Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Mildai Paradnikaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Astron Baltic“ atstovui advokatui E. K., atsakovės AB SEB banko atstovui advokatui N. Š., trečiajam asmeniui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Astron Baltic“ ieškinį atsakovei AB SEB bankui, tretiesiems asmenims V. R., R. R., UAB „Turto nuoma“ dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo, lizingo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis bei atsakovės AB SEB banko priešieškinį ieškovei UAB „Astron Baltic“, tretiesiems asmenims V. R., R. R. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Astron Baltic“ 2012-07-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo, 2013-04-02 ieškinį patikslino ir nurodė, kad su atsakove sudarė 2007-11-30 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei negyvenamąsias - gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2008-04-17 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė taip pat pardavė atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2007-11-12 šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L 2007-100107, pagal kurią ieškovei buvo perduotos patalpos (duomenys neskelbtini), turto kaina - 602 409,64 eurų, prievolės įvykdymo terminas 2017-12-05. Šalys 2007-11-12 taip pat sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L 2007-090151, pagal kurią ieškovei buvo perduotos patalpos (duomenys neskelbtini), turto vertė 556 070 eurų. Šalys susitarė, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, turtas bus ieškovės nuosavybė. Lizingo sutartys bei jų įvykdymo terminai buvo keičiami papildomais susitarimais, nes šalys bendradarbiavo siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. 2007-11-12 tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų V. R. ir R. R. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS L 2007-100107 bei Nr. LS L 2007-090151. Šiomis sutartimis laiduotojai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti atsakovei, jeigu ieškovė neįvykdys visų ar dalies savo prievolių.

2012-05-09 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo, kuriuo atsakovė pranešė ieškovei, kad ieškovė tinkamai nevykdo sutarčių mokėjimų grafikuose-sąskaitose įvardintų mėnesinių mokėjimų ir atsakovė įspėjo, jog nuo 2012-05-17 nutraukia lizingo sutartis. Ieškovės skola pranešime buvo nurodyta 153 283,11 Lt.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad lizingo sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, nes ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl ieškovės veiklos kreditavimo. Pagrindinis ieškovės tikslas buvo gauti reikalingas lėšas valdomam turtui pagerinti, pritaikyti jį ūkinei-komercinei veiklai vystyti. Ieškovė nenorėjo turto perleisti ir naudoti tik nuomos teisėmis su galimybe ateityje išsipirkti jai perduotą turtą, kadangi tokio sandorio sudarymas ieškovei nebuvo naudingas. Šalys vykdė derybas dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau atsakovė pateikė sudaryti ieškovei lizingo sutartis. Ieškovė nurodė, kad nuo sutarčių sudarymo pradžios atsakovė buvo nesąžininga ir siekė sudaryti tokio pobūdžio sandorį, kuris labiau atitiktų atsakovės interesus, bet ne tikruosius šalių ketinimus. Lizingo sutarčių sudarymas apribojo ieškovei galimybę sudaryti refinansavimo sutartis, nes pagal šalių sudarytus sandorius turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė yra iš esmės pagerinusi turtą, kuris priklauso atsakovei, ieškovė yra investavusi į turto pagerinimus dideles lėšas. Atsakovė ieškovės veiklos nekontroliavo ir tai patvirtina šalių tikslą dėl turto perleidimo ieškovei nuosavybės teise. Dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo ieškovė nurodė, kad su vienašališku lizingo sutarčių nutraukimu ji nesutinka, kadangi lizingo gavėjas nepadarė esminio sutarčių pažeidimo, jo įsiskolinimas atsakovei buvo nedidelis lyginant su bendra turto verte. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad lizingo sutartys Nr. L2007-090151 bei L2007-100107 yra apsimestinės bei negaliojančios nuo jų sudarymo momento ir nustatyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos ne lizingo, o kredito sutartys. Ieškovė prašė taip pat pripažinti 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti negaliojančia 2008-04-17 pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir atsakovei parduotą turtą pripažinti ieškovės nuosavybe, pripažinti neteisėtu vienašališką lizingo sutarčių Nr. L 2007-090151 bei L 2007-100107 nutraukimą.

2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariuoju sprendimu AB SEB bankas (AB SEB lizingas) ieškinys patenkintas.

