 2 val. = 139,96 (pagal Rekomendacijas apskaičiuota advokatės galima išlaidų suma)). Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl tuo pagrindu jos nemažintinos. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas. Ieškinį atmetus, šios išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

2015-08-14 nutartimi ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atidėtas likusios, t. y. 9 240 Eur, žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 9 240 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 84 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės UAB „Astron Baltic“ atsakovei AB SEB bankui priteisti 1 634,34 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš ieškovės UAB „Astron Baltic“ valstybei priteisti 9 240 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.