Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-324-908/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-15
Bylos Nr.
AN2-324-908/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00269-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
M. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-324-908/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00269-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria M. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15747-2024 atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15747-2024 (ROIK: 24236303020) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. balandžio 8 d. apie 12.54 val., Ukmergės r. sav., krašto kalyje Ukmergė–Molėtai, 10 km., vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“ ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Institucijos nutarimu M. D. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi M. D. skundas dėl Institucijos 2024 m. birželio 7 d. nutarimo atmestas, nes, apylinkės teismo vertinimu, Institucija tinkamai išnagrinėjo ir įvertino administracinėn atsakomybėn patrauktam M. D. paskirtų administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, o M. D. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams yra proporcinga bei adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui ir neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams arba pakeisti nutarimą šioje dalyje ir skirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą.

2.1. Pabrėžiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, nustačius tik išskirtines aplinkybes, neturi būti suabsoliutinamas, kadangi taptų abejotina, ar teismas apskritai gali pritaikyti šią nuostatą. Šiame kontekste pažymima aukštesnės instancijos teismų praktika, kurioje pasisakyta, kad aptariamos nuostatos nereikalauja nustatyti ypatingas aplinkybes; be to, ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę; juolab, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016, 2019 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, kad padarius net ir tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą – skirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ši nuostata apskritai netaikytina arba taikytina, atsižvelgiant į neaiškias aplinkybes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, nors jis pateikė savo asmenybę teigiamai apibūdinančias ypatybes patvirtinančių duomenų, tačiau apylinkės teismas sprendė, jog aukštasis išsilavinimas, šeimos sukūrimas (be to, apeliantas yra dirbantis, nors tai nutartyje neminima) nesudaro pagrindo taikyti aptariamų nuostatų, nors iš ANK 34 straipsnio 6 dalies turinio matyti, kad pažeidėjo asmenybė yra svarbi sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.

2.2. Be kita ko, teigiama, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kuo remdamasis teismas vertino, jog apeliantas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, kai ANK yra kitų administracinių nusižengimų dėl KET pažeidimų, dėl kurių numatytos didesnės baudos ir ilgesni teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai. Taip pat, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius, šios normos negalėtų būti taikomos. Dėl to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino aptariamas nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi net ir padarius labai pavojingą administracinį nusižengimą galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas. Pažymint ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, akcentuojama, kad šios nuostatos pagal teismų praktiką reikalauja, jog byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, patvirtinantys padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-316/2017). Taip pat akcentuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020 pateikti išaiškinimai dėl administracinės nuobaudos proporcingumo.

2.3. Apelianto teigimu, iš skundžiamos nutarties turinio apskritai nematyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, ir apsiribojo tik išvada, jog buvo padarytas formalios sudėties administracinis nusižengimas, todėl padarinių (ne)buvimas nėra reikšmingas. Vis dėlto, apelianto įsitikinimu yra reikšminga tai, kad jis pavojaus niekam nesukėlė, nes priešais jokia transporto priemonė nevažiavo; lenkiamai transporto priemonei neteko staiga stabdyti / keisti judėjimo krypties; pats apeliantas irgi nesusidūrė su pavojumi; o lenkimo manevras nebuvo pradėtas draudžiamoje vietoje, kurioje atsidūrė tik įpusėjus lenkimą, trukusį kelias sekundes. Pabrėžiama, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl šios aplinkybės nėra vertinamos apelianto naudai, nors sprendžiant dėl administracinės nuobaudos / administracinio poveikio priemonės svarbu įvertinti padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį.

2.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal skundžiamoje nutartyje pateiktus motyvus, priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Visgi, apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi, jo įsitikinimu, neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Šiame kontekste pažymima Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 išdėstyti motyvai dėl neigiamų pasekmių asmens buičiai, darbui ar šeimai individualaus įvertinimo pagal konkrečias bylos aplinkybes. Apeliantas pabrėžia, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pasekmės, kylančios apeliantui jam netekus teisės vairuoti (reali tikimybė prarasti darbą), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos, tik bendro pobūdžio teiginiais nurodant, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino kaltę ir dėl pažeidimo gailėjosi, todėl jam buvo paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o Institucijos įsitikinimu, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, dėl to, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

3.2. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste Institucija pabrėžia teismų praktiką, pagal kurią aplinkybės, kad asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepatogumai vertintini kaip neigiamos pasekmės už administracinį nusižengimą, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas tiek dėl M. D. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tiek dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei teisingumo.

5. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto M. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nėra ginčijama kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, taip pat nėra ginčijama ir Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda – ar šios nuobaudos dydis. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai išimtinai susiję su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – skyrimu ir jos terminu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl M. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl KET 140.1 punkto pažeidimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, plačiau šiame kontekste nei dėl administracinio nusižengimo sudėties, nei dėl apelianto kaltės nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kaip jau minėta, M. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pagal kurią transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Be to, pagal aptariamo straipsnio 6 dalies nuostatas už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra privalomas, o tokia priemonė gali būti neskiriama arba jos terminas trumpinamas tik ANK 34 straipsnio nuostatų pagrindu.

7. Esminis klausimas, kylantis nagrinėjamoje byloje – ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto M. D. vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

8. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos trukmė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas apeliaciniame skunde siejamas su, apelianto įsitikinimu, teigiamai jį charakterizuojančiais duomenimis. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinantys duomenys, iš esmės būdingi daugeliui asmenų, savaime nesuponuoja pagrindo minėtų nuostatų taikymui. Be kita ko, nors apeliantas ypatingai akcentuoja teigiamai jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių svarbą sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės, tačiau svarbu pažymėti, kad pagal bendrą nuostatą, įtvirtintą ANK 34 straipsnio 3 dalyje, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Vadinasi, net ir minimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas reiškia, kad buvo įvertintos teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančios aplinkybės bei atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes ir jų visumos pagrindu nuspręsta nustatyti minimalią, o ne vidutinę, administracinio poveikio priemonės trukmę.