UAB „Astron Baltic“ bei laiduotojai pateikė prieštaravimus dėl teismo sprendimo ir nurodė, kad su sprendimu nesutinka, nurodė, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Taip pat pažymėjo, jog tarp šalių iš tikrųjų buvo sudarytos ne lizingo, o kreditavimo sutartys. Be to, teismas priteisė per didelius delspinigius dėl sutarties neįvykdymo.

2013-06-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bylos sujungtos į vieną bylą.

Kadangi AB SEB lizingas prijungta prie AB SEB banko, reikalavimai sprendžiami tinkamos šalies, tai yra AB SEB banko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, preliminarus teismo sprendimas paliktinas galioti.

Ieškovė UAB „Astron Baltic“ ieškinyje teigė, jog su atsakove sudarytos lizingo sutartus yra apsimestinės, nes iš tiesų buvo sudarytos kreditavimo sutartys, kad ieškovės tikslas buvo gauti reikalingas lėšas verslui vykdyti, ieškovė turtą pagerino, rūpinosi kaip ieškovei priklausančia nuosavybe. Su tokiomis nuostatomis sutikti negalima. Apsimestinio sandorio negaliojimas konstatuojamas taikant LR CK 1.87 str. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento — šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2013). LR CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. LR CK 5.567 str. 1 d. nustatyti lizingo sutarties požymiai, pagal kuriuos lizingo (finansinės nuomos) sutarties viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę į trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Esminis kreditavimo ir lizingo sutarčių skirtumas yra tas, kad kreditavimo sutarties atveju piniginės lėšos yra paskolinamos kredito gavėjui ir valdomos gavėjo nuožiūra, o lizingo sutarties atveju skolintos lėšos gali būti investuojamos į lizingo sutarties dalyką, šiuo atveju į nekilnojamąjį turtą, kuriuo lizingo gavėjas naudojasi, lizingo sutartimi perduotas turtas yra skirtas patenkinti lizingo gavėjus poreikius. Teismas, nustatydamas ieškovės valią sudarant sandorius, įvertina, jog ieškovė dėl sandorių sudarymo kreipėsi į lizingo bendrovę, kuri teikė tik finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir veiklos nuomos paslaugas. Ieškovė pripažįsta laisva valia užpildžiusi lizingo paraišką (t. 1, b. l. 161). Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovei buvo žinomas sudaromų sandorių pobūdis ir jų pasekmės. Dėl to atmestinas ieškovės argumentas, jog šalys derėjosi dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau atsakovė pateikė sudaryti lizingo sutartis. Teismas atmeta ieškovės nuostatas dėl ieškovės suklaidinimo, nes ieškovė yra verslo subjektas, ieškovė pardavė jai priklausančias patalpas ir turėjo suprasti teisinius santykius dėl parduoto turto grąžinimo valdyti ieškovei pagal lizingo sutartis. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovės reikalavimas pripažinti apsimestinėmis lizingo sutartis, kurių sudarymo ji siekė ir kurias ji savo laisva valia vykdė, yra neįrodytas. Ieškovė nepateikė teismui pagrįstų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovė buvo nesąžininga, kad sudaryti ir ginčijami sandoriai neatitinka normalios verslo praktikos (LR CPK 178 str.).

Ieškovė nurodė ir tai, kad ginčijami sandoriai negali būti pripažįstami lizingo sutartimis, nes ieškovė siekė gauti finansavimą, reikalingą pagerinti lizinguojamą turtą. Ši nuostata nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytos lizingo sutartys, o turto pardavėjo ir lizingo gavėjo sutapimas įstatymui neprieštarauja. Šalių sudarytiems sandoriams būdingos esminės finansinio lizingo savybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-301/2012). Atsakovė finansavo ne tik daikto įsigijimą, bet ir suteikė papildomų apyvartinių lėšų ieškovei. Be to, šalių sudarytose lizingo sutartyse aiškiai nurodyta, kad ieškovė sumoka įmokas daikto vertei dengti ir palūkanas, taip pat numatyta, jog ieškovei metams laiko buvo atidėtas turto vertės dengimų mokėjimas (t. 1, b. l. 8-10). Taigi ieškovės sudarytos lizingo sutartys įstatymui neprieštarauja.

Kadangi atsakovė pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo iš ieškovės nekilnojamąjį turtą, šie sandoriai yra teisėti. Ieškovė sutiko su turto pardavimu, turto kainomis, lėšas už parduotą turtą ieškovė gavo. Taigi vėlesnis šio turto grąžinimas ieškovei pagal lizingo sutartis yra galimas bei įstatymui neprieštarauja. Sandorius dėl turto pardavimo patvirtino notaras ir tai įrodo, jog šalims buvo išaiškinta sandorių esmė ir tikslas. Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti ieškovės ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (LR CPK 178 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, nes nebuvo esminio finansinio lizingo sutarčių pažeidimo. Ši nuostata taip pat nepagrįsta. LR CK 6.217 str. 2 d. 4 p. numatyta, jog nustatant, ar buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas atsižvelgiama į tai, ar nebuvo prielaidų ir teisėtų lūkesčių dėl tinkamo prievolės įvykdymo ateityje. Ginčijamos sutartys su ieškove buvo nutrauktos dėl to, kai ji nemokėjo pradelstų įsipareigojimų bei priskaičiuotų delspinigių. Įvertintina ir tai, kad būtent atsakovė siekė išsaugoti sudarytas sutartis, nes 2009-10-22, 2010-08-25, 2011-03-31, 2011-11-30 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryti susitarimai dėl pradelstų įsiskolinimų sumokėjimo pratęsiant mokėjimo terminus. Ieškovė įsipareigojimų nevykdė ir gavusi pranešimus dėl galimo sutarčių nutraukimo. Ieškovė teigė, kad pradelstų įsipareigojimų suma yra nedidelė, todėl tai negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Teismas konstatuoja, jog sutarčių nutraukimo metu ieškovės skola sudarė daugiau nei 100 000 Lt, skola buvo didelė, vienašališkas sutarčių nutraukimas buvo numatytas lizingo sutartyse, todėl galima padaryti išvadą, jog sutarčių nutraukimas įstatymui neprieštaravo (LR CPK 178 str.).

Ieškovė, tretieji asmenys nesutiko su 2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminariuoju sprendimu ir nurodė, kad teismas preliminariuoju spendimu neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Su šia prieštaravimų nuostata sutikti negalima. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovė nevykdė periodinių mokėjimų nei pagal lizingo sutartis, nei pagal papildomus susitarimus dėl skolos grąžinimo. Ieškovės prievolių nevykdė ir laiduotojai V. R. ir R. R., po to kai atsakovė kreipėsi į juos dėl prievolės įvykdymo. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba praleidžia prievolės mokėjimo terminą (LR CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p.). Kadangi nei pagrindinė skolininkė (ieškovė), nei laiduotojai V. R., R. R. prievolės nevykdė, jie laikomi pažeidusiais prievolę, todėl iš ieškovų UAB „Astron Baltic“, trečiųjų asmenų V. R. ir R. R. solidariai bei pagrįstai priteista skola atsakovei (LR CK 6.81 str.).

Ieškovė bei tretieji asmenys prieštaravimuose nurodė, kad lizingo sutartyse nurodyti delspinigiai 0,1 procento už kiekvieną praleistą dieną neatitinka įprastos verslo praktikos ir turi būti mažinamos. Su šia nuostata teismas, nesutinka. Akivaizdu tai, kad šalys sudarė lizingo sutartis ir susitarė dėl delspinigių dydžio, tai yra 0,1 procento už praleistą sumokėti skolą dieną (lizingo sutarčių bendrosios dalies 3.7 p.). Šalys neginčija, kad delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesius, taigi įvertinti ir ieškinio senaties terminai. Delspinigių suma, tai yra 15 603,36 Lt, įvertinus 93 382,64 skolą, nėra didelė. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovės apskaičiuotiems delspinigiams sumažinti ir ieškovės bei trečiųjų asmenų prieštaravimai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartimi ieškovei UAB „Astron Baltic“ buvo atidėtas žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį mokėjimas, ieškovė sumokėjo pateikdama ieškinį 500 Lt žyminio mokesčio. Taigi atmetus ieškinį iš ieškovės UAB „Astron Baltic“ priteistina 42 670 Lt (43 170 Lt – 500 Lt = 42 670 Lt mokesčio valstybei (LR CPK 84, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str., 430 str.,

nusprendžia:

ieškovės UAB „Astron Baltic“ ieškinį atmesti.

Priimti byloje galutinį sprendimą, kuriuo palikti nepakeistą 2013-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarųjį sprendimą, kuriuo patenkinti AB SEB banko (AB SEB lizingo) reikalavimai dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Astron Baltic“ 42 670 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.