10. Pagal byloje esančius Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis M. D. administracine tvarka baudžiamas ne pirmą kartą ir anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn du kartus: 1) už transporto priemonės sustojimą ir palikimą stovėti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta specialiu leidimu (ANK 417 straipsnio 2 dalis), ir 2) dėl greičio viršijimo 14 km/val. (ANK 416 straipsnio 2 dalis) (b. l. 34). Nors tokie administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais ir sistemingais, o baudos už juos yra sumokėtos, vis dėlto, apeliantą apibūdina neigiamai, patvirtindami iš dalies atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis.

11. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir sprendžiant klausimus dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

12. Motyvuojant apeliacinio skundo prašymus jame nurodoma ir tai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ir darbo veikloje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais šiame kontekste. Tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kylantys asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn ir pritaikius tam tikras nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones, yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo išdava. Pabrėžtina, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokią išvadą patvirtina ir ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga ir darbo funkcijoms vykdyti, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė KET reikalavimų, rodo jo paties neatsakingą požiūrį į asmeninius interesus. Be to, svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties nematyti, jog teismas būtų vertinęs administracinio nusižengimo pavojingumą, o iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas padaryto administracinio nusižengimo (ne)pavojingumui suteikia išskirtinę reikšmę, neįvertindamas šios aplinkybės kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje. Nors apeliantas akcentuoja tai, kad jo veiksmai niekam realaus pavojaus nesukėlė, dėl to, tai, jo įsitikinimu, turėtų būti įvertinta sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar termino sutrumpinimo, visgi, su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. D. atliktas kitos transporto priemonės lenkimo manevras neužtruko ilgai, o realus pavojus tokiais veiksmais nebuvo nei jam pačiam, nei kitiems eismo dalyviams sukeltas, vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, atsakomybės už jų kilimą nesusiejo su padarinių atsiradimu, taip numatydamas, jog patys Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra savaime pavojingi ir už juos turi būti baudžiama, kaip numatyta atitinkamose ANK 420 straipsnio dalyse. Todėl vien padarinių nesukėlimas veiksmais, kuriais pažeidžiamos KET nuostatos, neduoda pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes ANK 420 straipsnio 1 ir 6 dalyse administracinės nuobaudos dydžiai ir administracinio poveikio trukmės laikotarpiai įtvirtinti įvertinus, kad tokiais veiksmais pavojingi padariniai nėra sukeliami, tuo tarpu kilus atitinkamiems padariniams atsakomybė asmeniui kiltų pagal kitas teisės normas.

14. Atliepiant į kitus apeliacinio skundo argumentus, sutiktina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje neįtvirtintas sąrašas administracinių nusižengimų, kuriuos padariusių asmenų atžvilgiu negalimas minėtų nuostatų taikymas, o Administracinių nusižengimų kodekse yra daugiau administracinių nusižengimų, už kurių padarymą numatytas ilgesnės trukmės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau tokie apelianto argumentai savaime nepaneigia paties padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kurį pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kadangi transporto priemonės lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, savaime yra pavojingas ir yra baudžiamas dėl to, nes kelia pavojų eismo saugumui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad pagal KET 140.1 punktą, kurio pažeidimas inkriminuotas M. D., lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; jokių kitų išimčių, leidžiančių atlikti lenkimo manevrą, minėtas Kelių eismo taisyklių punktas nenumato.

15. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde cituojamą teismų praktiką, kuria remdamasis apeliantas grindžia savo prašymus ir argumentus, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, taip pat ir dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo sprendžiama atskirai kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinus individualias byloje nustatytas aplinkybes, dėl to, teismų sprendimai, kuriais nusprendžiama sutrumpinti administracinio poveikio priemonių trukmę ar apskritai jų neskirti, neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo priimti analogiškų sprendimų nagrinėjamoje byloje. Be kita ko, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde akcentuojami Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 pateikti išaiškinimai, tačiau šioje nutartyje taip pat pažymėta, jog „vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą“.

16. Nors apeliantas pažymi ir tai, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, sukūręs šeimą, yra dirbantis (past. – nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo paminėta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra dirbantis, visgi, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, priimant sprendimą buvo įvertintas M. D. darbinių santykių turėjimas bei teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas atliekant darbo funkcijas) (b. l. 11–16), tačiau šios aplinkybės, net ir visumoje su kitomis byloje nustatytomis, neduoda pagrindo išvadai, jog minimalios trukmės specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju nėra suderinamas su teisingumo bei proporcingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neindikuoja reikšmingai mažesnio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar juo labiau jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Nors apeliaciniame skunde itin pabrėžiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas negali būti siejamas su kažkokių išskirtinai ypatingų aplinkybių nustatymu, tačiau ir anksčiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog šių nuostatų taikymas yra galimas išskirtiniais atvejais, vadinasi, be kita ko, administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar jos trukmės švelninimas negali būti laikomas ne išimtimi, o taisykle. Gi šių nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju, nenustačius visumos aplinkybių, patvirtinančių mažesnį apelianto asmenybės bei jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, reikštų nukrypimą nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, neužtikrinant išimtinio ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Juo labiau, kad skiriant administracines nuobaudas (taip pat ir administracinio poveikio priemones), prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019), taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tokia kasacinio teismo praktika ir apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir tinkamai aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei paties apelianto asmenybę, spręstina, kad jam paskirta teisinga ir proporcinga administracinio poveikio priemonė, kurios trukmės nėra pagrindo trumpinti, juo labiau nebūtų teisinga ir tikslinga apskritai tokios priemonės neskirti. Tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė